Kompensuojamieji vaistai įvairioms ligoms gydyti gali būti skiriami visiems pacientams, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau vaistinės ne visada jų turi. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, pernai iš daugiau nei 11 mln. kompensuojamųjų receptų 1 mln. nebuvo panaudoti. Vilnietės Vilmos motinai, bebaigiančiai 8 dešimtį, diagnozuotas plaučių uždegimas. Su receptu antibiotikams nuėjusi į vaistinę jų įsigyti sužinojo, kad senjorei priklausytų kompensuojami, tačiau tokių vaistinė neturi.
„Buvo keista matyti, kai ji rankose laiko tas dėžutes ir sako, kad neturiu tų vaistų. <...> Žmogui, sergančiam plaučių uždegimu, ieškoti kompensuojamų vaistų – ne tas galvoje, ir ji susimokėjo“, – pasakoja vilnietė Vilma Auglytė.
Moterys nusprendė po vaistines nesiblaškyti ir antibiotikus įsigijo be jokių kompensacijų.
„Pacientas, jei nenori mokėti savo pinigais, gali užsisakyti arba žiūrėti kitame vaistinių tinkle“, – nurodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vadovas Evaldas Stropus.
Užsakyti vaistai mieste turėtų būti pristatyti per 2, kaimo teritorijoje – per 4 dienas. Šiuo metu kas pusę metų sudaromame kompensuojamųjų vaistų sąraše yra daugiau nei 2 tūkst. medikamentų, o vaistinėse privalo būti tik tie, kurie įtraukti į specialųjį sąrašą.
„Jei vaistas yra vienintelis kompensuojamųjų vaistų kainyne ir to vaisto tiekimas sutrinka, apie tai praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ir vaistas yra išbraukiamas iš kainyno, o į jo vietą įrašomas kitas, tuo metu rinkoje esantis vaistas su ta pačia veikliąja medžiaga“, – paaiškina E. Stropus (patikslinta 2024-06-07 10:26).
VLK primena, kad kompensuojamieji vaistai įvairioms ligoms gydyti gali būti skiriami visiems pacientams, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Pavyzdžiui, onkologinei ligai, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, epilepsijai, astmai, šizofrenijai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams gydyti. Visų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašytų vaistų bazinės kainos yra kompensuojamos 100 procentų. Nemokamai (be paciento priemokos) kompensuojamieji vaistai išduodami visiems 75 metų ir vyresniems pacientams, mažas pajamas gaunantiems asmenims su negalia ir pensininkams (patikslinta 2024-06-07 10:26).
Visgi skaičiuojama, kad nepanaudojamas maždaug 1 mln. iš daugiau nei 10 mln. išrašytų kompensuojamų receptų. Vaistų importuotojų atstovas teigia, kad problema ta, jog maždaug trečdalis kompensuojamame kainyne esančių vaistų – tik po vieną pasirinkimą.
„Mūsų tarnybos neįsileidžia, taikydamos neproporcingus reikalavimus. Jei vaistų būtų daugiau, būtų didesnė pasiūla, kompensuojamųjų vaistų sąraše būtų jų daugiau ir valstybė diversifikuotų tiekimo grandines, tai mažėtų rizikos, kai vaistinėje nėra tų vaistų“, – komentuoja Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis.
Šeimos gydytoja sako, kad negalėdami įsigyti vaistų dažniausiai sutrinka tie, kurie jau naudojo ar naudoja vieną ar kitą konkretų preparatą. Medikė atkreipia dėmesį, kad recepte nurodoma veiklioji medžiaga.
„Įrodyta, kad iki 15 proc. gali skirtis vaisto veikimas, bet tai kliniškai nelabai reikšminga. Pacientams buitiškai paaiškinu, kad jie nesibaimintų, jei gaus ne tą, kurį nuolat vartojo, bet su ta pačia veikliąja medžiaga“, – teigia Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja Sonata Valiulienė.
Skirtumas tik tas – teks susimokėti visą kainą ar ne. Pernai kompensuojamiesiems vaistams valstybė išleido apie 0,5 mlrd. eurų.
*2024-06-07 10:26 val. Šis tekstas buvo redaguotas. Jame patikslinta VLK pateikta informacija.
