Praėjusios savaitės pradžioje vaistinių tinklas „Camelia“ pasidalino žinia, kad jiems pavyko įdarbinti pirmąjį farmacijos specialistą iš Ukrainos. Neprabėgo nė savaitė, kai nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičius šio tinklo vaistinėse išaugo. Kokios pareigos tenka mūsų vaistinėse dirbantiems ukrainiečiams LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ pasakoja vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė.
Per beveik savaitę vaistinėse „Camelia“ įsidarbino 8 nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai. Ž. Juškytė sako, kad, žvelgiant į augančius pabėgėlių skaičius, tikėtina, jog farmacininkų iš Ukrainos įmonėje bus įdarbinta dar daugiau.
„Per kovo mėnesį įdarbinome aštuonis ukrainiečius. Šiuo metu vyksta procesas dėl dar keturių ukrainiečių. Tačiau skaičius nuolat kinta ir dažniausiai didėja, artimiausiu metu vėl turėsime didesnį skaičių įdarbintųjų. Kiek dar įdarbinsime, negalime pasakyti. Pirmenybę teikiame farmacijos specialistams. Jeigu jie kreipiasi, dažniausiai juos visus ir priimame, jeigu atitinka tam tikrus reikalavimus“, – pasakoja vaistinės komunikacijos vadovė.
Lietuvoje norint įsidarbinti vaistinėje, būtina vaistininko profesinė kvalifikacija ir farmacijos magistro laipsnis. Nepaisant to, kad didžioji dalis ukrainiečių turi farmacininko išsilavinimą, Lietuvoje jie gali dirbti tik vaistininko asistentais.
„Dauguma įdarbintų pabėgėlių Ukrainoje dirbo vaistininko darbą. Jie turi farmacinį išsilavinimą. Tačiau šiuo metu vaistinėse jie dirba ne vaistininkais. Pagal formalumus jie gali dirbti tik vaistinės asistentais. Asistentas gali konsultuoti dėl kosmetikos, maisto papildų, kitų priemonių, tačiau jie negali suteikti farmacinės paslaugos, negali konsultuoti dėl sveikatos sutrikimų, negali konsultuoti dėl vaistų ar jų parduoti“, – sako pašnekovė.
Pasak Ž. Juškytės, ukrainiečiams dirbti pagal išsilavinimą trukdo lėtas dokumentų tikrinimo procesas ir kalbos barjeras.
„Dabar reikalingas kvalifikacijos peržiūrėjimas, tam tikrų formalumų atlikimas. Dokumentai, kurie patvirtina jų išsilavinimą, yra peržiūrimi, ar netrūksta kažkokių kvalifikacinių žinių. Jeigu trūksta, tai mokosi, turi būti išlaikyti egzaminai. Lietuvoje dirbti vaistininku reikalinga ir lietuvių kalba. Reikia mokytis, lankyti kursus. Dauguma ir lanko šiuo metu kursus, reikia pasiekti bent antrą lygį ir išlaikyti egzaminą, tuomet jau galima dirbti vaistininku“, – sako Ž. Juškytė.
Pasak vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ komunikacijos projektų vadovės, vaistinėse dirbančius ukrainiečius galima atskirti pagal specialius ženkliukus.
„Praėjusią savaitę išdalinome ženklelius, kuriuose parašyta, kokiomis kalbomis kalba naujas darbuotojas. Tai, žinoma, ukrainiečių kalba, dažniausiai rusų kalba ir kai kurie – anglų kalba. Jeigu pacientui kyla abejonių, kaip kalbėti, galima užmesti akį į darbinį chalatą“, – sako Ž. Juškytė.
Ž. Juškytė sako, kad nepaisant kalbos barjero ir kitų iššūkių, ukrainiečiams dirbti Lietuvos vaistinėse patinka.
„Kiek teko bendrauti, visi labai džiaugiasi. Nežinome, kokia buvo tiksli situacija Ukrainoje, bet sako, kad atmosfera pas mus labai gera, visi labai draugiški. Tik jie norėtų daug daugiau ką daryti. Kas yra kiek kitaip: Ukrainoje yra ukrainietiški vaistai, o pas mus dažniausiai yra iš įvairių šalių ir gamintojų. Mes turime labai daug kompensuojamų vaistų, su kuriais jiems neteko susidurti. Jeigu jie ilgainiui norėtų likti Lietuvoje ir įsitvirtinti, jiems būtent čia reikėtų nemažai padirbėti“, – teigia pašnekovė.
Specialistės teigimu, norintys įsidarbinti ukrainiečiai yra labai laukiami. Dėl darbo jie gali kreiptis tiek per Užimtumo tarnybą, tiek per socialinius tinklus ar pažįstamus.
„Pirmieji įsidarbinę ukrainiečiai mus rado per Užimtumo tarnybą. Dabar sulaukiame kreipimųsi įvairiais kanalais. Būna ir per pažįstamus, ir per kolegas. Personalo skyrius gavo apie dešimt naujų laiškų. Tų kreipimųsi nuolat daugėja. Jeigu pažįstate ukrainiečių ir būtent farmacijos specialistų, kuriems būtų įdomus darbas vaistinėje, jie gali mums parašyti ir į socialinius tinklus“, – sako Ž. Juškytė.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
