LRT.lt gauna skaitytojų laiškų, kuriuose jie teiraujasi, kokia tvarka yra išduodamos nedarbingumo pažymos ir kodėl kartais jas gauti nėra paprasta. Neretas skundžiasi, kad karščiuojant ar kitaip negaluojant nedarbingumo pažymą gauna tik atvykę į polikliniką, o ne telefonu. Santaros klinikų Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėja Liucija Vaitkevičiūtė kritikuoja kai kurių įstaigų darbą: „Poliklinikos kartais piktnaudžiauja, nes žino, kad netekęs kantrybės pacientas nuvažiuos į ligoninės priimamąjį ir vis tiek gaus nedarbingumo pažymą ar kitą paslaugą.“
Nedarbingumo pažymos tik iki pietų?
Vilnietė Asta rašo, kad norint gauti nedarbingumo pažymėjimą dviem dienoms jai teko aiškintis su savo poliklinikos registratūros darbuotoja.
„Ryte pasijutau labai blogai. Panašu, kad užsikrėčiau norovirusine infekcija: vėmiau, viduriavau, pakilo temperatūra. Atsiplėšusi nuo klozeto paskambinau į savo polikliniką, kad gaučiau nedarbingumo pažymą, nes tą dieną neišėjau į darbą. Buvo 15 val. dienos, o poliklinika dirba iki 20 val.
Registratūros darbuotoja mane apšaukė, kad privalėjau skambinti anksti ryte, nes nedarbingumo pažymėjimai išrašomi tik iki pietų. Juolab kad mano šeimos gydytoja tą dieną dirbo iki 14 val. Darbuotoja pagrasinusi, kad man gresia pravaikšta, pasiūlė kreiptis į budinčią polikliniką arba Skubios pagalbos skyrių ligoninėje nuo 20 val.“, – tikino moteris.
Vilnietė teigė paklaususi darbuotojos, kodėl nė vienas tą dieną poliklinikoje dirbantis gydytojas negali išrašyti nedarbingumo pažymėjimo.
„Ji atkirto, kad visi gydytojai yra užimti, be to, jeigu man norovirusinė infekcija, galiu užkrėsti kitus pacientus.
Paprašyta išrašyti pažymėjimą nuotoliu, registratūros darbuotoja atsakė, kad nedarbingumo pažymos jų poliklinikoje išrašomos tik pacientui atvykus.
Galiausiai, per pykčius kone išmaldavau registratorės, kad mane priimtų. Paskyrė vizitą 18 val. Mano didelei nuostabai, tuo metu poliklinikoje nebuvo nė vieno paciento, pavaduojanti gydytoja iš karto priėmė ir per penkias minutes išrašė nedarbingumo pažymą. Tai kam reikėjo sukurti tiek trukdžių?“ – pasipiktinusi poliklinikos tvarka rašė vilnietė.
SAM: nedarbingumo pažymos gali būti išduodamos visą darbo dieną
Pakomentuoti situacijos LRT.lt kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento vyr. specialistę Ramunę Andriušaitienę.
Pašnekovė patikino, kad nors gydymo įstaigos nustato savo vidaus taisykles, bet nedarbingumo pažymos turi būti išduodamos bet kurią įstaigos darbo valandą.
„Žmogus susirgti gali ne tik iki pietų. Nėra nustatytų valandų, iki kada reikia kreiptis nedarbingumo pažymos sunegalavus. Čia gal registratūros darbuotoja ne taip suprato, neatsižvelgė į pacientės situaciją. Kaip suprantu, atvejis buvo skubus. Visur egzistuoja žmogiškasis faktorius“, – sakė SAM atstovė.
Pasak jos, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi būti sudariusios ir sutartis su budinčiomis įstaigomis. Jos privalo skubią šeimos gydytojo pagalbą užtikrinti visą parą, septynias dienas per savaitę.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Centro poliklinikoje, yra visą parą veikiantis Skubios pagalbos kabinetas.
Nedarbingumo pažyma gali būti suteikiama ir nuotoliu
Paklausta, ar norėdamas gauti nedarbingumo pažymą negaluojantis žmogus privalo fiziškai atvykti pas savo šeimos gydytoją, specialistė atsakė, kad tai palikta spręsti pačiam gydytojui.
„Jeigu žmogus daug vemia, turbūt jis vargiai atvyks iki poliklinikos. Deja, dažnai sulaukiame pacientų skundų dėl to, kad paskambinus telefonu jiems gydytojas neišdavė nedarbingumo pažymos.
Tai yra gydytojo atsakomybė ir pačios gydymo įstaigos nustatyta tvarka. Yra gydytojų, kurie išduoda nedarbingumo pažymas kelioms dienoms ir neatvykus pacientui. Tik pakalbėjus telefonu“, – paaiškino specialistė.
Vis daugiau dėl nedarbingumo pažymos kreipiasi į ligoninę
Santaros klinikų Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėja Liucija Vaitkevičiūtė LRT.lt sakė, kad nemaža dalis pacientų į jų ligoninės Skubios pagalbos skyrių kreipiasi būtent dėl nedarbingumo pažymos išrašymo.
„Jie mums pasakoja, kad poliklinikos darbo metu nepriėmė, nes arba šeimos gydytojas atostogavo, arba nebuvo laisvų vietų, o skubiai priimti pacientų jie dažnai nebūna linkę. Ypač mažesni gydymo centrai.
Kuo toliau, tuo gražiau. Pastebėjau, kad neretai poliklinikos net nukreipia į ligoninės priimamąjį, nors išrašyti nedarbingumo pažymą tikrai nėra tiesioginis Skubios pagalbos skyriaus darbas“, – sako vedėja.
Pas šeimos gydytoją net skubiu atveju nebūtinai pateksi
Pasak gydytojos, kai kurie žmonės jau net nebando kreiptis į savo polikliniką dėl to, kad atsiranda daug trukdžių.
„Kad ir tokių, kuriuos mini jūsų skaitytoja. Poliklinikos kartais piktnaudžiauja, nes žino, kad netekęs kantrybės pacientas nuvažiuos į ligoninės priimamąjį ir gaus paslaugą. Kai kurie į mus kreipęsi pacientai skundžiasi, kad pas savo šeimos gydytoją negali patekti dvi savaites“, – poliklinikų darbo logiką kritikavo Santaros klinikų atstovė.
L. Vaitkevičiūtė sako, kad nemažai poliklinikų nori dirbti pagal iš anksto registruotų pacientų sąrašą, o neplanuoti pacientai jiems sukelia stresą.
„Aš suprantu, kad taip šeimos gydytojams patogiau, bet jie tai daro pacientų ir skubios pagalbos medikų sąskaita.
Šeimos medicina nėra planinis darbas. Šeimos gydytojai lygiai taip pat turi užtikrinti skubią pagalbą ir esant reikalui neatidėliotinai išrašyti nedarbingumo pažymą. Dalį pacientų jie privalo priimti skubiai“, – LRT.lt sakė Skubios pagalbos skyriaus vedėja.
