LRT.lt skaitytojas Mantas Jusis pasipiktinęs. Jaunas vyras lieja įtūžį ant Santaros klinikų Skubios pagalbos centro, kad jam, kosėjančiam ir karščiuojančiam, nebuvo suteikta skubi pagalba, o už konsultaciją galbūt reikėtų sumokėti 40 eurų. Centro vadovas atšauna: „Jam buvo pasiūlyta pagalba, bet jis pats išėjo.“ Ir pridūrė, kad Skubios pagalbos skyrius nėra poliklinika.
Reikalavo skubios pagalbos
Po kelionės Indijoje į Vilnių grįžęs Mantas Jusis LRT.lt pasakojo, kad iš oro uosto nuvyko tiesiai į Santaros klinikų Skubios pagalbos centrą.
„Dar būdamas Indijoje pasijutau blogai: pakilo temperatūra, krėtė šaltis, naktimis kankino kosulio priepuoliai. Tad grįžęs kreipiausi į Santaras, kad patikrintų, ar nėra plaučių uždegimo, dar kokios ligos. Norėjau, kad nuramintų, išrašytų vaistų.
Nors tai buvo darbo laiku, pas šeimos gydytoją nesikreipiau, nes esu registruotas Ignalinos poliklinikoje, o ir mano gydytoja tuo metu nedirbo.
Iš pradžių dar oro uoste paskambinau į greitosios medicinos pagalbą. Dispečerė patarė kreiptis į ligoninės priimamąjį. Taip ir padariau“, – LRT.lt pasakojo M. Jusis.
Pasak pašnekovo, Skubios pagalbos centre jam atiteko 88 numeriu pažymėtas talonėlis.
„Manęs paklausė, kokie simptomai, kiek trunka, pamatavo temperatūrą ir atsakė, kad mano atvejis neatitinka skubiosios pagalbos kriterijų. Tiesa, pasiūlė kreiptis į Infekcinių ligų skyrių ir įspėjo, kad konsultacija ir tyrimai gali kainuoti nuo 40 eurų. Dar pridūrė, kad „galimai mokama“. Kaip suprasti?“ – nusivylimo medicinos sistema neslėpė jaunas vyras.
Negavęs skubiosios pagalbos, kokios tikėjosi, M. Jusis nenuėjo iki Infekcinių ligų skyriaus, o supykęs grįžo namo. Kitą dieną jis paskambino savo šeimos gydytojai.
„Šeimos gydytoja pasakė, kad neapžiūrėjusi, neatlikusi tyrimų jokių siuntimų nerašys. Jei esu Vilniuje, galiu kreiptis į Santaros klinikų priėmimą. Ratas užsidarė. Keista tvarka“, – teigė vis dar negaluojantis pašnekovas, kuris savo nepasitenkinimą išliejo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Skubios pagalbos centro vadovas: „Niekas jo neišvarė, jis pats išėjo“
Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas dr. Andrius Klimašauskas LRT.lt teigė, kad M. Jusis iš ligoninės išėjo savo noru, jokia ambulatorinė kortelė net nebuvo pradėta pildyti.
„Slaugytojos, kurios atlieka pacientų skirstymą, įspėjo pacientą, kad nesant skubiajai pagalbai jo apžiūra gali kainuoti apie 40 eurų.
Skubioji ir būtinoji pagalba yra patvirtinta ministro ir labai aiškiai apibrėžta. Tuo atveju, jei pacientas neatitinka šių kriterijų, pagalba jam gali būti teikiama, bet už ją reikia sumokėti nepaisant to, ar draustas žmogus, ar ne.
Reikia suprasti, kad Skubios pagalbos skyrius nėra poliklinika. Mes neturime šeimos gydytojų. Karščiavimas, bendras negalavimas, kosulys yra būtent šeimos gydytojų darbo sritis.
Beje, jei šis skundų rašytojas būtų nuėjęs iki Infekcinių ligų skyriaus ir rezultatai parodytų, kad jis rimtai serga, jam net mokėti gal nereikėtų, bet jis nenuėjo“, – pasakojo centro vadovas.
Net iki 50 proc. atvykstančių pacientų neatitinka skubiosios ir būtinosios pagalbos kriterijų
Pasak A. Klimašausko, nemažai žmonių įsivaizduoja, kad visais negalavimo atvejais galima kreiptis į ligoninės priimamąjį ir konsultacija bus tuoj pat suteikta nemokamai.
„Pas mus nuo 30 iki 50 proc. atvykstančių pacientų neatitinka skubiosios ir būtinosios pagalbos kriterijų, bet konsultacijos, įvairiausių tyrimų reikalauja čia ir dabar. Niekas neatima iš jų galimybės būti aptarnautiems. Tik nereikia rašyti skundų, kad teko ilgai laukti ir sumokėti.
Be to, neskubūs pacientai kartais trukdo atskirti ir suteikti pagalbą tiems, kuriems iš tiesų jos reikia, kurie negali laukti. Pavyzdžiui, infarkto, insulto, sunkios traumos atveju, kai pagalbą būtina suteikti nedelsiant. Tokiems atvejams ir skirtas mūsų centras, o ne klijuoti pleistrą ant įpjauto piršto.
Jeigu žiūrėtume iš materialios pusės, tie 40 eurų neatperka išlaidų, kurias patiria ligoninė. Mūsų mokamos paslaugos neatitinka privataus sektoriaus paslaugų kainų.
Kodėl žmogus gali sau leisti skristi ir keliauti po Indiją, bet sumokėti 40 eurų už tyrimus negali? Ir kodėl jis nesikreipė tokios pat pagalbos Indijoje?“ – svarstė Skubios pagalbos centro vadovas.
Kada reikia vykti į priėmimo skyrių?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja:
„Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
Be abejo, žmogui prireikus skubios pagalbos, nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.
Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba kai tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.
Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neturintiems šio draudimo. Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Kaune, jo viešnagės Druskininkuose metu, nutikus nelaimei, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią miesto polikliniką.“
Kada gali tekti susimokėti?
„Ar pagalba yra būtina ar ne, sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma sumokėti.
Taigi pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas, – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje“, – informavo VLK.
