Opinis kolitas ir Krono liga yra mažai žinomi visuomenėje, tačiau sergančiųjų šiomis ligomis skaičius Lietuvoje per 20 metų padidėjo keturis kartus ir dar augs, penktadienį minint Pasaulinę lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dieną sako medikai.
„Šios ligos nėra visuomenei gerai žinomos, nėra žiniasklaidoje per daug išpopuliarintos, tai nėra onkologija, diabetas, išeminė širdies liga – gali atrodyti, kad neegzistuoja“, – spaudos konferencijoje pastebėjo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Gediminas Kiudelis.
„Per paskutinius 20 metų sergančiųjų kolitu ir Krono liga padaugėjo keturis kartus, ateity jų dažnės, – teigė jis. – Visame Vakarų pasaulyje, Lietuvoje šių susirgimų daugėja. Neatrodo, kad tai artimiausią dešimtmetį gali keistis. Visuomenės susidurs su šiomis ligomis, sirgs ir mūsų vaikai, ir bendradarbiai, ir artimieji. Turime suprasti, kas tai per ligos“.
Jo teigimu, Krono liga arba kolitu per metus suserga 13 žmonių 100 tūkstančių gyventojų.
Pasak mediko, nepaisant medicinos pažangos, kol kas nėra žinoma būdų, kaip jų išvengti. Taip pat nėra aišku, kodėl susergama šiomis autoimuninėmis ligomis.
Nukenčia gyvenimo kokybė
Opinis kolitas ir Krono liga, pasak medikų, ženkliai pablogina jomis susergančių jaunų žmonių gyvenimo kokybę.
„Tai ligos, kuriomis sergama visą gyvenimą. Jei ne laiku diagnozuojamos, negydomos, gali komplikuotis labai rimtomis komplikacijomis“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės gydytoja gastroenterologė Goda Sadauskaitė.
Anot jos, sergančiųjų Lietuvoje amžiaus vidurkis siekia apie 40. Kuo vėliau liga aptinkama, tuo jos forma būna agresyvesnė.
Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu į medikus kreiptis laiku, jei viduriuojama, pastebima kraujo pėdsakų.
„Pacientai tai nurašo hemorojui, kokioms tai nesvarbioms priežastims, dėl to ligos kliniškai prasidėjusios diagnozuojamos po metų, dvejų ar net penkerių. Norėčiau pakviesti žmones, kuriems virškinamojo trakto nusiskundimai, konkrečiu atveju viduriavimas su krauju, diagnozės ieškoti ne patiems, ne Google, o su gydytojais profesionalais“, – ragino medikė.
Anot jos, tokie žmonės susiduria ir su psichologinėmis problemomis. Dėl dažno viduriavimo kyla problemų darbe, taip pat kuriant šeimą. Baiminamasi, kad ligą paveldės vaikai, tačiau G. Sadauskaitė teigia, jog nerimauti nereikėtų.
Medikai taip pat pastebi, jog ne visi gastroenterologai giliai pažįsta šias ligas, pasitaiko pacientų, kuriems kelias iki diagnozės užtrunka.
„Dėl to organizuojame tarpdisciplinines konferencijas, kur dalyvauja įvairių sričių gydytojai“, – sakė G. Sadauskaitė.
Anot jos, pasitaiko, kad pacientai atsiduria ir chirurgų, ir infektologų kabinetuose. Dėl skausmų pacientams būna įtariamas apendicitas.
Susirgo dar mokykloje
Krono ir opinio kolito ligų draugijos valdybos narys Tomas Zigmantavičius prisiminė pirmuosius ligos simptomus pajutęs dar mokykloje.
„Buvau ganėtinai jaunas, mokyklinukas, 11-12 metų, bet negalvojau, kad susiję su žarnyno ligom, priėmiau kaip paprastą dalyką, per daug nesigilinau, kol neatsirado paūmėjimas“, – pasakojo jis.
Vyras pasakojo pradžioje buvęs gydytas dėl kitų simptomų – sąnarių, odos problemų, tačiau galiausiai liga komplikavosi ir ėmė viduriuoti, jautė pilvo spazmus. Gydymo procesas buvo ilgas, T. Zigmantavičius prisiminė vis grįždavęs į ligoninę, dėl viduriavimo patyrė dehidrataciją.
„Vargina žmonių ligos nežinomumas, nesuprantamumas, su kuo galima susidurti. Kai užeina pilvo spazmai, turi mažiau nei minutę rasti tualetą ir atlaisvint žarnyną. Pavalgius turi būti netoli tualeto. Tai vienas dalykų, ką norėtųsi populiarinti – kad ne visos ligos yra matomos“, – pasakojo draugijos narys.
T. Zigmantavičius dėl darbo specifikos pasakojo daug keliaujantis, tad prieš kelionę į mitybą įtraukia daug ryžių, kelionės metu neeksperimentuoja maistu.
Jo teigimu, Lietuvoje vis dar gėda kalbėti apie šias ligas, viduriavimą bei tai, kad tenka nešiotis higienos priemones.
Pasak medikų, išgydyti šių ligų, „išrauti su šaknimis“, neįmanoma. Šios ligos su medikų pagalba turi būti kontroliuojamos visą gyvenimą.
