Žmogaus kūnas nusėtas įvairių apgamų ir raudonų dėmelių. Pasak gydytojos dermatologės Gabijos Ruzikaitės–Fergizės, raudoni taškeliai ant odos yra vadinami angiomomis. „Angioma iš principo yra kraujagyslinis smulkus darinukas, be piktybinio potencialo. Gali būti raudonos spalvos atspalviai – intensyvesnė raudona, kartais vyšninė, purpurinė“, – LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi“ teigia gydytoja.
Angiomas lemia genetika
Kaip aiškina dermatologė, angiomos gali tapti mėlynos, jei žmogus sportuoja. O jų skaičius didėja su amžiumi. „Angiomų skaičius pradeda didėti nuo 40 m. ir jau 75 m. asmenys turi tris ketvirtadalius šių darinių. Tai be galo dažna. (...) Tačiau jie gali būti ir paauglystėje. Apie 5 proc. paauglių gali turėti vyšnines angiomas“, – dėsto ji.
Jeigu tai yra klasikinės išvaizdos – tolygiu krašteliu, kelių milimetrų dydžio maži raudoni taškeliai, jie atsiranda pavieniui, tai, pasak gydytojos, dėl to neverta sunerimti.
„Dermatologai visada rekomenduoja atlikti savistabą – kartą per mėnesį atlikti savistabą ir pasižiūrėti darinius ant veido odos ar kitose kūno vietose. Jeigu ilgainiui pastebima, kad darinys didėja, tai verta pasirodyti gydytojui“, – kalba pašnekovė.
G. Rudzikaitė–Fergizė sako, kad yra išskiriamos 3 priežastys, kodėl atsiranda šie dariniai.
„Jų daugėja su amžiumi, genetika. Jei tėvai, seneliai, broliai, seserys turi nemažai šių darinių, tai tikėtina, kad ir jūs galite būti paveldėjęs didesnį jų kiekį. Ir įvairūs hormoniniai svyravimai, pavyzdžiui, nėštumo metu yra pastebėta ir tai gali būti normalu“, – tikina ji.
Kaip pasitikrinti apgamus patiems?
Apgamai – tai dar vienas odos darinys, pastebimas ant viso kūno. Gydytoja pataria pas dermatologą prevenciškai apsilankyti kasmet.
„Gaila, kad neturime nacionalinės patikros programos, kokias turime tam tikroms kitoms ligoms. Odos dariniai, kai kurie iš jų piktybiniai, yra dažnos priežastys, dėl ko kreipiamasi į dermatologą“, – aiškina dermatologė.
Anot pašnekovės, egzistuoja ABCDE taisyklė, pagal kurią galima patikrinti, ar apgamai turėtų kelti susirūpinimą.
„A – darinio asimetrija , B – jeigu darinio kraštas yra netolygus, gruoblėtas, C – spalva, kuri nėra tolygi, D – diametras, kai didesnis nei 6 mm ir E – darinio pokytis per laiką. Reikėtų sekti savo darinius ir pastebėjus vieną iš šių pokyčių kreiptis į dermatologą kuo anksčiau“, – dėsto G. Rudzikaitė–Fergizė.
Ji pataria atkreipti dėmesį į didėjančius, spalvotus apgamus, taip pat naujus ir greitai didėjančius darinius.
„Reikėtų pastebėti ir ilgai negyjančias žaizdeles. Pačiai teko dirbti stebėsenos kabinete, kur lankėsi pacientai po diagnozuotų piktybinių odos navikų. Nemaža dalis jų sakė, kad lyg užsigavo ir ta žaizdelė negyja 3 metus, bet atėjo pasitikrinti dėl kito darinio. Negyjančios žaizdelės, šašai neturėtų varginti metų metus“, – pastebi dermatologė.
Svarbi apsauga nuo saulės net rudenį
G. Rudzikaitė–Fergizė primena, kad net ir atėjus rudeniui būtina naudoti nuo saulės žalos apsaugantį kremą.
„Priemonės galioja ir ypač dabar, kai ruduo šiltas, saulėtas. Saulės poveikis vis dar egzistuoja. Orų puslapiuose ar programėlėse nurodytas ultravioletinių saulės spindulių indeksas bei kada reikėtų vengti saulės spindulių. Apsauga nuo saulės yra aktuali visais metų laikais – kremai nuo saulės, vengimas saulės karštomis valandomis, kol šilta“, – sako gydytoja.
Pasak pašnekovės, atšalus orams susiduriama su odos išsausėjimu, todėl būtina odą drėkinti ir maitinti.
„Artėja šildymo sezonas, oda yra pavargusi nuo saulės. Odai tikrai trūksta ir drėgmės, ir maitinimo. Tai nereikėtų pamiršti bazinės priežiūros maitinamaisiais ir drėkinamaisiais kremais“, – pataria ji.
Ne visi odos dariniai reikalauja šalinimo
Gydytojos teigimu, verta atkreipti dėmesį į negyjančias žaizdas bei odos pleiskanojimą. Jie gali byloti ir apie vėžinius susirgimus.
„Iš piktybinių odos darinių yra išskiriamos dvi grupės – melanoma ir yra nemelanominiai odos vėžiai, kurie nėra tokios agresyvios ligos eigos, bet pacientai gan vėlai kreipiasi“, – tikina G. Rudzikaitė–Fergizė.
Tačiau dermatologė sako – ne visi odos dariniai reikalauja gydymo ir jų šalinimo.
„Jeigu yra apgamų ir odos darinių šalinimas, yra vertinimas jų tipas – angioma, geras apgamas be jokio piktybiškumo požymio. Labai dažnai pacientai kreipiasi dėl seborėjinės keratozės – raginių plokštelių, dėl kurių pacientai atvyksta susijaudinę. Dažnai jos būna tamsios spalvos, šiukščios, iškilios, su amžiumi jų daugėja. Šie dariniai gerybiniai ir gydymo konkretaus nereikalauja. Šalinti galima, jei yra paciento noras, jei darinys trukdo, pavyzdžiui, yra arti akies voko“, – aiškina gydytoja.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“
Tekstą parengė Justina Lopataitė
