Baigėte treniruotę, todėl esate sušilęs, išpiltas prakaito, bet netrukus atvėsite. Tvankų vasaros vakarą jums sunku užmigti, todėl nusimetate antklodę. Prakaitavimas yra įprastas organizmo vėsinimo sistemos komponentas, padedantis išskirti šilumą ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Tačiau nuolat prabusti naktį, permirkus nuo prakaito, nėra normalu. Naktinis prakaitavimas – tai pasikartojantys gausaus arba intensyvaus prakaitavimo naktį epizodai. Daugeliui žmonių tai yra nemaloni gyvenimo dalis, rašo „Sciencealert“.
Naktinį prakaitavimą gali sukelti daugelis ligų ir veiksnių, dėl kurių pasikeičia įprasta kūno temperatūra, kuria remdamasis organizmas stengiasi apsisaugoti nuo peršalimo ar perkaitimo.
Kai kurie veiksniai yra nekenksmingi (karštas miegamasis) arba net susiję su teigiamais gyvenimo būdo pokyčiais (mankšta). Kitų priežastis gali būti menopauzė, infekcija, liga ar vaistai.
Temperatūros kontrolė ir prakaitavimas
Smegenyse esantis pagumburis yra endokrininės sistemos dalis ir kūno temperatūros kontrolės centras. Jame yra temperatūros jutikliai, gaunantys informaciją iš nervinių ląstelių (termoreceptorių), esančių organizmo centrinėje (organuose) ir periferinėje (odoje) dalyse.
Termoreceptoriai fiksuoja kūno temperatūros pokyčius ir siunčia signalus į pagumburį. Šie signalai suaktyvina prakaitavimą, kad kūnas atvėstų, arba drebulį, kad kūnas sušiltų.
Hormonai ir naktinis prakaitavimas
Naktinis prakaitavimas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Tačiau moterys naktinį prakaitavimą patiria dažniau nei vyrai, daugiausia dėl to, kad pagrindinė jo priežastis yra menopauzė ir su ja susiję hormonų lygio pokyčiai.
Maždaug 80 proc. moterų po menopauzės (kai mėnesinės nutrūksta 12 mėnesių) ir perimenopauzės laikotarpiu (prieš menopauzę) patiria karščio bangas arba naktinį prakaitavimą.
Nors tiek karščio bangos, tiek naktinis prakaitavimas sukelia perkaitimo jausmą, tai skirtingi su menopauze susiję pojūčiai. Karščio bangos pasireiškia dieną; tai trumpalaikiai paraudimo priepuoliai, kurie gali būti susiję su prakaitavimu.
Naktinis prakaitavimas pasireiškia naktį ir yra susijęs su intensyviu prakaitavimu. Manoma, kad kintantis estrogenų lygis turi įtakos noradrenalino ir serotonino kiekiui – dviem neuromediatoriams, susijusiems su temperatūros reguliavimu pagumburyje.
Hormonai taip pat turi įtakos vyrų naktiniam prakaitavimui, ypač tų, kurių testosterono lygis yra žemas, kuriems būdingas vadinamasis hipogonadizmas. Maždaug 38 proc. 45 metų ir vyresnių vyrų testosterono lygis yra žemas, tačiau ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus vyrams.
Infekcijos, ligos ir vaistai
Kovojant su infekcija dažnai pakyla kūno temperatūra. Tai gali paskatinti prakaitavimą, nes tokiu būdu organizmas bando atsivėsinti ir sumažinti kūno temperatūrą.
Nedidelės infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas, gali sukelti naktinį prakaitavimą. Tačiau prakaitavimas taip pat gali būti ir sunkių infekcijų, tokių kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), ir ligų, tokių kaip Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, simptomas. Visgi naktinis prakaitavimas retai būna vienintelis tokių susirgimų simptomas.
Naktinį prakaitavimą gali sukelti tokie vaistai kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), kortikosteroidai, skydliaukės hormonų pakaitalai ir metadonas. Šie vaistai veikia tas smegenų dalis ir tuos neuromediatorius, kurie kontroliuoja ir skatina prakaitavimą.
Reguliarus alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas taip pat gali padidinti naktinio prakaitavimo riziką.
Stresas, knarkimas ir didelis fizinis krūvis
Naktiniu prakaitavimu dažnai skundžiasi nerimo priepuolius patiriantys žmonės.
Psichologinis stresas suaktyvina organizmo „kovok arba bėk“ reakciją, kurios metu išsiskiria širdies ritmą, kvėpavimą ir kraujospūdį padidinantys neuromediatoriai. Dėl to kūnas įkaista, o kad atvėstų, ima prakaituoti. Naktinis prakaitavimas taip pat gali padidinti nerimą, todėl prakaituojama dar labiau, o tai savo ruožtu sutrikdo miegą ir sėja dar didesnį nerimą.
Jei nerimas sukelia naktinį prakaitavimą ir tai vargina, geriausia būtų atsikelti iš lovos, pajudėti ir užsiimti raminančia veikla tamsiame arba silpnai apšviestame kambaryje.
Naktinis prakaitavimas taip pat siejamas su miego sutrikimais, pavyzdžiui, obstrukcine miego apnėja, kai miego metu nuolat užkemšami kvėpavimo takai ir garsiai knarkiama. Maždaug trečdalis obstrukcine miego apnėja sergančių žmonių reguliariai patiria naktinį prakaitavimą. Tiksli priežastis kol kas nenustatyta, tačiau tyrimai rodo, kad tai susiję su mažu deguonies kiekiu kraujyje (hipoksemija) ir (arba) aukštu kraujospūdžiu.
Naktinis prakaitavimas gali pasireikšti ir po didelio intensyvumo treniruočių. Intensyvios treniruotės gali stimuliuoti skydliaukės veiklą, todėl net iki 14 valandų po treniruotės suintensyvėja medžiagų apykaita ir padidėja kūno temperatūra. Taigi naktinis prakaitavimas gali pasireikšti net ir po rytinės intensyvios treniruotės.
Naktinis prakaitavimas gali reikšti, kad persitreniravote ir (arba) nepakankamai maitinatės. Jei suvartojama nepakankamai kalorijų, kad būtų galima palaikyti treniruočių intensyvumą, gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje ir pasireikšti hipoglikemija, galinti sukelti naktinį prakaitavimą.
Kada kreiptis pagalbos ir 5 dalykai, kuriuos galima išbandyti
Yra daugybė sveikatos sutrikimų ir vaistų, kurie gali sukelti naktinį prakaitavimą ir sutrikdyti miegą.
Jei naktinis prakaitavimas pasireiškia reguliariai, vargina, trukdo miegoti arba jį lydi tokie simptomai kaip nuovargis ar svorio kritimas (nesusiję su gyvenimo būdo ar mitybos pokyčiais), kreipkitės į gydytoją, kad padėtų nustatyti priežastį. Jis gali pasiūlyti alternatyvius vaistus tiems, kuriuos vartojate, arba rekomenduoti atlikti testus ar tyrimus.
Taip pat galite išbandyti šiuos patarimus:
1. miegokite vėsiame kambaryje, jei reikia, naudokite ventiliatorių;
2. eidami miegoti nesirenkite pernelyg šiltai, dėvėkite odai kvėpuoti leidžiančią medvilninę ar lininę pižamą;
3. rinkitės lengvą antklodę, kurią bet kada galėsite nuspirti, venkite sintetinio pluošto ir flanelinės patalynės;
4. apsvarstykite galimybę įsigyti vėsinantį čiužinį ar pagalvę ir venkite tokių čiužinių (pavyzdžiui, iš putplasčio), kurie gali riboti oro srautą;
5. prieš eidami miegoti venkite aštraus maisto, kofeino ir alkoholio.
