Lietuviška patarlė sako: „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“, tačiau specialistai, dirbantys su priklausomybių turinčiais žmonėmis, teigia priešingai. Jų nuomone, viešumoje matomi ir girdimi tiesmuki įvardijimai „alkoholikas“, „narkomanas“ skatina stigmas.
Pirmadienį Vilniuje organizuotuose spaudos pusryčiuose dalyvavę medikai, žmogaus teisių atstovai pabrėžė, jog šiuo metu dažnai, nors ir netyčia, apie priklausomybę kalbama stigmatizuojančiai. Pavyzdžiui, vartojami žodžiai, pateikiantys minėtus asmenis menkinančiai bei gėdingai. Tai esą gilina problemas ir tikrai neskatina empatijos, kurios šiuo atveju ir mūsų visuomenėje trūksta.
Renginio organizatoriai pabrėžė, jog priklausomybė – lėtinė, tačiau gydoma arba kontroliuojama sveikatos būklė, todėl dabar gajus įsitikinimas, jog priklausomybę turintys asmenys pavojingi, patys kalti dėl būklės ar nepajėgūs gydytis ir sveikti – klaidingas.
Taip pat pastebima, kad atigmatizuojami asmenys rečiau kreipiasi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus, kadangi jaučia baimę dėl galimų socialinių ir teisinių pasekmių kam nors sužinojus apie jų priklausomybę, o neigiami stereotipai jų atžvilgiu kuria gailesčio, baimės ir pykčio jausmus.
„Kai kurie žmonės, reaguodami į socialines, psichologines ir fizines bausmes, kurias patiria visuomenėje ar artimoje aplinkoje, kad sumažintų skausmą, pagalbos ieško pasirinkdami psichoaktyvias medžiagas. Žeminantis atstūmimas, etikečių klijavimas, kurį patiria stigmatizuojami dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, yra galinga socialinė bausmė, skatinanti juos toliau ir galbūt intensyviau vartoti psichoaktyvias medžiagas. Atsiranda stigma, žmogus ilgainiui įsisavina ir priima neigiamus stereotipus. Tai virsta „visuma“: žmogus jaučiasi „sulaužytas“, nepasitiki savimi ir savęs nevertina“, – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.
Jai pritarė ir kita renginio dalyvė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisų ekspertė Karilė Levickaitė.
„Mūsų stigmatizuojantys požiūriai ir iš to kylanti stigmatizuojanti kalba padidina žmonių patiriamą gėdą, menkumo jausmą ir tuo pačiu izoliaciją. O tai neskatina kreiptis pagalbos. Deja, net psichikos sveikata gyva vis dar šešėliuose, todėl turime ne tik tinkamai kalbėti, bet apskritai kalbėti. Tyla nepadeda nei reaguoti su empatija, nei suteikti tinkamą pagalbą. Juolab kad dar egzistuoja ir vadinamoji internalizuota stigma, kai visuomenės požiūris galiausiai tampa net požiūriu į save“, – sakė K. Levickaitė.
Atsakingi esame visi: medikai, žiniasklaida, visuomenė
Anot medikų, svarbu suvokti, kad ne visada psichoaktyvių medžiagų vartojimas turėtų būti siejamas su priklausomybe – asmuo, vartojantis psichoaktyvias medžiagas, nebūtinai jas vartoja žalingai ar turi priklausomybės sindromą. Tai gali nustatyti tik gydytojai psichiatrai. Todėl kalboje svarbu vartoti tik informaciją, kurią žinome. Nepagrįstų diagnozių, kaip ir etikečių klijavimas turi svarbią įtaką stereotipams ir stigmai egzistuoti.
„Vien tai, kad žmogus pasirodo pas gydytoją, jau įrodo, kad jis pripažįsta, jog turi problemą. Gydytojo tikslas – pacientą motyvuoti, padrąsinti, sudaryti gydymo planą, o ne moralizuoti, teisti, smerkti. Esame tie, priklausomiems žmonėms suteikiantys viltį rasti sprendimus. Ir teisingi mūsų pačių žodžiai turi labai didelę galią gydymo sėkmei“, – įsitikinęs RPLC Vilniaus filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.
Kalbėdamas su LRT.lt jis atkreipė dėmesį ir į savo kolegų (medicinos darbuotojų), dirbančių su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, atsakomybę.
„Gydytojai tiesiogiai susiduria su žmonėmis, kurie kreipiasi pagalbos. Todėl svarbiausia, kad gydytojai žinotų, jog negali stigmatizuoti pacientų. Kai rodysime teigiamą pavyzdį visuomenei, tikiu, kad ir kiti visiškai kitaip traktuos tuos žmones“, – sakė medikas.
Taip pat pabrėžiama, jog žiniasklaidos vaidmuo šiame kontekste ypač svarbus, todėl žurnalistams ir kitiems viešojo turinio kūrėjams, rašant apie priklausomybes ir su jomis susidūrusius žmones, rekomenduojama keisti žodyną ir rašyti bei kalbėti vadovaujantis šiomis rekomendacijomis:
- Laikytis principo „pirmiausia – žmogus“, t. y. naudoti žodyną, kurio tikslas – akcentuoti žmogų, o ne jo ligą. Žmogaus neapibrėžia tik vienas požymis, todėl svarbu atskirti, kad asmuo, turintis priklausomybę – nėra jo liga.
- Leisti žmonėms pasirinkti, kaip jie nori būti vadinami. Pasakojant priklausomybę turinčių asmenų ar jų artimųjų istorijas svarbu įgalinti įvairiapuses jų patirtis.
- Vengti dramatiškų, bauginančių, menkinančių pasakymų ir juos keisti juos mediciniškai tiksliais, pagarbiais ir palaikančiais terminais.
„Paskutinį dešimtmetį pasaulyje egzistuoja nemažai gerosios praktikos pavyzdžių, kaip pagarbiai kalbėti apie priklausomybes. Kanada, JAV, Naujoji Zelandija yra tos šalys, kurių vyriausybės institucijos pradėjo komunikaciją apie stigmos mažinimą. Keitė kalbą ir publikacijos, mokymai, skirti sveikatos specialistams bei žurnalistams, dialogas su vartojančių psichoaktyvias medžiagas asmenų bendruomenėmis prisidėjo prie įspūdingų rezultatų“, – sakė Eurazijos žalos mažinimo asociacijos (EHRA) programos vadovė Eliza Kurcevič.
Taip pat skaitykite
Abejoja pokyčių nauda
LRT.lt paprašė įvertinti specialistų parengtas rekomendacijas žmones, kurie turi priklausomybių, taip pat su jais dirbančių organizacijų atstovus. Dauguma sutiko: siekiant mažinti stigmas, visuomenę reikia šviesti ir ugdyti, mokyti tinkamo žodyno. Vis dėlto buvo ir abejojančių, ar tokie pokyčiai duos naudos.
LRT.lt kalbintas vienos iš 14-os Kaune veikiančių anoniminių alkoholikų grupės (AAA) „Klevas“ atstovas Rimantas (pavardė portalui žinoma – LRT.lt) sakė, jog tokie pokyčiai kai kuriuos gali paveikti priešingai.
„Kas žino AAA veiklos principus, supranta, jog pirmas žingsnis yra pripažinti, kad esi alkoholikas. Nėra jokių kodų (gydymo nuo alkoholizmo kodavimu – LRT.lt), kitų būdų: tu pats turi pripažinti, jog turi priklausomybę ir nori pasveikti. Kiekvienas daiktas turi savo pavadinimą. Taip ir čia: jei esi alkoholikas, taip ir vadiniesi“, – įsitikinęs AAA grupės „Klevas“ atstovas Rimantas.
23 metus šią grupę lankantis kaunietis pasakojo, kad vien jai priklauso per 300 narių – nuo alkoholio priklausomų asmenų. Iš viso Kaune veikia 14, o Lietuvoje – beveik 150 AAA grupių.
„Alkoholikas, narkomanas – tie žodžiai visiems suprantami, jais lengviau skleisti žinią visuomenėje. Juk ir kalbėdami apie sportą, kai norime įvardyti ne bendrai „sportininkas“, sakome futbolininkas, krepšininkas. Pasakai, įvardiji ir viskas visiems aišku. <...> Kita vertus, žmogui, kovojančia su priklausomybe, tikrai nereikėtų klijuoti etiketės. Aš visad už tai, kad tokių klijavimų nebūtų. Tačiau nežinau, ar čia svarbiausias dalykas [padėsiantis išspręsti Lietuvoje vis dar egzistuojančią stigmą]. Nemanau, kad tai išspręs problemą iš esmės, reikia kitais dalykais užsiimti“, – savo nuomonę išsakė viešosios įstaigos „Alfa centras“, teikiančios paslaugas žmonėms, sergantiems priklausomybės ligomis, direktorius Vladislovas Pocius.
Likti anonimu panoręs Biržuose veikiančios AAA grupės atstovas prisipažino, jog sunkiai įsivaizduoja susitikimus, kuriuose save turėtų įvardyti ne kaip alkoholiką.
„Neturiu jokios stigmos vadinti save buvusiu alkoholiku. Neskamba gerai, kai sakau, kad esu žmogus, priklausomas nuo alkoholio. Dauguma mūsų narių (net ir pradėję lankyti susirinkimus) kartais negalėdavo net sau ištarti, kad yra alkoholikai. Bet būtent tas žingsnis, pirmas įvardijimas, labai svarbus [norint sveikti]. Man kol kas sunku suprasti, kuo naudinga tai bus [viešumoje nebevartojami tiesmuki įvardijimai]. Bet gal ateitis parodys, kad klydau“, – savo mintimis pasidalijo vyriškis.
RPLC Vilniaus filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius abejones sklaido. Anot mediko, žmonės – dinamiški ir prie naujovių gana greit prisitaiko.
„Procesas jau vyksta, pradedame nuo gydytojų, medicinos darbuotojų. <...> Tai tiesiog įpročio reikalas: žmonės tikrai išmoks ir sakys apie save ar kitus „žmogus, priklausomas nuo alkoholio arba žmogus, priklausomas nuo psichotropinių medžiagų“, – įsitikinęs gydytojas toksikologas, pabrėžęs, jog tokie pokyčiai tikrai turės įtakos į specialistus besikreipiančių asmenų skaičiui:
„Jau ir dabar jaučiame, kad pacientai vis drąsiau kreipiasi, keičiasi mąstymas.“
