Dauguma šalies ligoninių – įsiskolinusios. Valstybinės ligonių kasos teigimu, situacija pasikeis, kai ligonines pasieks pinigai už viršsutartines paslaugas. Gydytojų sąjunga mano, kad niekas nesikeis, ligoninės neturės pinigų atlyginimų kėlimui, kol paslaugų įkainiai nekils ir siūlo juos kelti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.
Klaipėdos universitetinės ligoninės įsiskolinimas tiekėjams šiuo metu siekia apie 6 mln. eurų, o bendras finansinis deficitas – 18 mln. Pasak vadovo, skolos susidarė dėl 2022 metais tuometinės valdžios sprendimo pakelti atlygį darbuotojams kone trečdaliu ir 2023-iaisiais daugiau, nei įprastai išleistų pinigų medicininei įrangai. Vėliau dar kurį laiką finansinės krizės esą niekas nė nemėgino suvaldyti.
Ligoninės vadovybė Sveikatos apsaugos ministerijos paprašė skirti 28 mln. eurų. To esą reikia dėl Klaipėdos gydymo įstaigų sujungimo.
„Jungimas turi savo kainą, mes negalime tiesiog paimti ir apsijungti nefinansuojant šito projekto“, – tikina Klaipėdos universitetinės ligoninės generalinis direktorius Dr. Audrius Šimaitis.
Ministerija ne tik pinigų nežada, bet kreipsis į Generalinę prokuratūrą.
„Svarbu išsiaiškinti tą tiesą, kodėl tas minusas susidarė. Mano nuomone, jis nėra susijęs su veikla, o yra susijęs su neteisingais sprendimais, galimai net neteisėtais“, – įtaria sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Su finansiniais iššūkiais susiduria ne tik Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, po pirmo metų ketvirčio dauguma ligoninių – ir universitetinių, ir respublikinių, regiono ar rajono – įsiskolinusios.
Skolų priežastys įvairios – kai kurios įstaigos neįvykdo sutarčių su ligonių kasomis, yra dalyvaujančių projektuose, kuriuose europinės lėšos pasiekia vėliau. Vis tik pagrindinė – viršsutartinės paslaugos, už kurias ligonių kasa apmoka vėliau. Žada, kad pinigai už pirmąjį pusmetį gydymo įstaigas pasieks jau greitu metu.
„Vis dar viena kita gali likti su neigiamu finansiniu rezultatu, bet tas rezultatas būtų neženklus“, – žada Ligonių kasos atstovė Simona Adamkevičiūtė.
Šią situaciją kritiškai vertina ir tos ligoninės, kurių finansinė padėtis ne pati blogiausia. Sako, tenka laužyti susitarimus su tiekėjais, neįmanoma planuoti atlyginimų kėlimo.
„Kai ligoninės biudžetas tik į nulį sueinantis, tai rezervo numatyti tolimesnį atlyginimų kėlimą tikrai nėra“, – nuogąstauja VUL Santaros klinikų generalinis direktorius Prof. Tomas Jovaiša.
Finansinė situacija nesikeis, jei paslaugų įkainiai nebus keliami, – tokios nuomonės yra Gydytojų sąjunga. Siūlo pinigų paimti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.
„Reikėtų iš principo peržiūrėti apmokėjimo sistemą. <...> Ekstrinės, intensyvios pagalbos, skubios pagalbos paslaugos mūsų biudžete sudaro labai didelę dalį, bet šios liūto dalies paslaugų apmokėjimas nėra pakankamas“, – tikina T. Jovaiša.
Ministro teigimu, sveikatos sistema neefektyvi, o papildomi pinigai problemų neišspręs, kol neįvyks tinklo pertvarka.
„Kai sistema bus efektyvesnė, kada pro ją kaip pro kiaurą kibirą pinigai netekės, tada bus galima kalbėti, kad dabar jau galima pildyti“, – sako ministras.
Daugiausia finansinių išbandymų patiria regionų ir rajonų ligoninės.
