Varvanti nosis, čiaudulys, ašarojančios akys gali reikšti, kad esate alergiškas šiuo metu žydintiems beržams. Tačiau tokie pat simptomai būdingi ir peršalimo sukeltai slogai. Tad kaip atskirti, kokia yra negalavimo priežastis ir kaip gydytis?
Santaros klinikų gydytoja alergologė, klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė LRT.lt sako, kad atskirti dėl peršalimo atsiradusią slogą nuo alerginės praktiškai neįmanoma.
„Jeigu žmogus kiekvienais metais panašiu laiku turi slogą, greičiausiai jis žino, kad ją sukėlė kokios nors žiedadulkės. Tačiau jeigu alergija pasireiškė pirmą kartą, žmogus gali ir sutrikti. O alergija žiedadulkėms gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Tiesa, yra keli niuansai, kai galima įtarti alergiją. Pavyzdžiui, jeigu sloga paūmėja būnant tik tam tikrose vietose gamtoje.
Dar vienas skirtumas – pakilusi temperatūra, pūlingos išskyros iš nosies. Alerginei slogai šie simptomai nebūdingi“, – sako alergologė ir priduria, kad šiuo metu jau žydi beržai, o jų žiedadulkės kai kuriems žmonėms yra stiprus alergenas.
„Apskritai, mes, lietuviai, esame jautrūs beržinių medžių žiedadulkėms. Tad mūsų pagrindiniai alergenai – beržai, alksniai, lazdynai.
Sau padėti galima apsilankius pas alergologą. Nustačius konkretų alergeną, gydymą siūloma pradėti dar rudenį. Kitaip tariant, po truputį pratinti organizmą prie žiedadulkių.
Pasakyti žmogui, kad visą pavasarį ar tam tikrą periodą sėdėtų namuose ir nekeltų kojos į gamtą, būtų žiauru. Todėl mes rekomenduojame vartoti antihistamininius vaistus, jeigu jų reikia. Efektyvių vaistų galima įsigyti ir be recepto.
Palengvinti gali ir specialūs žiedadulkių filtrai automobiliuose, ant namo langų, akiniai, medicininės kaukės. Grįžus namo pravartu praplauti nosį jūros vandens tirpalu.
Šiandien žmonės gali naudotis programėle „Pasyfo“, kuri leidžia stebėti žiedadulkių koncentraciją ore. Pagal tai galima planuoti ir savo maršrutą ar net atostogas“, – pataria gydytoja alergologė.
Pasak profesorės, alergijos gydymo būdų šiandien esama įvairių. Vienas jų – imunoterapija.
„Šio priežastinio gydymo metu alergijos sukėlėjas yra įvedamas į organizmą. Tai lemia, kad žmogaus imunitetas nustoja reaguoti į alergijos sukėlėją.
Tokio gydymo efektyvumas labai priklauso nuo to, kokią alergiją norima išgydyti. Jeigu gydymas taikomas įkvepiamiems alergenams – dulkių erkėms, žiedadulkėms, gyvūnams, jo efektyvumas yra apie 70-80 proc., vabzdžių nuodams gali siekti 90-100 proc., o kai kuriems maisto produktams – iki 70 proc. Tad priežastinis gydymas turi išliekamąją vertę, bet trunka 3-5 metus“, – sako gydytoja.
Be priežastinio gydymo, šiandien naudojami ir preparatai, slopinantys alergines reakcijas. Vieni tokių yra biologiniai vaistai – ląstelių kultūrose išskiriami baltymai, kurie blokuoja alergenų aktyvintus mechanizmus.
„Biologiniai vaistai ne blokuoja priežastį, bet veikia mechanizmą, kuris sukelia alergiją. Šie vaistai saugūs, nes jų pagrindas yra baltymai, kurie suskyla iki aminorūgščių ir nėra šalinami per inkstus ar kepenis. Tokių vaistų efektyvumas yra apie 80-90 proc. ir jie tinkami gydyti dilgėlinę, atopinį dermatitą, bronchinę astmą. Šie vaistai vartojami kelerius metus ir paskui bandoma palengva nuo jų organizmą atpratinti“, – aiškina mokslininkė.
