„Gerovės kūrimas organizacijoje tampa prioritetu tik tada, kai žiūrima sistemiškai, t.y. kai geros savijautos tema atsispindi grafikuose ir tvarkaraščiuose. Mokykloje tai reiškia, kad gerovės tema yra suplanuoti užsiėmimai mokiniams bei susitikimai mokytojams. Jeigu gerovės kūrimui nėra suplanuota erdvės ir laiko, o pasakoma „jeigu liks laiko – pakalbėkite apie tai per klasės valandėlę“ – tai gerovės siekis liks tik tušti žodžiai“, – sako ilgametė Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) psichologė, dabar vedanti individualias konsultacijas Uldė Sirtautaitė, rašoma AISV pranešime žiniasklaidai.
Mokyklos pavyzdys bene geriausiai tinka kalbėti apie gerovės kūrimą organizacijoje, nes mokytojų profesija dažnai veda į perdegimą. O nuo mokytojų fizinės, psichinės ir emocinės būklės priklauso ir mokinių gera savijauta.
„Iš mokinių tikimės pasiekimų, o juk tarp geros savijautos ir pasiekimų yra tiesioginis ryšys: vaikai geriau mokosi, kai jaučiasi saugiai ir patogiai. Kai poreikiai patenkinti, tada turime vidinių resursų išeiti iš komforto zonos, kad pasiektume daugiau“, – neseniai vykusiame Amerikos pramonės ir prekybos rūmų renginyje pedagoginių ir neurologinių tyrimų duomenimis bei ilgamete patirtimi dalinosi AISV mokyklos direktoriaus pavaduotoja Sheryl Salem.
Ji pabrėžė, kad investicija į fizinę, psichinę ir emocinę sveikatą yra svarbiausia, kad mokiniai galėtų mokytis, o darbuotojai – dirbti.
Gerovės kūrimas per poreikių patenkinimą
Gerovė (angl. wellbeing), pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, yra teigiama individų ir visuomenės būsena – kasdienio gyvenimo šaltinis, kurį lemia socialinės, ekonominės ir aplinkos sąlygos. Gerovė apima gyvenimo kokybę ir žmonių gebėjimą prisidėti prie pasaulio kūrimo, jaučiant prasmę ir tikslą. Dėmesys gerovei padeda stebėti teisingą išteklių paskirstymą, bendrą klestėjimą ir tvarumą. Visuomenės gerovę galima nustatyti pagal tai, kiek visuomenė yra atspari ir pasirengusi įveikti iššūkius.
Gerovės kūrimas vyksta per poreikių patenkinimą, čia tinka pasitelkti ir garsiąją Maslow poreikių hierarchijos piramidę. „Žmogus motyvuojamas per poreikių patenkinimą. Jeigu kažkurioje vietoje poreikis nepatenkintas, tai motyvacija šlubuoja“, – sako psichologė U. Sirtautaitė.
Pirmiausia reikia patenkinti fiziologinius poreikius. Toliau – saugumo poreikius, kurie ypač išryškėja karo kontekste. Ne mažiau svarbus yra meilės, reikalingumo, priklausymo grupei pojūtis – kai turime su kuo pasikalbėti, jaučiamės priimti. Dar aukščiau – prestižo, pasiekimų, pripažinimo poreikiai. Aukščiausias poreikis – savirealizacijos, t.y. žmogus atsiskleidžia per iššūkius keliančias užduotis.
„Anksčiau buvo manoma, kad nepatenkinus apatinių poreikių, negali pereiti prie aukštesniųjų. Bet dabar įrodyta, kad jie visi aktualūs vienu metu, o tam tikrus žingsnius galima ir praleisti. Pavyzdžiui, Van Gogas badavo, bet save realizavo. Arba šeimose skriaudžiamų vaikų pirmasis poreikis bus – meilės“, – komentuoja U. Sirtautaitė.
Psichologė dalijasi patirtimi, kokios konkrečios priemonės padėjo sukurti veikiančią gerovės sistemą mokykloje.
Tarptautinė patirtis Vilniaus mokyklose
„Valstybinėse mokyklose psichologai neretai susiduria su iššūkiu aktualizuoti socioemocinės gerovės klausimus. Kai pradėjau čia dirbti, Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje jau turėjo įdirbį ir kvietė mane visur kalbėti apie socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimo svarbą. Nuo mažiukų iki dvyliktokų kalbėjomės jiems pagal amžių rūpimomis temomis: apie užplūstančias emocijas, tapatumą, konfliktų valdymą, depresiją, valgymo sutrikimus, savižudybių prevenciją ir kt. Jiems ne tik rengiame paskaitas, bet ir patys moksleiviai skatinami inicijuoti pokalbius jiems rūpimomis temomis. Kitos veiksmingos priemonės: moksleivių taryba rūpinasi visais naujokais, kiekviena klasė turi po du vadovus – vyrą ir moterį, kad būtų artimas ryšys, visi mokiniai galėtų kalbėtis. Itin pasiteisinęs sprendimas – įkurtas „intravertų“ arba „sąmoningo dėmesingumo“ kambarys, nes ne visi vaikai pakelia mokyklos triukšmą“, – pavyzdžiais kalba U. Sirtautaitė.
Ypatingas dėmesys gerai savijautai AISV pasireiškia ir per tai, kad vaikai visada gali kreiptis į suaugusius ir šie padeda įgyvendinti vaikų sumanymus.
„Nemažai vaikų į AISV atvyko iš Ukrainos ar Baltarusijos, kur visiškai kitokia sistema. Vilniuje moksleiviai atsigauna, teigiamai nustebę, kad čia galima klysti. Jie nemokėjo rašyti rašinėlių, kuriuose prašoma išreikšti savo nuomonę, o čia mokydamiesi prasilaužė ir parodė savo kūrybiškumą. Kai rūpinamasi gera savijauta organizacijoje, atsiranda drąsa reikštis ir klysti“, – atkreipia dėmesį U. Sirtautė.
Dėmesys mokytojų psichinei ir emocinei sveikatai
Kad geros savijautos politika mokyklose būtų veiksminga, ne mažiau svarbu atsižvelgti į mokytojų poreikius.
„Mokykloje pasikalbėjome, kad psichologinis konsultavimas yra iš esmės reikalinga paslauga mokytojams ir per Covid-19 karantiną mokykloje struktūriškai įdiegėme šią paslaugą pedagogams nemokamai. Šalia to, pedagogams vedėme mokymus apie geresnį miegą, sveikas rutinas, rūpinimąsi savimi, būrėme meditacines grupeles. Mokytojai organizuojasi suneštinius pusryčius, užsirašo grafike – kas kada atneš, tai kuria šeimos jausmą mokykloje“, – apie konkrečius gerovės kūrimo žingsnius pasakoja psichologė.
Dažnai darbdavys ir darbuotojas ar moksleivis turi skirtingą įsivaizdavimą – kas yra gerovė, gera savijauta. Atrodo, vadovybė įdeda daug pastangų, bet vis tiek darbuotojai perdega, patiria stresą. Tad geriausias būdas išsiaiškinti, ką darbuotojams reiškia gerovė – paklausti jų pačių.
„Per mokytojų poreikių apklausą aiškinomės, ar jiems labiau reikia paramos fizinei, ar psichinei sveikatai, ir po apklausos suformavome grupeles: vieni mokytojai po darbo pradėjo žaisti krepšinį ar futbolą, kitiems – nemokami jogos užsiėmimai po darbo“, – dalinasi U. Sirtautaitė.
Finansai: investicijos į gerą savijautą iškart apsimoka
Europos tarptautinių mokyklų tinklo statistika rodo, kad per pastarąją pandemiją daugelis mokyklų prarado net 30 proc. mokytojų. Tai – didžiuliai finansiniai, intelektiniai, laiko nuostoliai.
„Manome, kad AISV mokytojų kaitos nebuvo dėl rūpinimosi: visiems mokytojams per pandemiją rašėme elektroninius laiškus, žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotojai važiavo į namus, vežė gėlių ir saldainių – mums buvo svarbu parodyti, kaip mokytojai rūpi“, – komentuoja psichologė.
Ji įsitikinusi, kad investicijos į bendruomenės gerą savijautą atsiperka iš karto.
„Mokytojo profesija dažnai veda į perdegimą. Mokytojams reikia atlaikyti daug ribų, o tam svarbu išmokti pasirūpinti savimi. Švietimo sektoriuje tai reikia priminti nuolatos. Gerai besijaučiantys mokytojai geriau dirba – jie turi jėgų atliepti mokinių poreikius. Nes mokytojo darbe svarbu ne tik išdėstyti dalyką, bet ir išbūti su mokinio emocijomis. Kad mokytojas galėtų atliepti vaikų jausmus, jis pats turi pripildyti savo konteinerį“, – realiai veikiančios gerovės politikos svarbą akcentuoja psichologė U. Sirtautaitė.
Sukaupusi 30 metų darbo mokyklose patirtį, AISV direktoriaus pavaduotoja S. Salem tvirtina, kad šiandieniniame pasaulyje žmonėms iš tikrųjų reikia vidinės motyvacijos, o ji kyla iš autonomijos.
„Kai mokiniai ir mokytojai suvokia, kad jiems leidžiama savarankiškai priimti sprendimus, jie jaučiasi savo likimo šeimininkais. O tikslas ir yra – įgalinti mokytojus bei moksleivius. Kai prisiimame už kažką atsakomybę, jaučiamės laimingesni ir labiau įkvėpti veikti“, – papildo S. Salem ir primena, kad žmonių gerovė yra pagrindas, ant kurio gyvuoja demokratinės visuomenės.
„Svarbu sukurtos gerovės organizacijoje netraktuoti kaip pastovaus dalyko, o reguliariai peržiūrėti“, – tuo, ką daro, dalijasi AISV direktoriaus pavaduotoja.
