Laiku atlikta kolonoskopija gali išgelbėti nuo žarnyno vėžio ir kitų ligų. Medikai ragina esant indikacijoms atlikti šį vadinamuoju aukso standartu laikomą storosios žarnos tyrimą. Baimintis pačios procedūros neverta: šiandien visais atvejais taikoma nejautra, o standartinė procedūra trunka vos 10 minučių.
Kolonoskopija – diagnostinis tyrimas, kurio metu lankstus vamzdelis su kamera įvedamas per išangę į storąją žarną. Tai svarbus endoskopinis tyrimas, leidžiantis įvertinti storosios žarnos būklę ir anksti nustatyti galimus sutrikimus ar ligas.
Kodėl svarbu išsivalyti žarnyną?
Prieš atliekant kolonoskopiją būtina išvalyti žarnyną. Tai galima padaryti pavartojus vidurius laisvinančių preparatų.
Santaros klinikų gydytojas gastroenterologas endoskopuotojas Lukas Juška paaiškina, kodėl būtina tai padaryti:
„Endoskopu mes vertiname ne žarnyno turinį, o žarnų gleivinę, todėl ji turi būti kiek įmanoma švaresnė, neaplipusi maisto likučiais. Labai svarbu, kad pacientai prieš šį tyrimą laikytųsi visų gydytojo rekomendacijų. Jei pacientas jų nesilaikys ir suvalgys prieš procedūrą kad ir obuolį, tyrimo rezultatai bus mažai reikšmingi, o laikas iššvaistytas. Teks kartoti tyrimą“, – teigia gydytojas.
Taikant nejautrą, procedūra neskausminga
Pasak endoskopuotojo, prieš procedūrą paciento būklę įvertina gydytojas anesteziologas. Jei viskas gerai, jis atlieka sedaciją.
„Nejautra dabar taikoma visais atvejais, išskyrus, jei pacientas jos atsisako. Beje, anksčiau, kai nebuvo taikoma nejautra, antrą kartą atlikti kolonoskopijos pacientai nebeatvykdavo. Tokie nemalonūs būdavo prisiminimai apie procedūrą. Taikant nejautrą, pacientas nejaučia diskomforto, tuo labiau skausmo.
Pacientui įmigus, mes pradedame procedūrą: endoskopas per išangę įvedamas į tiesiąją žarną ir monitoriuje medikas mato tiesioginį vaizdą, gali įvertinti gleivinę, įtartinus darinius. Atliekant procedūrą taip pat yra galimybė paimti biopsiją, pašalinti polipus. Įprasta diagnostinė kolonoskopija trunka neilgai. Vidutiniškai 10 minučių“, – procedūros eigą paaiškina gydytojas.
Komplikacijos itin retos
Anot jo, komplikacijų po kolonoskopijos pasitaiko retai. Dažniausi nepageidaujami simptomai: trumpalaikis kraujavimas iš storosios žarnos, nežymus pilvo skausmas, pūtimas. Apie tai pacientai įspėjami ir raginami neišsigąsti, jei sėdint ant klozeto išbėgs nedidelis kiekis kraujo. Visi šie liekamieji reiškiniai paprastai praeina per dieną po kolonoskopijos. Jokių specifinių gėrimo, valgymo apribojimų nėra.
„Sunerimti reikėtų, jei stipriai kraujuojama, krenta spaudimas, žmogus išbąla, jaučia didelį silpnumą. Tada derėtų kviesti greitąją pagalbą. Tačiau tokių komplikacijų tikimybė yra itin maža“, – sako gastroenterologas.
Pasak gydytojo, egzistuoja ir alternatyvūs metodai žarnynui ištirti. Pavyzdžiui, prarijus specialią kapsulę. Tačiau taikant šį metodą, skirtingai nei atliekant kolonoskopiją, negalima pašalinti polipų, paimti biopsijos. Vadinamuoju aukso standartu iki pat dabar yra laikoma kolonoskopija.
Kada reikėtų atlikti kolonoskopiją?
Kolonoskopija dažniausiai skiriama žmonėms, kuriems pasireiškia tokie simptomai:
- kraujavimas iš žarnyno;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- nepaaiškinama geležies stokos mažakraujystė;
- nepaaiškinami pilvo skausmai;
- nepraeinantis viduriavimas;
- pastovus vidurių užkietėjimas.
Žarnyno kolonoskopija taip pat gali būti atliekama asmenims, kuriems pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą buvo gautas teigiamas slapto kraujavimo testo atsakymas arba yra atliekami kontroliniai tyrimai po atliktos polipų šalinimo ar operacinio storosios žarnos vėžio gydymo.
