Šiemet Lietuvoje patvirtinus pirmąjį b raupų atvejį, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį surengė spaudos konferenciją. Aiškėja daugiau duomenų apie užsikrėtusį asmenį.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis teigė, kad NVSC apie nustatytą pirmąjį šiais metais b raupų atvejį Lietuvoje pranešė Santaros klinikos.
„Iš karto buvo pradėta atvejo analizė. Susisiekę su specialistais pasitikslinome informaciją apie pacientą. Paaiškėjo, kad tai 37 metų vyras, ne Lietuvos gyventojas. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanija“, – teigė K. Rudaitis.
Asmuo rugsėjo 15 dieną į Lietuvą atvyko kaip turistas, šiuo metu izoliuojasi nuomojame būste.
Kaip teigia K. Rudaitis, asmuo b raupais užsikrėtė lytiniu keliu, turėjo kontaktų su dviem asmenimis.
Pasak NVSC atstovo, užsikrėtęs asmuo pajuto b raupams būdingus simptomus: karščiavimą, odos bėrimus. Asmuo praėjusį penktadienį kreipėsi į infekcinių ligų centrą, ten buvo paimti mėginiai laboratoriškai ištirti.
Antradienį iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) gautas patvirtinimas, kad tai b raupų atvejis.
„Susisiekę su asmeniu pradėjome epidemiologinį tyrimą. Svarbu išsiaiškinti galimus kontaktus“, – teigė NVSC atstovas.
Pasak jo, užsikrėtęs asmuo šiuo metu jaučiasi gerai, nekarščiuoja, gydosi ambulatoriškai, jam specifinio gydymo nereikia. Tokiu atveju labai svarbu, kad pacientas turi galimybę izoliuotis.
„Bėrimai baigia užgyti, bet, kaip buvo rekomenduota, izoliuotis jis turi, kol užgis paskutinis bėrimo elementas“, – pabrėžė K. Rudaitis.
Anot NVSC atstovo, kol kas sunku pasakyti, ar Ispanijos gyventojas į Lietuvą atvyko jau užsikrėtęs.
„Inkubacinis laikotarpis gali būti ir 2–3 savaitės. Asmuo tikrai negali pasakyti, nuo ko jis užsikrėtė, ar turėjo kontaktą su sergančiu žmogumi. Informacija dar tikslinama“, – teigė K. Rudaitis.
„Laboratorija dabar ieško kontaktų kitose šalyse, kad galėtų greitai išsiųsti mėginį, paciento biologinę medžiagą. Tai būtų dienų klausimas“, – pridūrė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Kartu ji teigė, kad, sprendžiant iš epidemiologinės analizės ir duomenų, tai yra greičiausiai 2-ojo tipo b raupų atvejis.
„Nesame to patvirtinę, kadangi NVSPL ieško galimybių patvirtinti, kuris tipas.
Kaip žinote, šiuo metu Afrikoje keliose šalyse labai sparčiai plinta 1-ojo b tipo raupų virusas. 1-ojo b tipo raupų viruso atvejis yra iki šiol Europoje užregistruotas Švedijoje, daugiau duomenų, kad būtų daugiau 1-ojo b tipo atvejų, neturime“, – komentavo G. Zagrebnevienė.
Pasak jos, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, laboratorija svarsto galimybę įdiegti tipavimo metodus.
Kartu SAM atstovė priminė, kad nuo 2022 metų tiek Europoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse labai sparčiai plito 2-ojo tipo b raupų virusas.
Europoje (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse) iki šiol jų yra užregistruota apie 28 tūkst. atvejų, iš šių susirgusiųjų mirė penki asmenys.
„Protrūkis nuslūgo, tačiau susirgimų, pavienių atvejų Europoje yra registruojama“, – pridūrė ji.
Lietuvoje 2022 m. buvo registruoti penki b raupų atvejai. Šis atvejis yra šeštasis. Nuo 2022 m. rugpjūčio Lietuvoje vietinio b raupų plitimo atvejo nebuvo.
NVSC atstovo teigimu, užsikrėtus 2-ojo tipo b raupų virusu, ligos eiga dažniausiai būna lengva, kaip ir šiuo atveju, liekamųjų ligos reiškinių dažniausiai irgi nėra, sunkiausias yra izoliacijos etapas. Mirčių nuo šio tipo viruso pasitaiko ypač retai, jų Europos žemyne registruota apie 1 proc. nuo visų susirgimų ir mirtis dažniausiai lėmė gretutinės pacientų ligos.
„Pati liga yra nemaloni, šašeliai skausmingi. Kuo jų daugiau, tuo didesnis skausmas jaučiamas. Gydymas tik simptominis – temperatūrą ir skausmą mažinantys vaistai“, – teigė K. Rudaitis.
Kaip apsisaugoti?
G. Zagrebnevienė kartu priminė, kokiu būdu plinta b raupų virusas ir kaip galima išvengti užsikrėtimo.
Pasak jos, viena veiksmingiausių priemonių yra vakcinacija. Lietuvoje rizikos grupei priskiriami asmenys (vykstantys į viruso paplitimo šalis, turėję artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, vyrai, turintys homoseksualių santykių) vakcinuojami Europos Komisijos patvirtinta vakcina. Skiepijami gali būti 18 metų ir vyresni asmenys.
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, rizika bendruomenei tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek Lietuvoje užsikrėsti b raupų virusu vertinama kaip labai maža.
„Mes praktiškai neturėjome atvejų, dabar vienas atvejis yra. Virusas ne taip lengvai plinta, tam turi būti labai glaudus kontaktas oda į odą, užsikrėsti galima miegant vienoje lovoje, naudojantis bendrais tekstilės gaminiais, turint nesaugių lytinių santykių, bendraujant veidas į veidą ilgesnį laiką su užsikrėtusiu asmeniu.
[...] Jei sergantis raupais asmuo suvokia, kaip raupai plinta, o jį konsultuojantis asmens sveikatos priežiūros specialistas visa tai išaiškina, jeigu ligonis laikosi specialisto rekomendacijų, neturi lytinių santykių, rūpinasi savo higiena ir tinkamai izoliuojasi, kol jam užgis ir nukris šašai, net jei gyvena su kitais šeimos nariais, išplitimo rizikos kaip ir nėra“, – komentavo G. Zagrebnevienė.
K. Rudaitis kartu kreipėsi į visuomenę ir paragino asmenis, kurie jaučia tokius simptomus kaip karščiavimas, jei ant odos, ypač lytinių organų srityje, atsirado bėrimų ir jei šie asmenys turėjo nesaugių lytinių santykių arba keliavo po b raupų endemines šalis, nedelsiant kreiptis į infekcinių ligų specialistus.
B raupais dažniausiai sunkiai serga imunosupresiniai pacientai, pavyzdžiui, užsikrėtę ŽIV, mirties nuo b raupų rizika jiems taip pat yra didesnė.
LRT.lt primena, kad nuo 2023 m. pabaigos Kongo Demokratinėje Respublikoje sparčiai plinta 1-ojo tipo beždžionių raupų virusas, jo atvejų iki šiol šioje šalyje užregistruota keliolika tūkstančių. Rugpjūtį gautas pirmasis pranešimas apie užsikrėtimo būtent šios atmainos beždžionių raupų virusu Europoje – Švedijoje. Nors šio b raupų tipo sukelta liga paprastai būna sunkesnė nei 2-ojo tipo, Švedijoje nustatytas atvejis buvo kitoks – asmuo sirgo lengvai ir šiuo metu yra visiškai išgijęs.
Beždžionių raupai yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Žinomi du šio viruso tipai: 1 tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir 2 tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, pastarajam priklauso 2a ir 2b subtipai.
