Problemų mūsų sveikatos apsaugos sistemoje – nors vežimu vežk. Jau kuris laikas visu aštrumu iškyla slaugytojų trūkumo mastas. Skaičiuojant, kad šiuo metu galbūt trūksta maždaug trijų tūkstančių slaugytojų, nevyriausybinės organizacijos skatina imtis veiksmų. Teigiama, kad jei problema ir toliau bus palikta už paraščių, artimiausiu metu gali trūkti net penkių tūkstančių slaugytojų. Pasak darbuotojų atstovų, sprendimo būdų yra, tačiau ne visi jie patogūs politikams.
Slaugytoja Lina dirba rentgenochirurgijos operacinėje. Sako, darbas nėra paprastas, tačiau padeda patirtis – šioje srityje Lina pluša dvidešimt metų.
„Su labai daug kuo tenka susidurti. Ir su fiziniu krūviu, stovėjimu, kad tau karšta, kad tu prakaituoji, kad tu su kauke, kad ant tavęs sunkus kostiumas. Kažkur galbūt vyksta operacija 10, 12, 7 valandas ir negali atsitraukti“, – pasakoja Lina Baltokaitė.
Linos skyriuje slaugytojų kol kas pakanka, tačiau ateitis nėra aiški.
„Turime penkias koleges, kurios jau yra pensinio amžiaus, gauna pensiją ir toliau dirba. Mes irgi suprantam, kad jos bet kada gali imti mažintis krūvį arba išvis nuspręsti išeiti. Yra nemažai prieš pensinio amžiaus kolegių, kurios galbūt sulaukusios pensijos irgi išeis“, – teigia L. Baltokaitė.
Kituose gydymo įstaigos skyriuose, pasak slaugytojos, šių specialistų jau trūksta.
„Gydytojų, kaip ir užtenka ten, o ypač slaugytojų labai trūksta. Tai tiesiogiai esame susiję, netgi mūsų skyrius papildomai dirba su kito skyriaus gydytojais. Pavyzdžiui, aš pati asmeniškai net dedu pastangas ieškodama jiems naujų kolegų“, – sako L. Baltokaitė.
Tokia realybė daugelyje gydymo įstaigų. Nevyriausybinės organizacijos sako, kad jau dabar trūkstant daugiau slaugytojų nei gydytojų, artėjama prie tragedijos. Vyriausybės strateginės analizės centro skaičiavimu, po septynerių metų trūks daugiau nei puspenkto tūkstančio slaugytojų.
„Kasmet mes prarandame 400 slaugytojų, todėl, kad iš sistemos išeina apie 600, o baigia mokslus ir ateina apie 200“, – sako Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
O esami darbuotojai susiduria su didžiuliais krūviais, galiausiai perdega.
„Darbuotojai yra pervargę. Mes turime tokių atvejų, kai darbuotojai dirba 24 valandas vien tam, kad galėtų per tas laisvas dienas turėti antrą papildomą darbą ir iš tiesų po darbo paros važiuoja į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir dirba porą dienų“, – sako Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis.
Tačiau anot nevyriausybininkų, dar didesnė žaizda – slaugytojų padėjėjų trūkumas.
„Jei mes žiūrime pagal reglamentą, pagal rekomendacijas, vienam slaugytojui turėtų atitekti du slaugytojo padėjėjai, o šiandien Lietuvoje mums trūksta beveik, jei mes norėtume tokį skaičių pasiekti, beveik 40 tūkstančių slaugytojų padėjėjų“, – sako M. Čiurlionis.
Siekiant gelbėti griūvančią sistemą, būtini pokyčiai. Slaugytojų atstovai sako, kad į sritį, paliktą už paraščių, būtina investuoti. Gerinti infrastruktūrą, darbo sąlygas, bandyti išlaikyti esamus darbuotojus, dalį slaugytojo pareigybių perleisti padėjėjams – taip perskirstant krūvius. Didinti atlyginimus, kurie šiemet turi augti 10 procentų.
„Vis dėlto galutinį sprendimą priims darbdavys, tai yra įstaigos vadovas kiek procentų didės slaugytojo darbo užmokestis. Jau mes girdime gandų, kad kai kur bus keliama 3 procentais, kai kur penkiais procentais. Tai vis dėlto įkainio pakėlimas negarantuoja tos pozicijos, kad slaugytojams bus didesnis darbo užmokestis“, – teigia M. Čiurlionis.
Neabejojama, būtina kalbėti ir apie radikalius sprendimus. Pavyzdžiui, į Lietuvą kviesti dirbti specialistus iš užsienio.
„Ką daro Vokietija, ką daro Danija, ką daro Olandija, jie investuoja labai daug, kad apmokytų slaugytojas trečiųjų šalių. Vokietija tarkim moka stipendiją apie 1700 eurų“, – nurodo A. Gerliakienė.
„Kviestis slaugytojus čia studijuoti. Paskirti tam tikus krepšelius finansuojamus iš valstybės, kad tie žmonės išmoktų kalbą, suprastų mūsų sveikatos sistemą, perprastų dalį kultūros ir tada integracija būtų žymiai efektyvesnė“, – svarsto M. Čiurlionis.
Ir nepamiršti į užsienį išvykusių lietuvių. Slaugytoja Vaiva Jankienė Norvegijoje dirbanti 13 metų, sako norinti grįžti dirbti į Lietuvą. Tačiau ne į dabartinę sistemą.
„Jei laikytume, kad pusantro tūkstančio jau Lietuvoje yra neblogai, tai Norvegijoje galima uždirbti, dirbant pastovų darbą, daugiau nei du kartus daugiau. Tai reiškia gerokai virš trijų tūkstančių. Iki trijų su puse, keturių“, – sako V. Jankienė.
Didžiausias skirtumas, anot slaugytojos, tarp Norvegijos ir Lietuvos – požiūris į darbuotoją. Moteris teigia, kad grįžti paskatintų aiški slaugos politika.
„Vis dar slauga yra palikta absoliučiai iš pasakų podukros vietoje“, – teigia V. Jankienė.
Gydytojų bendruomenė įsitikinusi – pokyčiai sistemoje nepriimami, nes jie nėra populiarūs. Trūksta duomenų ir kokiA situacija iš tikrųjų.
„Jei reforma yra kuriama nesiorientuojant kiek mes turim žmonių, tikintis, kad kažkas padarys, tai niekas nepadarys, nes mes negalim pasikliauti mirusiomis sielomis“, – nurodo A. Gerliakienė.
Medikų sąjūdis sako, jauni žmonės taip pat pradeda abejoti ar rinktis šią profesiją. Vilniaus kolegijoje kasmet sulaukiama virš šimto norinčiųjų studijuoti slaugą, tačiau pripažįstama – tokių mokinių palaipsniui mažėja.
„Yra pasikeitę stojamieji reikalavimai keletą metų, kad būtinai turi būti išlaikę matematikos egzaminą ir ryšium su tuo yra šiek tiek sumažėjimas stebimas“, – sako Vilniaus kolegijos slaugos katedros vedėja Jurgita Stankūnienė.
Kol likusi slaugytojų bendruomenė sensta.
„Slaugytojų nuo 55 metų iki 64 skaičius yra didelis, artėjantis prie 20 procentų“, – sako M. Čiurlionis.
Ministerija sako parengusi planą – numatyta aibė priemonių. Daugės valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, bus didinamas darbo užmokestis.
„Studijų kainos apmokėjimas, stipendijos, įvairios išmokos, būsto apmokėjimas“, – vardija Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė.
Ir bus pasirūpinta, kad baigusieji studijas, nepabėgtų į užsienį ar grožio industriją.
„Pasirašant sutartį yra nustatyta, kad asmuo, kuris pasirašo sutartį turės ne trumpiau nei dvejus metus išdirbti toje įstaigoje, kuri sumoka už studijų kainą, skiria stipendiją“, – pabrėžia D. Smaliukaitė.
Slaugytojų atstovai pabrėžia – milžinišką darbuotojų trūkumą pirmiausia jaučia pacientai, ypač regionų. Todėl, šiandien esančią neprestižinę profesiją būtina gelbėti. Antraip nebus kas gelbėja gyventojus.
