Lietuvoje plinta naujas reiškinys – jaunuoliai siekia turėti kokį nors psichikos raidos sutrikimą ar net psichikos ligą. LRT.lt kalbinti psichologai pastebi tendenciją – jaunimo gretose vis dažniau vyrauja požiūris, jog šaunus ir populiarus dabar ne tas, kuris sveikas ir visiškai normalus, bet tas, kuris neva turi psichikos sutrikimų.
14-metės motina, vilnietė Rasa (pavardė redakcijai žinoma) kreipėsi į LRT.lt redakciją dėl naujo paauglių polinkio prisigalvoti sau įvairių ligų. Labiausiai moterį glumina faktas, kad jaunuoliai patys sau nusistato psichikos sutrikimų diagnozes ir jomis didžiuojasi.
Keistą tendenciją neva sirgti psichikos ligomis, turėti vystymosi sutrikimų ar netoleruoti kokių nors maisto produktų pastebi ir psichologė psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
Specialistė sako, kad ši paauglių ir jaunuolių mada prasidėjo prieš kelerius metus, kai žinomi žmonės, nuomonės formuotojai ėmė garsiai kalbėti apie savo psichikos sutrikimus ir įvairaus maisto netoleravimą.
Trylikametė nusprendė atsisakyti pieno produktų
Vilnietė Rasa pasakojo, kad nauja paauglių mada būti nesveikam neaplenkė ir jos dukros.
„Vieną dieną mano tada dar trylikametė dukra pareiškė, kad ji netoleruoja laktozės, todėl atsisakė daugybės pieno produktų.
Kai paklausiau, kodėl taip nusprendė, atšovė, kad jai neva nuo pieno skauda pilvą, nors niekada nieko panašaus nėra buvę. Pavyzdžiui, ledus ji iki šiol valgo labai noriai ir jokiais negalavimais nesiskundžia, nors ledai pagaminti iš to paties karvės pieno“, – sakė moteris.
„Gerti paprastą karvės pieną yra nelygis“
„Pasidomėjau, iš kur ji sužinojo apie laktozę ir jos netoleravimą. Pasirodo, socialiniuose tinkluose ji seka įvairius nuomonės formuotojus, kurie aiškina, kad laktozė yra blogis, todėl sveikiau vartoti įvairius pieno pakaitalus“, – LRT.lt pasakojo paauglės mama.
Rasa pastebėjo, kad ne tik dukra, bet ir jos draugės atsisako pieno produktų, perka įvairius išreklamuotus pakaitalus: iš sojos, ryžių, migdolų ir t. t.
„Gerti paprastą karvės pieną, o ne kokį nors brangų migdolų gėrimą apskritai yra nelygis“, – paauglių mąstyseną perteikė dukrą auginanti vilnietė.
Patys sau diagnozuoja šizofreniją
LRT.lt kalbinta motina pasakojo, kad labiau nei išsigalvotas laktozės netoleravimas ją stebina paauglių noras turėti psichikos sutrikimų.
„Kalbėdama su dukra ir jos bendraamžiais pastebėjau, kad ypač populiarūs yra dėmesio sutrikimai, autizmas, depresija ir net šizofrenija. Baisiausia, kad jie patys, pasiskaitę internete, atlikę kažkokius pseudotestus, nusistato sau diagnozę ir ja didžiuojasi, visiems pasakoja, kad serga. Jiems atrodo, kad sirgti šizofrenija yra smagu. Tai tarsi žaidimas“, – tarp paauglių paplitusią tendenciją pastebėjo skaitytoja.
Rasa įsitikinusi, kad madą sirgti kokia nors liga vaikai perima iš nuomonės formuotojų, kurie ištisai apie tai kalba.
„Tai yra pavirtę kažkokiu teigiamu dalyku, tarsi pridėtine žmogaus verte. Nežinau, kur čia mes nueisime su tokiomis tendencijomis. Aš manau, kad tai žeidžia tuos vaikus, kurie iš tiesų turi psichikos sutrikimų, ar kas dieną kovoja su liga“, – mano vilnietė Rasa.
Imituodami ligas, ieško sau naudos
Psichologė psichoterapeutė S. Vizgaudienė antrina paauglės motinai. Pasak specialistės, pas ją jau prieš kelerius metus pradėjo kone plūsti mažieji pacientai, kurie pasakoja, kad neva serga kokia nors psichikos liga arba turi psichikos, raidos sutrikimų.
„Būna ir trylikamečių, kurie sako: „Gal galite man padėti diagnozuoti sutrikimą? Aš įtariu, kad man yra, pavyzdžiui, autizmas.“
Populiariausios prisigalvotos diagnozės ir sutrikimai: depresija, bipolinis sutrikimas, ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas), autizmas. Visi tie sutrikimai ir ligos, apie kurias dabar plačiai kalbama visuomenėje ir žiniasklaidoje.
Informacijos sklaida milžiniška. Pakanka „TikTok“ platformos. Viską jie ten sužino. Juolab kad sunkios ligos ten neretai pateikiamos labai žaismingai.
Mes, psichologai, turime įvertinti, ar vaikas prisigalvoja, ar jo įtarimuose yra tiesos. Jeigu yra pagrindo įtarti psichikos sutrikimą ar ligą, būtinai siunčiame pas psichiatrą.
Vis tik dažniausiai tai yra išsigalvotos diagnozės. Manau, kad tokiu būdu jaunuoliai ieško sau naudos.
Vaikai mato, kaip jų bendraamžiai, turintys specifinių poreikių, gauna tam tikrų nuolaidų, palengvinimų mokykloje ir t. t.
Simuliuodami ligą jie siekia dėmesio, užuojautos, net nesuprasdami, kokios tai sudėtingos diagnozės ir ką iš tiesų reiškia gyvenimas su jomis“, – LRT.lt pasakoja psichoterapeutė.
Ką slepia ligų simuliavimas?
Specialistė išskyrė paauglius, kurie labiau linkę simuliuoti ligas.
„Tai vaikai, kurie renkasi aukos poziciją, turi mažesnį atsparumą išorinei įtakai, nuomonėms, menkos savivertės. Taip pat patyrę hiperglobą, išlepinti, kai nuo mažens visi jų poreikiai ir užgaidos iš karto buvo tenkinami. Vaikai, turintys narcisistinės asmenybės bruožų, linkę į demonstratyvumą.
Mergaitės, kurios būna nepatenkintos savo kūnu ir pradeda atmesti tam tikrus produktus iš savo raciono, dažniausiai auga su mama, kuri nepriima savęs. Labai neigiamai kalba apie save, savo išvaizdą, nuolat meta svorį, laikosi dietų, apkalba kitų moterų svorį“, – patirtimi dalijosi psichologė.
Įtaką padarė nuomonės formuotojai
Psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas mano, kad šis naujas reiškinys tarp paauglių yra psichikos ligų destigmatizacijos visuomenėje pasekmė.
Specialistas atkreipia dėmesį ir į gana naują reiškinį socialiniuose tinkluose – žinomų, jaunimui patinkančių žmonių prisipažinimus turint kokią nors psichikos ligą ar sutrikimą.
„Nuomonės formuotojas garsiai pasakęs apie savo ligą suteikia sau naujų spalvų, tampa tarsi įdomesnis, unikalesnis. Socialiniuose tinkluose jis pabrėžia, kad dėl ligos sulaukia daug dėmesio. Rodo, kaip artimieji ir sekėjai jį apipila gėlėmis, dovanomis ir t. t.
Bėda ta, kad nuomonės formuotojai nerodo tikrojo ligos veido, jos sunkumo. Pateikia nupudruotą ligos versiją. Maivosi, kraiposi net nesuprasdami, kokias pasekmes tai gali sukelti jaunam jo sekėjui“, – sakė E. Šidlauskas.
Paauglių savižudybių skaičius išaugo trigubai
„Nuomonės formuotojams dažniausiai rūpi tik populiarumas ir sekėjų skaičius, kuris virsta pinigais.
Jie darys viską, kad pritrauktų daugiau sekėjų. Spekuliuos savo esama ar išgalvota liga tiek, kiek įžvelgs naudos sau.
Paauglius tai veikia destruktyviai. Yra atlikti tyrimai, kurie sako, kad nuo tada, kai atsirado socialiniai tinklai, paauglių savižudybių skaičius išaugo trigubai“, – LRT.lt pasakojo psichologas.
Katastrofiška virtualių barbių įtaka
Pasak specialisto, paauglys negalvoja kritiškai, jo mąstymas asociatyvus, informaciją jis nuskaito paviršutiniškai. Jaunuolis mano, kad, kopijuodamas savo dievuko gyvenimą, kartu ir ligą, jis taip pat bus populiarus ir šaunus.
„Čia yra globalaus lygio katastrofa, tik dar neaiškiai įvardinta.
Prisiminkime lėlę barbę, ji daugelyje šalių buvo uždrausta dėl to, kad mažos mergaitės vaizduotėje susidarydavo neadekvatų savo kūno įvaizdį ir tai dažnai paskatindavo valgymo sutrikimus: anoreksiją, bulimiją ir kitus.
Tai, kas dabar vyksta socialiniuose tinkluose, aš pavadinčiau barbe, pakelta net ne kubu, bet nežinau kelintuoju laipsniu. Su visokiomis programėlėmis galima taip pakoreguoti savo atvaizdą nuo pirštų galiukų iki akių spalvos, kad su realybe tai nebeturės nieko bendro.
Sukuriamos tokios virtualios barbės, kurios terorizuoja jaunas mergaites ir net moteris. Jos skatina visiškai neadekvatų savęs vertinimą. Iš to kyla ir valgymo sutrikimai, ir depresijos, ir kitos ligos“, – apie socialinių tinklų poveikį jaunam žmogui kalbėjo specialistas.
Ligų simuliavimas – ne žaidimas
Psichologė S. Vizgaudienė sako, kad ligų simuliavimas nėra jau toks nekaltas paauglių žaidimas.
„Jeigu ilgai imituosi ligą, gali iš tiesų susirgti. Tai visai nejuokinga. Ligą įsikalbėjęs jaunuolis gali pradėti ne tik psichologiškai blogai jaustis, bet ir patirti tam tikrų kūno negalavimų“, – įspėjo psichologė.
Psichoterapeutė patarė tėvams nedramatizuoti, bet ir nenuvertinti vaiko įsivaizduojamų ligų.
„Tėvai turėtų į tokį vaiką pasižiūrėti empatiškai. Jokiu būdu neatšauti „ką tu čia nusišneki?!“, nes vaikas tik dar labiau įniks į save.
Reikia pasiteirauti vaiko, kokius negalavimus ar simptomus jis jaučia. Pasiūlyti kartu nueiti pas gydytoją, kad šis galėtų paneigti arba patvirtinti ligos diagnozę.
Jeigu ligos simuliavimas nepraeina savaime, o tik gilėja, primygtinai siūlau kreiptis į psichologą ar psichiatrą“, – LRT.lt sakė specialistė.
