Rūkančiųjų Švedijoje rekordiškai mažai, tačiau kas septintas švedas kaip alternatyvą vartoja vadinamąjį snusą – šlapią kramtomąjį tabaką. Gydytojai baiminasi, kad visuomenė šį produktą vertina pernelyg teigiamai, mat snuso žala sveikatai taip pat gali būti didelė, tik atlikta per mažai tyrimų.
Švedija nori tapti pirmąja nerūkančia šalimi Europoje. Per pastaruosius 18 metų kasdien rūkančių žmonių čia sumažėjo triskart – nuo 15 proc. iki 5,2 proc. Tai beveik 5-ių procentų riba, kurią šalis užsibrėžė pasiekti iki 2050-ųjų.
Šį rekordinį pokytį daugiausia lėmė kito produkto – snuso – populiarumas. Tai – šlapias kramtomasis tabakas, dažniausiai vartojamas nedidelį paketėlį slepiant po viršutine lūpa. Švedijoje šį produktą vartoja kas septintas gyventojas, ypač žmonės iki 30-ies metų.
„Nereikia išeiti į kitą erdvę, nesmirdi, priešingai nei rūkydamas cigaretes. Tai atkreipia mažiau dėmesio“, – sako švedas Jawadas Abbasas.
„Snusai būna įvairių skonių, juos dažnai renkasi merginos – yra saldymedžio, obuolių, mėtos skonių“, – teigia kita švedė Gunaj Nilsson.
Vis dėlto Europos Sąjungoje tradicinis snusas, kurio sudėtyje yra tabako, uždraustas nuo 1992-ųjų. Tačiau Švedijai nuo pat prisijungimo prie bloko taikoma išimtis. Gamintojai teigia, kad tai – ne tas pats kaip nikotino pagalvėlės. Esą snusas Švedijoje gaminamas celiuliozės pagrindu, o nikotinas išgaunamas iš tabako.
„Snusas – Švedijos tradicijų dalis. Juk daugelis Europos šalių turi savo kultūrai būdingas vyno, alaus, kitų produktų tradicijas“, – kalba „Swedish Match“ atstovas Patrikas Hildingssonas.
Tokį naratyvą remia ir vyriausybė. Manoma, kad snusas švedams gali padėti mesti rūkyti, todėl pastaraisiais metais įprastoms cigaretėms mokesčiai išaugo 9-iais procentais, o tradiciniam snusui sumažėjo penktadaliu. Tabako pramonei tai – itin pelningas verslas. Vienas pagrindinių snuso gamintojų „Swedish Match“ skaičiuoja, kad per metus parduoda beveik 300 milijonų snuso pakuočių.
„Jei nenorite sau pakenkti, visiškai atsisakykite nikotino ir tabako. Tačiau pasaulyje – per milijardą rūkančiųjų, ir manau, kad Švedija – tikras sėkmės atvejis“, – sako P. Hildingssonas.
Vis dėlto dalis bendruomenių nerimauja, kad tabako pramonės skleidžiama pasaka apie snusą per gera, kad būtų tiesa. Vėžiu sergančius žmones vienijanti organizacija Švedijoje rengia kampanijas, kviečia diskutuoti apie dabartinį požiūrį į šį produktą.
„Labai nustebau ir nusivyliau, kai supratau, kad Švedijos vyriausybė pasiūlė sumažinti mokesčius snusui ir padidinti cigaretėmis. Tai rodo, kad valdžia visiškai patikėjo verslininkų pasakomis. Jie tik bando įsitvirtinti rinkoje, teigiama, kad šie produktai daro mažesnę žalą, bet tai patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, žinome, kad, pradėjus vartoti naujus nikotino ar tabako gaminius, padidėja rizika pradėti rūkyti, ir tai nėra sveiki produktai, todėl reikia apsaugoti jaunąsias kartas“, – pabrėžia Švedijos vėžio draugijos generalinė sekretorė Ulrika Arehed Kagstrom.
Moters teigimu, prireiks laiko, kol bus įvertintas snuso poveikis sveikatai.
„Reikia daugiau tyrimų. Jau žinoma, kad snusas ir panašūs produktai gali sukelti kraujospūdžio pokyčių, tai kelia riziką ilgainiui susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žinome, kad tai tikrai kenksminga nėščioms moterims. Poveikį sveikatai reikia tirti, tačiau nerimauju, kad darome klaidą, kaip tada, kai į rinką atėjo cigaretės. Prireikė tikrai daug laiko, kol tyrimai parodė, kad tai iš tikrųjų daro didelę žalą mūsų sveikatai“, – teigia U. A. Kagstrom.
Šiemet birželį Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas parodė, kad gerklės ir kasos vėžio rizika tarp dažnai vartojančiųjų snusą atitinkamai buvo tris ir du kartus didesnė nei tarp visai nevartojančių tokių produktų.
