„Reikia lavinti tris savybes – jėgą, ištvermę ir lankstumą. Vis to mums reikia kasdieniame gyvenime. Jėgos reikia tam, kad pakeltumėme sunkius daiktus, pirkinius, ištvermės – kad galėtumėme drąsiai, neuždusdami užlipti į devintą aukštą ar sparčiau paėjėti vėluodami į autobusą, o lankstumo, kad galėtumėme neprisėdę apsimauti, užsirišti batus. Visų šių savybių mums reikia kasdieniame gyvenime ir kartais mes tiesiog nepastebime, kaip judesys iš tikrųjų turi tikrai didelę ne tik fizinę, bet ir emocinę reikšmę“, – teigia kineziterapeutė Toma Rutkauskė.
Atėjus naujiems metams žmonės neretai išsikelia ir naujų tikslų. Bent vienas iš jų neretai būna susijęs su judesiu – pasižadame daugiau judėti, pradėti sportuoti. Apie judesį, lengvesnę kelionę į savo kūną LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi? Vedėja Urtė Korsakovaitė kalbasi su kineziterapeute Toma Rutkauske.
– Ponia Rutkauske, kaip pradėti judėti?
T. Rutkauskė: Visų pirma, kaip ir visur, reikia išsikelti tikslus. Koks mano tikslas? Tada bent žinome, kur link einame ir motyvacija tada yra didesnė. Mano klientai turi keletą tikslų: sportuoja, nes nori save realizuoti, patiria skausmų ir nori jaustis geriau, arba sportuoja, kad galėtų dirbti savo kasdienį darbą.
Norėčiau patarti žmonėms užsiimti savistaba. Sporto šakų yra begalė, ir tai, kas tinka man, nebūtinai tinka jums. Ar esate intravertas ar ekstravertas? A jums patinka mankštintis vienumoje, ar reikia bendruomenės? Taip pat, ar mėgstate vidaus ar lauko sportą ir ar ieškote dinamiško sporto, kur nuolat būtų kažkas naujo, ar jums patinka pasikartojantys, griežti sportai.
Mankšta, sportas, judesys yra laikas kūnui, tačiau kartu ir mintims. Norint išsiugdyti įprotį, labai rekomenduotina šiek tiek į save įsiklausyti ir padaryti tokią mini savianalizę – kas man patinka?
– Ar būtina eiti į sporto salę, baseiną, šokių studiją? Yra žmonių, kurie sako: aš į darbą ir iš jo važiuoju dviračiu, taip pat vedžioju šunį. Ar pakanka judesio kasdieniame gyvenime?
T. Rutkauskė: Ir taip, ir ne. Labai šaunu, kai žmonės sugeba judesį įtraukti į kasdienybę ir net nepajunta, kad sportuoja, nejaučia prievolės, kad turi dabar išsitiesti kilimėlį ar šeštą valandą kažkur eiti. Jeigu lipate laiptais, o ne važiuojate liftu, kilometrą iki parduotuvės nueinate, o ne nenuvažiuojate, ar darbe atsistojate, prasitempiate, dar vieną kitą pratimą padarote, tai yra labai gerai.
Bet to neužtenka. Mes esame penkiolika valandų pasvirę į priekį – beveik niekada nekeliame jokių daiktų už nugaros. Ir mūsų tarpumentis, nugarinė kaklo dalis visą laiką kenčia. Tad jeigu neinate į bendras viso kūno fizines treniruotes, rekomenduočiau bent du-tris pratimus padaryti toms užmirštoms kūno vietoms, kurios nedirba kasdienės rutinos metu – nei darbe, nei einant ar važiuojant į darbą dviračiu.
– Kokios yra tos rizikingiausios vietos ir kokius pratimus patartumėte daryti?
T. Rutkauskė: Ryte kūnas yra sustingęs, nes trečdalį paros miegojome, raumenys yra sutrumpėję. Reikėtų daryti didelės amplitudės, lėtus pratimus. Vakare galima užsiimti volavimu, t.y. savimasažu arba dinaminiais tempimais, o dienos metu, tarp darbų kuo dažniau atsistoti, prasitempti tas vietas, suaktyvinti tarpumentį.
Dažniausiai kenčia tarpumentis, užpakalinė kaklo dalis, sėdmenys, juosmeninė dalis. Taip pat juntamas sunkių kojų efektas, nes limfa sustoja blauzdose. Nereikia visoms išvardytoms vietoms kas valandą daryti po 10 pratimų. Po vienos valandos padarykite pratimą blauzdoms suaktyvinti – 10-20 pasistiebimų, po kitos valandos pratempkite nugarą.
– Prieš naujų metų pradžią neretas užsirašo į sporto klubą ir išsikelia naujus tikslus, bet būna ir įvairių pertraukų, sveikatos problemų. Kaip sportą prisijaukinti, kad po kelių mėnesių ar pusmečio jis nebūtų užmirštas?
T. Rutkauskė: Pasikartosiu, bet kaip jau minėjau, labai svarbu, kad jūs identifikuotumėte, kas jums patinka. (...) Jeigu padarėte pertrauką, tai po ilgo laiko grįžkite į salę ne visu 100 proc., o tik 50-60. Noriu, kad žmonės įsimylėtų tą judesį, pamatytų, kad tai nėra prievolė, kad sportas – kaip daugelis galvoja – nėra tik valanda veiklos ir kad būtinai marškinėliai sudrėktų nuo prakaito. Tai gali būti lengvas 20-30 tvinksnių padidėjęs pulsas, aktyvesnis kvėpavimas, sušilęs kūnas. Tai turi būti malonumas, kad jums nereikėtų dairytis į laikrodį kas dešimt minučių. Kad norėtumėte grįžti dar ir dar.
– Paminėjote skausmus – kai jau jaučiame skausmą, tai tikriausiai yra ženklas, kad reikia pajudėti. Kokie jausmai, skausmai signalizuoja kokius pokyčius kūne ir ką reikėtų daryti?
T. Rutkauskė: Skausmas turi labai daug amplitudžių – pacientai ateina ir sako: man skauda. Skauda kaip – tempia, maudžia, duria, dilgčioja, veria gelia, tirpsta? Iki skausmo dar gali būti tempimas, nutirpimas, mėšlungis, maudimas – visa tai galima išspręsti savimažasu, lengvomis mankštelėmis sporto klube ir tikrai nereikia kažkokio labai drastiško specialių medicinos specialistų įsiterpimo. Bet jeigu jau skauda, diegia, gelia, degina – gali reikėti bendrauti tiek su kineziterapeutu, tiek su antro lygio medicinos specialistu, neurologu ar traumatologu. Reikėtų padaryti tyrimų ir išsiaiškinti, kur problema, kad dirbtume tikslingai.
– Kokią naudą judesys suteikia ne tik kūnui, bet ir smegenims, galvai?
T. Rutkauskė: Sporto, mankštos, judesio aktyvumo metu gaminasi laimės hormonai – dopaminas, serotoninas, endorfinas. Mes jaučiamės geriau – esame pakylėti, energingesni. Geriau jaučiame savo kūną.
Reikia lavinti tris savybes – jėgą, ištvermę ir lankstumą. Vis to mums reikia kasdieniame gyvenime. Jėgos reikia tam, kad pakeltumėme sunkius daiktus, pirkinius, ištvermės – kad galėtumėme drąsiai, neuždusdami užlipti į devintą aukštą ar sparčiau paėjėti vėluodami į autobusą, o lankstumo, kad galėtumėme neprisėdę apsimauti, užsirišti batus. Visų šių sportiškų savybių mums reikia kasdieniame gyvenime ir kartais mes tiesiog nepastebime, kaip judesys iš tikrųjų turi tikrai didelę ne tik fizinę, bet ir emocinę reikšmę. Judesys žmogaus gyvenime yra labai reikalingas.
Parengė Simona Osipovaitė.
Visą pokalbį išgirskite įraše:
