Širdies ir kraujagyslių ligos yra šių dienų visuomenės rykštė. Daugiau kaip 60 mln. žmonių Europos Sąjungoje (ES) serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet diagnozuojama beveik 13 mln. naujų atvejų. Deja, statistinėse ES lentelėse Lietuva, nors ir turi daugiausia gydytojų ir lovų ligoninėse Europoje, rikiuojasi pirmose sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis gretose. Ar sparčiai tobulėjant medicinai ir farmacijos pramonei Europa gali pažaboti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis? Ko Lietuva gali pasimokyti iš Vakarų Europos šalių, kur sergamumas šiomis ligomis iki 12 kartų mažesnis?
Kur buvome, kur esame ir kur būsime ateityje? „Lietuva po rytojaus“ – LRT.lt portalo projektas, kuriuo siekiame atsakyti į visus šiuos klausimus ir nubrėžti valstybės raidos tendencijas, pamatyti Lietuvą ir jos galimą kelią ne tik regiono, bet ir Europos, ir pasauliniame kontekste.
Taip pat skaitykite
Žiūrint į mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius ES, skaičiai sukrečia. Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 36 proc. visų mirčių ir yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis ES. Apie 20 proc. pacientų mirčių iki 65 metų amžiaus būtent sukelia šios ligos žudikės.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, nuo 2016 m. buvusi Europos kardiologų draugijos valdybos nare ir šiuo metu kviečiama dar vienai kadencijai, profesorė Jelena Čelutkienė naujienų portalui LRT.lt teigė, kad ES skirsto visas savo šalis nares į rizikos zonas. Deja, Lietuva jau daug metų kartu su Latvija yra didžiausios rizikos šalys, o štai Estija sugebėjo pasitempti ir iš didžiausios rizikos zonos įžengė į didelės rizikos zoną.
Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmoje vietoje tarp visų ES valstybių. Mūsų šalyje 1 mln. gyventojų tenka 5 610 mirčių. Antroje vietoje rikiuojasi kaimynai latviai (4 000 mirčių), trečioje – Vengrija (3 870 mirčių). Lietuva nuo ES vidurkio skiriasi beveik 5 kartus. Mažiausias sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Prancūzijoje.
Profesorė išskyrė Lietuvos regione vyraujančias dvi ligas: arterinę hipertenziją (padėjęs kraujospūdis), kuria serga pusė milijono žmonių, ir antroje vietoje esančią išeminę širdies ligą, jos kilmė – kraujagyslių aterosklerozė.
„Šiuo atveju pažeidžiamos ne tik širdies kraujagyslės, bet ir smegenys. Todėl turime daug insultų, periferinių arterijų ligų, kurios pasibaigia šlubčiojimu, kartais amputacijomis – visa tai yra susiję su kraujagyslių pažaida“, – sakė prof. J. Čelutkienė.
Kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kelia didelių iššūkių, sutinka ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerijos spaudos tarnybos pateiktuose atsakymuose pabrėžiama, kad nors gyvenimo trukmė ilgėja, pasaulyje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius išlieka didelis.
„Jokios kitos gyvybei pavojingos ligos nėra tiek paplitusios ir taip brangiai visuomenei kainuojančios kaip kardiovaskulinės, kuriomis sergančių pacientų mirštamumas yra vienas iš didžiausių“, – nurodo SAM spaudos tarnyba.
Lietuvio, sergančio širdies ir kraujagyslių ligomis, portretas
Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė, paprašyta apibrėžti, koks yra tipinis pacientas, sergantis širdies ir kraujagyslių ligomis, tikino, kad vieno bendro tipažo išskirti neįmanoma. Pacientai yra skirtingi.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai yra labai įvairūs ir širdies liga taip pat yra ne viena. Jauniausi ir lengviausių ligos formos pacientai turi labai paplitusią ligą – arterinę hipertenziją, kuria serga trečdalis suaugusios populiacijos tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Arterinė hipertenzija yra ir liga, ir rizikos veiksnys kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms.
Antra liga, kuri taip pat kartu yra ir rizikos veiksnys – cholesterolio apykaitos sutrikimai arba dislipidemija. Ja sergančių procentas Lietuvoje yra didžiulis, vidutinio amžiaus asmenų grupėje artėja prie 90 proc. Toliau rikiuojasi tokios ligos, kurios taip pat kartu yra ir rizikos veiksniai: nutukimas, cukrinis diabetas, rūkymas, judėjimo stoka. Tokie būtų pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galima pakeisti“, – vardijo Kauno klinikų gydytoja kardiologė.
Minėta grupė sergančiųjų skiriasi tuo, kad jų sveikatos būklę galima sėkmingai koreguoti ne tik vaistais, bet ir keičiant gyvenimo būdą, pašalinus rizikos veiksnius. Ir yra kita grupė pacientų, kuriems susigrąžinti sveikatą be medicinos įsikišimo nebeįmanoma.
„Kita grupė pacientų yra ta, kuriuos atveža greitoji medicinos pagalba. Tai yra sergantys ūmiais koronariniais sindromais: ūmiu miokardo infarktu arba nestabiliąja krūtinės angina. Tie pacientai yra dvejopi. Vieniems tai lyg yra perkūnas iš giedro dangaus, nors jei įsigilini, tai dangus ne visada buvo giedras, nes jie turėjo tam tikrus rizikos veiksnius ir infarktas neištiko be priežasties. Galbūt jie tuos rizikos veiksnius ignoravo, jų nežinojo. Kita grupė šių pacientų žinojo rizikos veiksnius, bet jų nekoregavo nei gyvensenos pokyčiais, nei vaistais“, – komentavo prof. G. Šakalytė.
Greta minėtų pacientų širdies ir kraujagyslių ligų kategorijoje rikiuojasi ir tie, kuriems nustatyti širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kurie serga infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, infekciniu endokarditu, širdies raumens uždegimu, perikarditu, turintys širdies nepakankamumo simptomų.
„Dar viena maža pacientų grupė, kuri yra maža tik skaičiumi, bet didelė galvos skausmu, tai yra retos ligos. Jų širdies ir kraujagyslių ligų grupėje taip pat yra. Dalis jų yra genetinės, dalis išsivystė dėl kitų priežasčių ir dalį tokių pacientų turime gydyti naujais vaistais. Ir dar yra nedidelė grupė pacientų, bet irgi daug galvos skausmo kelianti, – turintys įgimtas širdies ydas. Jas koreguoja chirurgai“, – vardijo Kauno klinikų profesorė.
Druskos ir cukraus įtaka sergamumui
Turint omenyje, kokie skirtingi yra širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai, šiai ligų grupei pažaboti neišvengiamai tenka imtis kompleksinių priemonių, apimančių gyvensenos pokyčius, pažangą diagnostikos ir medicinos srityje, inovacijas farmacijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia pacientų grupė balansuoja ties rizikos riba, visi naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekspertai tvirtino, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prevencijai ir rizikos veiksniams šalinti: mitybos pokyčiams, fiziniam aktyvumui, žalingų įpročių atsisakymui. Būtent šiuo keliu žengia ir Europa.
„Prevencija čia vaidina didžiulį vaidmenį. Manau, Lietuvai, tiems, kas formuoja sveikatos politiką, truputėlį trūksta dinaminio, šiuolaikiško požiūrio. O daug galima padaryti populiaciniu lygiu, visos visuomenės mastu.
Pastaraisiais metais atlikti puikūs klinikiniai tyrimai, kurie įrodo, kad jeigu tu vieną kaimą pradėtum maitinti maistu, kuriame druskos kiekis yra sumažintas, visiems kraujo spaudimas sumažėtų 5 mm Hg. Vadinasi, jeigu būtų sumažintas druskos kiekis daugelyje produktų, labai pastebimai sumažintume sergamumą arterine hipertenzija“, – tikino Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Nors iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad sveika gyvensena numesta ant paciento pečių, tai nėra tiesa. Žmogaus sąmoningumas, nors ir atlieka reikšmingą vaidmenį, nėra vienintelė priemonė. Buvęs Europos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, šiandien – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Povilas Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad daug prevencinių priemonių yra būtent Europos Komisijos (EK) rankose.
„Kai svarstome, ką daryti su širdies ir kraujagyslių ligomis EK lygiu, suskirstome priemones į daug krypčių. Visų pirma stengiamės pasiekti, kad mūsų maisto pramonė naudotų kuo mažiau cukraus, druskos, vengtų gaminti produktus, kurie didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Parengtos rekomendacijos, kiek kokiame maisto produkte turi būti cukraus ir druskos. Be to, visos maisto technologijos sertifikuojamos, jos turi atitikti EK arba Europos maisto agentūros patvirtintas rekomendacijas. Lietuvoje tai skamba keistai, bet rekomendacijos pramonei yra baisus žodis – jų būtina laikytis“, – tikino V. Andriukaitis.
Kai kurių pokyčių, susijusių su maisto pramone, ilgai laukti neteks ir Lietuvos vartotojams. Pavyzdžiui, V. Andriukaičiui einant Europos komisaro pareigas buvo pasirašyti susitarimai su Europos ribose veikiančiomis gamybos įmonėmis. Susitarimai įpareigoja gamintojus mažinti cukraus ir druskos, lakiųjų nesočiųjų riebalų kiekius gaminiuose. Lakieji nesotieji riebalai apskritai buvo uždrausti ir jų produktuose turėtų nelikti jau 2023 m.
Kai kuriuos pokyčius maisto pramonėje jau matome ir Lietuvoje, tik juos priėmėme kaip duotybę: dėl pritaikytų reguliacinių direktyvų dabar visi ES platinami maisto produktai specialiai ženklinami, nurodant, ar gaminyje yra laktozės, alergenų.
V. Andriukaitis pripažįsta, kad su druskos ir cukraus kiekio ribojimais situacija gerokai sudėtingesnė.
„Tai yra labai sunkūs klausimai, sunkus reguliavimo laukas, veikia labai daug lobistinių jėgų. Pavyzdžiui, yra dar tokių, kurie ginasi, kad Vokietijoje turi sūrios duonos prie alaus tradiciją.
Mes esame pasirašę susitarimus su europinėmis pramonės asociacijomis, per kiek laiko jos savanoriškai turi sumažinti cukraus kiekį produkcijoje, bet supraskite, tai labai sunku: yra lobizmas, yra cukraus gamybos pramonė, žemės ūkio pramonė, cukrinių runkelių, cukrašvendrių pramonė, kurie, suprantama, nori, kad jų produkcijos būtų vartojama kuo daugiau. Todėl, nors judame teisinga linkme, labai lėtai. Čia dešimtmečių reikia“, – sakė buvęs Europos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
Vaikų mityba šiandien koduoja ateities sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis
Kitas svarbus ES finansuojamas projektas, pasiekęs ir Lietuvos ugdymo įstaigas, – šviežio pieno produktų, vaisių ir daržovių tiekimas.
„Daug pastangų įdėta, kad vaikų mitybos racionas būtų pagrįstas mokslinėmis rekomendacijomis, o ne tradicija. Lietuvos mokyklose naudojama ES finansuojama ir remiama pieno ir vaisių bei daržovių mitybos schema. Vaikas turi gauti pieno stiklinę, apibrėžta, kiek turi būti vaisių ir daržovių. Taip pat dėjome daug pastangų, kad saldūs gaminiai būtų neparduodami mokyklose, pavyzdžiui, saldieji gėrimai, kad saldžių jogurtų nebūtų daug, saldumynų, šokoladinių pagundų, kad saldžių užkandžių aparatų mokyklose nebūtų visai arba kad juose būtų sveikesni produktai“, – vardijo V. Andriukaitis.
Tačiau vien šios iniciatyvos keičiant vaikų mitybos įpročius neužtenka, jeigu prie proceso neprisideda tėvai, maisto pramonė ir galiausiai pačios valstybės. Kauno klinikų profesorė G. Šakalytė paragino atkreipti dėmesį į nutukusių vaikų procentą Lietuvoje.
„Taip, mokyklose stengiamasi siūlyti vaikams sveiką maistą, bet, kai vaikas eina į mokyklą arba iš jos grįžta, pakeliui yra labai daug „gerų kioskelių“, kur maistas tikrai nėra sveikas. Jiems yra pramoga nueiti į greito maisto užkandines. Pažiūrėkite, kokio amžiaus žmonės sėdi „McDonald‘s“, tikrai ne 80+ ir tikrai ne todėl, kad jie negalėtų sau to leisti. Greitas maistas, kaip ir tingus gyvenimas, judesio ir fizinio aktyvumo stoka yra nesveikos gyvensenos dalis“, – dėmesį atkreipė prof. G. Šakalytė.
Pasak Kauno klinikų profesorės, šiandieninės pasaulinės tendencijos yra vaikus nuo kūdikystės mokyti sveikos gyvensenos. Šią idėją šiandien įgyvendina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) savo vaikų darželyje, mokykloje bei gimnazijoje: vaikams diegiami sveikos mitybos ir aktyvaus fizinio gyvenimo įpročiai.
„Svarbu formuoti nuomonę nuo mažens. Prieš kelerius metus, kai mes dar turėjome galimybę vykti į medicinines konferencijas, Niujorke teko dalyvauti aukšto lygio kardiologų kursuose. Ten daugiau nei pusė dienos buvo skirta įpročių formavimui nuo vaikystės. Jeigu tu pradedi sveikai gyventi, kai tau yra 10–15 metų ar 5-eri metai, tai tu greičiausiai iš to kelio nenuslysi. Jeigu tu pradedi galvoti apie sveikatą, kai tau 60 metų – yra ir sunkiau tai padaryti, ir rezultatai prastesni“, – tikino Kauno klinikų gydytoja kardiologė.
„Apie 60 proc. vaiko sveikatos problemų yra kiekvienos šeimos rankose. Jeigu tėvai mato, kad jų augantys vaikai yra nutukę, turėtų iškilti klausimas, kodėl taip yra?“ – profesorei antrino buvęs Europos komisaras, atsakingas ir sveikatą ir maisto saugą.
Šalia šeimos gydytojų atsiranda ir gyvensenos medicinos specialistai
Dar viena naujovė, kurios užuomazgas taip pat galime pastebėti ir Lietuvoje – gyvensenos specialistų atsiradimas. Juos šiandien rengia minėtas LSMU, taip pat ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Pasak V. Andriukaičio, šiuo metu Lietuvoje jau yra apie 100 tokių specialistų ir jie ateityje neišvengiamai turėtų tapti ambulatorinės grandies sudedamąja dalimi, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
„Šeimos gydytojas ir pediatras – jie susiduria konkrečia liga ir konkrečiu jos gydymu, bet pagaliau suprasta, kad, be pirminės sveikatos priežiūros grandies, turi atsirasti gyvensenos medicinos specialistai, ir jie turi dirbti komandoje. Gyvensenos specialistas turi valdyti mitybos fiziologiją, fizinio aktyvumo fiziologiją, psichologijos pamatus, turi keisti valią, įpročius, valdyti paciento sveikatos resursų apskaičiavimą“, – vardijo PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui.
Anot jo, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys greta gyvensenos medicinos diegia ir papildomus instrumentus, galinčius užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Pavyzdžiui, Švedijoje jau valstybės lygmeniu imama kompensuoti fizinio aktyvumo užsiėmimus. Vokietijoje į sveikatos draudimo finansavimo instrumentus taip pat įtraukiamos nemedicininės gydymo priemonės, kurios koreguoja gyvenseną.
„Jau yra Europos šalių narių, suprantančių, kad reikia imtis priemonių valstybiniu lygiu, nes visiškai aišku, kad jeigu nevaldai rizikos veiksnių, nekeiti mitybos, gyvensenos, darbo ir poilsio rimto, tai tu įžengi į ydingą ratą: liga – tabletė, liga – tabletė. Reikia vis daugiau tablečių, ir niekaip negali koreguoti sergamumo ar užkirsti kelio mirtingumui nuo infarkto“, – tikino V. Andriukaitis.
Profesorė J. Čelutkienė atkreipė dėmesį, kad jau šiandien Lietuvos kardiologai dirba su SAM dėl prevencinės programos modifikavimo. Siekiama sujungti visuomenės sveikatos biurus, visuomenės sveikatos specialistus su ambulatorine grandimi. Visuomenės sveikatos specialistai būtų atsakingi už prevencines priemones, pacientų gyvensenos korekciją, žalingų įpročių atsisakymą.
„Darbas šiandien vyksta tik teoriniu lygmeniu, perrašomas teisės aktas. Tai geri pokyčiai, teisingi, tačiau klausiame, kaip galėsime pamatyti, kad tie tikslai pasiekti? Reikia informacinės sistemos, kuri leistų matyti rezultatą. Čia vėl stringame, nes teoriškai tai turi būti, apie tai kalbama, bet kur ir kada tai bus, labai neaišku“, – komentavo prof. J. Čelutkienė.
SAM spaudos tarnyba raštiškuose atsakymuose nurodė, kad Lietuvos širdies asociacija, įgyvendindama pagrindinius tikslus ir uždavinius, aiškina visuomenei apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojingumą, išplitimą ir prevenciją bei moko sveikos gyvensenos įgūdžių. Šiai veiklai organizuoti pasitelkia asociacijos informacines platformas, leidinius ir medijas, moko visuomenę būtiniausių įgūdžių atsiradus pirmiesiems širdies ir kraujagyslių ligų požymiams, suburia širdies ir kraujagyslių ligomis sirgusius ir sergančius pacientus į klubus bei pasitelkia juos, kai iškyla būtinumas paremti šią medicinos sritį.
Taip pat Lietuvos širdies asociacija rūpinasi specialistų mokymu ir tobulinimu, organizuoja konferencijas ir seminarus, ruošia ir platina metodinius bei mokslinius leidinius, bendradarbiauja su tarptautinėmis ir užsienio šalių medicininėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Lietuvos širdies asociacija prisideda prie kardiologijos mokslo progreso ir aktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant klinikinės kardiologijos vystymosi Lietuvoje programą, kurios iniciatorė yra SAM.
„Informacijos apie sveikatą gyvenimo būdą yra daug bei patikimos, ji skelbiama ir SAM, ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų svetainėse. Daug informacijos viešinama per žiniasklaidos priemones, yra daug kitų patikimų informacijos šaltinių, tačiau sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo žmogaus sąmoningumo ir apsisprendimo, kokį gyvenimo būdą propaguoti, kaip ir kada pradėti rūpintis sveikata“, – nurodė SAM spaudos tarnyba.
Lietuvos ir Prancūzijos pacientai – (ne)palyginami
Žvelgiant į statistines širdies ir kraujagyslių ligų lenteles, pagrįstai kyla klausimas: ar iš tiesų Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojai sąmoningesni už mūsų regiono gyventojus, jeigu jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis skiriasi iki 12 kartų.
Pasak V. Andriukaičio, tokių tarpregioninių lyginimų šiuo klausimu būti negali dėl vyraujančio skirtingo tautų genetinio kodo.
„Tiesiogiai palyginti labai sunku, nes yra tautų genetiniai dalykai. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad suomiai labai greitai apgirsta, nes jų fermentų struktūra kepenyse yra šiek tiek kitokia. Graikai, ispanai, italai, prancūzai gyvena pietuose, ten vyrauja panašus klimatas. Mes negalime tos klimatinės zonos žmonių susirgimų lyginti su šiaurės šalių susirgimais.
Pietuose yra labai daug išgarinama vandens, sutirštėja kraujas, gali būti daug bėdų su tromboembolijomis. Šiaurėje yra ne toks intensyvus karštis ir mes galime apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač per karščio bangas. Tai irgi keičia statistiką.
Kitas svarbus aspektas – mityba. Viduržemio jūros regiono žmonės turi visiems gerai žinomą Viduržemio jūros dietą. Jie labai daug vartoja daržovių, alyvuogių aliejaus, kuris jau tiesiog į kraują įaugęs, valgo daug žuvies. Tiesa, į šią dietą įeina ir vynas, dažniausiai baltas vynas. Be to, jie turi savo gėrimo kultūrą. Ten vyrauja vynai, mažiau alaus ir dar mažiau – stiprių alkoholinių gėrimų. Jeigu pažiūrėtume į šiaurinę ES dalį – ten priešingai. Čia vyrauja alus, lašiniai, mėsa, mažiau daržovių, vyrauja stiprūs alkoholiniai gėrimai. Tai iš karto keičia širdies ir kraujagyslių ligų situaciją. Bet tu negali nei Viduržemio jūros klimato perkelti į Lietuvą, Latviją, Suomiją, nei jų žemės ūkio kultūrų, nes klimatas kitoks“, – pabrėžė V. Andriukaitis.
Pacientų kultūra: kodėl kirpėju ar kaimynu pasitikime labiau nei gydytoju?
Kita priemonių grupė nutaikyta į jau širdies ir kraujagyslių ligų rizikos zonon įžengusius bei gerokai joje įsisukusius pacientus. Tai tie, kurie turi padidintą kraujo spaudimą, didesnį cholesterolio kiekį, kuriems gręžtis į sveikos gyvensenos įpročius nebegana. Šių pacientų racioną jau yra papildžiusios tabletės, vartojamos reguliariai rytą-vakarą – ir taip visą likusį gyvenimą. Mat peržengus, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos ar dislipidemijos slenkstį, kelio atgal nebėra.
Šių pacientų sveikatos būklę galima koreguoti Lietuvoje yra puikios sąlygos – vaistai yra kompensuojami, bet neretai sėkmingam gydymui koją kiša pačių pacientų požiūris į gydytojo profesiją, jo rekomendacijas.
„Lietuvos visuomenės požiūris į gydytoją tikrai ne toks kaip Vakarų šalyse. Viena – gydytojas turi viską padaryti už pacientą: daliai pacientų pasimatuoti kraujo spaudimą namuose tampa neįveikiama užduotimi, antra – gydytojo rekomendacijos yra diskutuojamos su kaimyne, su grožio specialiste ar dar su kuo nors.
Gydymas nėra tik tyrimai. Jie yra ligos diagnostikos dalis ir leidžia anksčiau ir tiksliau nustatyti diagnozę. Bet pas mus pacientas labai nori tyrimų ir ne labai nori klausyti gydytojo. O gydymas yra visos nemedikamentinės rekomendacijos: nevalgyti sūriai, sportuoti, siekti optimalių kūno svorio ir cholesterolio dydžių, arterinis kraujo spaudimas negali būti didesnis kaip 140/90 mmHg (optimalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg, normalus – mažesnis nei 130/85 mmHg).
Tiek arterinė hipertenzija, tiek ir dislipidemija yra sėkmingai gydomos. Vaistai yra veiksmingi, jie leidžia pasiekti tikslines cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio vertes. Jeigu gydytojai nustatė arterinę hipertenziją, ji niekur nedings. Tik kasdien vartojant gydytojo paskirtus vaistus kraujospūdis bus toks, kaip ir sveikųjų, nebus ligos simptomų, neįvyks arba labai nutols ligos komplikacijos. Negersi vaistų – spaudimas bus didelis, kraujagyslės, širdis, inkstai, smegenys bus pažeidžiami.
Taip pat ir su per dideliu cholesteroliu – yra tablečių, yra naujų leidžiamų vaistų. Gydytojas paskirs geriausią galimą veiksmingą gydymą. Visa tai yra, bet reikia klausyti gydytojo, laikytis rekomendacijų. Širdies ligos yra lėtinės neinfekcinės ligos, o tai reiškia, kad jos trunka ne apibrėžtą laiko intervalą, ne mėnesį, ne savaitę, ne metus, o visą gyvenimą“, – pabrėžė Kauno klinikų profesorė G. Šakalytė.
Kad pacientų požiūris į gydytoją yra didelė Lietuvos problema, pritarė ir Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. J. Čeluktienė. Jos tikinimu, akivaizdus pavyzdys – kova su padėjusį cholesterolį turinčiais pacientais kartais primena kovą su vėjo malūnais.
„Kai kurių pacientų požiūris į vaistus cholesteroliui mažinti artėja prie antivakserių ideologijos. Yra žmonių, kurie sako, kad vakcinos yra blogis. Lietuvoje taip pat yra labai daug žmonių, kurie sako, kad cholesterolis yra gėris, o blogis yra vaistai, kurie jį mažina. Skleidžiami tokie mitai, pasakos.
Iš tiesų, žiūrėdami į JAV ir Europos statistiką kaip tik matome, kad tose šalyse, kur labai plačiai prevencijai yra vartojami statinai – tai yra vaistai, kurie mažina cholesterolio kiekį, labai sumažėjo mirštamumas ir sergamumas išemine širdies liga. Jie stabilizuoja kraujagyslėse randamas aterosklerotines plokšteles, kurios, kai išopėja, sukelia kraujagyslinę katastrofą – arba infarktą, arba insultą, priklausomai nuo to, kurioje arterijoje tai įvyksta. Mes kalbame su pacientais, skiriame jiems vaistus, aiškiname, kad tai darome tam, kad jų neištiktų miokardo infarktas, ir vis tiek dažnas iš jų ateina ir sako: „Aš šio vaisto nepradėjau vartoti“, – nusivylimo neslėpė prof. J. Čelutkienė.
Abi profesorės įsitikinusios, kad paciento nepagarbos gydytojui ištakos yra gilesnės. Penkeri dešimtmečiai primestos santvarkos, deja, turėjo įtakos ne tik medicinos mokslui, bet ir visuomenės požiūriui į medikus. Nors ir matome teigiamus pokyčius, bet jie yra labai lėti. Žemas medicinos specialisto vertinimas atsispindi per valstybės reguliuojamą atlyginimų politiką ir keliamus reikalavimus. Pasak prof. G. Šakalytės, jeigu ji informacinių technologijų specialistui pasakytų, kokia jos, profesorės, mėnesio alga ir kiek trunka jos darbo valandos, pastarasis pasiūlytų keisti darbą.
Pasak prof. G. Šakalytės, dažnai girdimas žodžių junginys „teikiamos medicinos paslaugos“ irgi iškreipia supratimą, netiesiogiai rodo profesijos vertinimą ir požiūrį į ją. Gerai, kad realybėje gydytojai ir slaugytojos gydo ir slaugo, o ne teikia paslaugas.
„Banali COVID-19 situacija: kam mums užteko pinigų: kaukėms, dezinfekciniam skysčiui, duok Dieve – „kovidinėms“ ligoninėms, ir tai su išlygomis. Kaip jums atrodo, kaip šeimos gydytojai dirba? Padidėjusiu krūviu, pacientų daugiau, jie skambina ir vakare, ir po darbo valandų, o viešojoje erdvėje girdime tik skundus, jog sudėtinga patekti, reikia ilgai laukti. Niekas nepagalvoja, kad pacientai šiuos dvejus metus lankosi dažniau, jie labiau ligoti, o konsultacijos laikas ilgėja net ir dėl kabineto vėdinimo po kiekvieno apsilankymo. Kaip dirba stacionarai, pavyzdžiui, Kardiologijos klinika? Praėjusiais metais gydyta tiek pat pacientų, kaip ir prieš pandemiją, tik darbas buvo žymiai sudėtingesnis. Pacientai buvo labiau ligoti, neretai būdavo nustatoma Covid infekcija ar jos komplikacijos, rizika užsikrėsti turėjo įtakos ir medikų emocinei būklei. Gydytojai ir slaugytojos dirbo iš tiesų sunkiai, o atlygis kito nežymiai.
Visi žino, kad automobiliui reikia kokybiško kuro, o gydytojas bet kaip padirbs? Bet jį prie sienos statyti už kiekvieną klaidą galime. Pagarbos darbui, kuris susijęs su brangiausiu turtu, manau, stinga šiuolaikinėje visuomenėje, bent jau Lietuvoje“, – nuomone dalijosi prof. G. Šakalytė.
Specializuoti gydymo centrai – ranka pasiekiami ir aukšto lygio
Ambulatorinė grandis, valdant širdies ir kraujagyslių ligas, yra pirma stotelė, tačiau be išplėtoto specializuotų ligoninių tinklo valdyti ūmių susirgimų būtų neįmanoma.
Praėjusioje Vyriausybės kadencijoje buvo įgyvendinta insulto ir infarkto klasterių reforma – specializuotų gydymo įstaigų tinklas, skirtas insulto ar infarkto ištiktiems pacientams. Šie klasteriai įkurti pažangiausiose šalies ligoninėse, turinčiose šiuolaikinę gydymo įrangą ir aukštos kvalifikacijos gydytojus specialistus. Šie klasteriai Lietuvos teritorijoje išdėstyti taip, kad bet kuriame šalies kampelyje insultą ar infarktą patyręs pacientas laiku greitosios pagalbos automobiliu nugabenamas į artimiausią centrą.
Toks klasterių tinklas – ne Lietuvos išradimas. Specializuoti infarkto ir insulto centrai veikia visoje ES, tik didesnėse šalyse problema yra ilgesnis atstumas nuo paciento namų iki klasterio ir pacientų gabenimui reikia pasitelkti brangesnį oro transportą, o Lietuvoje sėkmingai klasterių veiklai koją kiša ne atstumas, o žmogiškosios klaidos. Ir pirmiausia, pasak Kauno klinikų profesorės G. Šakalytės, trūksta pačių pacientų ir jų artimųjų sąmoningumo.
„Gydymas Lietuvoje toks pat kaip ir visame pasaulyje, net truputį geresnis, nes mes darome ne tai, už ką pacientas arba paciento draudimas padengia, mes darome, ką galime geriausio esamoje situacijoje. Mūsų kardiochirurgai, intervenciniai kardiologai yra aukščiausio lygio, jie operuoja ir Europos ligoninėse, juos priimtų dirbti bet kur.
Sėkmingu ūmių būklių gydymo pavyzdžiu galėtų būti ir infarkto ir insulto klasterių veikla. Skubi pagalba susidūrusiam su infarktu arba insultu yra teikiama 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Bėda, kad žmogus laukia, bando gydytis namuose, prarasdamas gyvybiškai svarbų laiką, švaistydamas „auksines“ minutes ir valandas. Šimtąkart per visas televizijas sakyta, kad kai pajuntamas skausmas už krūtinkaulio, plintantis, intensyvėjantis, susijęs su fiziniu krūviu, lydimas šalto prakaito, mirties baimės ir silpnėjantis nutraukus krūvį arba ir tuo atveju nesilpnėjantis – nereikia laukti kažko, o skambinti greitajai pagalbai“, – akcentavo Kauno klinikų profesorė.
O štai Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė atkreipė dėmesį į kitą su klasterių tinklu susijusią problemą. Aiškėja, kad vis dar nutolusiuose regionuose pasitaiko atvejų, kai atskubėjusi greitoji medicinos pagalba insulto ar infarkto ištiktą pacientą veža ne į klasterį, o į artimiausią gydymo įstaigą, kuri esant tokiai ūmiai būklei pacientui iš tiesų negali niekuo padėti. Ekspertės nuomone, į tai aktyviai turėtų įsikišti SAM, ji turėtų atlikti auditą, kaip iš tiesų veikia klasterių sistema.
„Kodėl taip nutinka – į šį klausimą turėtų atsakyti ministerija. Ji turėtų atlikti auditą, nes reikia nuvykti, pamatyti tuos kolektyvus, jeigu nori suprasti, kodėl jie veža pacientus ne ten, o kitur. Atstumai Lietuvoje jau neturėtų būti problema. Yra 5 infarkto ir 6 insulto centrai, jie šalies mastu tinkamai paskirstyti, juos galima pasiekti laiku. Problema gali būti žmonių inercija, žinių stoka, galbūt sistema nereikalauja, neateina ir nepaklausia, kodėl tu čia taip padarei. Reikia sisteminių pokyčių“, – įsitikinusi prof. J. Čelutkienė.
Į klausimą, kokios galimybės užkirsti kelią tokiems atvejams, kai esant patogiai insulto ir infarkto klasterių sistemai vis dar pasitaiko atvejų, jog greitoji medicinos pagalba insulto ar infarkto ištiktus pacientus veža ne ten, o į artimiausią rajono ligoninę, SAM Spaudos tarnyba atsakė, kad „visuomet skatinama vežti į insulto ar infarkto centrus, tačiau pasitaiko atvejų, kai paciento būklė yra labai sunki ir turi būti nedelsiant stabilizuojama, todėl pacientai vežami į artimiausią gydymo įstaigą“.
Beje, į šią grandį, profesorės nuomone, reikėtų aktyviai įtraukti ir visuomenę. Puikus progresyvaus požiūrio pavyzdys – Prancūzija. Pasak prof. J. Čelutkienės, Paryžiuje stengiamasi mokyti gaivinimo įgūdžių, kad kilus pavojui kaimynystėje greta esantis žmogus galėtų padėti.
„Pavyzdžiui, karys pastebėjo žmogų, prie vairo praradusį sąmonę, ir suspėjo žmogų atgaivinti, išgelbėjo gyvybę. Va tokiu keliu eina Europa. Pas mus Lietuvoje irgi tarsi buvo kampanija, skirta išmokyti visus gaivinti, bet ji buvo labai prastai įgyvendinta. Buvo tik vaizduojama, kad mokoma, bet iš tiesų nemokė“, – apmaudo neslėpė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Valdyti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis padėtų stebėsenos sistema
Bėdų su pacientų stebėsena ir duomenų rinkimu širdies ir kraujagyslių ligų sektoriuje yra ir daugiau. Pasak prof. J. Čelutkienės, šiandien sunku įvardyti skaičiais, kuri pacientų dalis sėkmingai gydoma nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kokiomis priemonėmis šie rodikliai pasiekti.
Pavyzdžiui, yra žinoma, kad nuo 2016 m., pagerėjus vaistų nuo padidėjusio cholesterolio prieinamumui, mirčių kreivės nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje pradėjo leistis, tačiau koją teigiamoms tendencijoms pakišo COVID-19 pandemija ir dėl jos įvesti ribojimai, kartu kritęs gydytojų ir prevencinių programų pasiekiamumas.
Pasak profesorės, norint iš tiesų valdyti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei laiku reaguoti į iššūkius, būtina turėti apskaitos sistemą, kokią naudoja Jungtinė Karalystė, Švedija, kitos Skandinavijos šalys.
„Mes turime matyti, kad pacientams, kuriems reikia mažinti cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą, vaistai paskirti pagal rekomendacijas ir kriterijus, kad tos rekomendacijos realizuojamos. Gydymo tikslai labai aiškūs: spaudimas turi būti normalus, cholesterolis turi būti normalus. Ar tie tikslai pasiekiami, niekas nežino. Tiksliau, žinome, kad to nepasiekiame. Matome savo praktikoje. Bet kur skaičiai, kur duomenys, kaip mums sekasi pasiekti prevencijos rezultatų?“ – klausė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Pasak prof. J. Čelutkienės, ši problema galėtų būti išspręsta SAM lygiu, tačiau stinga politinės valios. Lietuvos kardiologų draugija, būdama Europos kardiologų draugijos narė, prašo ministerijos įdiegti informacinę sistemą, kuri leistų įvertinti paslaugų kokybės rodiklius. Tokia informacinė sistema jau paruošta, ją reikėtų Lietuvoje tik adaptuoti, o medikų bendruomenei paskirti papildomai dar po kelias minutes informacijai apie paciento būklę.
„Mes daužome galvas į sieną. Mums neša ant lėkštės švedišką modelį ir mes galime, kaip Švedija, pradėti formuoti registrus, bet mes nerandame palaikymo ministerijoje. Dėl europinio projekto. Lėšų poreikis labai kuklus – milijono nereikia jam įgyvendinti, nes mums jau duodamas instrumentas, kurį reikia tik adaptuoti, bet mūsų ministerija stabdo, nes netiki, kad to reikia“, – nusivylimo neslėpė prof. J. Čelutkienė.
Kodėl Lietuvoje nėra diegiama Švedijos modelio pagrindu parengta apskaita apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų gydymo rezultatus, kuri leistų pamatuoti skaičiais, kiek pacientų teisingai vartoja paskirtus vaistus ir laikosi gydytojų rekomendacijų, SAM Spaudos tarnyba atsakė, kad „į šį klausimą atsakymo SAM specialistai neturi, reiktų kreiptis į Valstybinės ligoninių kasos specialistus“. Valstybinės ligonių kasos atstovai priminė, kad Valstybinė ligonių kasa yra vykdomoji valdžia, o ministerija – politinė valdžia, kuri, padiskutavusi su ekspertais, priima sprendimus dėl įvairių sveikatos sričių politinių gairių ir priemonių reikalingumo.
Inovatyvūs širdies ir kraujagyslių ligoms skirti vaistai įkandami retam Lietuvos pacientui
Dar viena svarbi sritis valdant širdies ir kraujagyslių ligas – farmacija. Lietuvoje yra registruota ir pacientams pasiekiama daugiau nei 600 skirtingų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų. Pasak ekspertų, šio kiekio dažniausiai šalies pacientams užtenka, išskyrus tuos, kurie yra po ūmių susirgimų. Vienas iš pavyzdžių, kada reikia novatoriškų vaistų – susijęs su cholesterolio kiekio ribojimu.
„Įsivaizduokite, žmogus po infarkto, 50-ies metų, o tokio amžiaus vyrų, kurie persirgo infarktu, mes turime daug. Jam reikia sumažinti cholesterolio kiekį. Po infarkto turi būti žymiai mažesnis cholesterolio kiekis negu jauno ir sveiko žmogaus. Mes, paskyrę pacientui dvejus vaistus, negalime pasiekti optimalaus cholesterolio kiekio, reikia dar pridėti trečią, kad užtikrintume jam maksimalią apsaugą nuo antro infarkto arba nuo insulto, bet mes neturime tokios galimybės“, – atviravo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Novatoriški vaistai, skirti cholesterolio kiekiui kontroliuoti, veikia kaip antikūnai. Tokiu principu pagamintų novatoriškų vaistų nauda jau yra įrodyta ir jie plačiai vartojami onkologijoje. Šiuo principu pagaminti kardiologiniai vaistai galėtų pacientų gyvenimą pailginti ne mėnesiais, o metais, tačiau, prof. J. Čelutkienės tikinimu, dėl finansų stokos širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės šiandien palikti už borto.
Tačiau yra ir kita šios problemos pusė – novatoriškų vaistų registracija Lietuvoje taip pat stringa. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) atstovauja inovatyvios farmacijos pramonės kūrėjams ir gamintojams bei siekia gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, didinant inovatyvių gydymo sprendimų prieinamumą. Asociacijos nariai yra tokios žinomos farmacijos gigantės kaip „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“, „Pfizer“ ir kitos.
IFPA direktorės Jūros Smilgaitės teigimu, Lietuvoje sukurta nauja Sveikatos technologijų vertinimo sistema, kuri taikoma inovatyviems vaistams. Ši sistema leidžia valstybei įsivertinti, kiek už inovaciją ji gali mokėti ir ar ta inovacija iš tikrųjų duoda papildomą naudą. Analogiškas sistemas turi Jungtinė Karalystė, Vokietija.
Pasak IFP direktorės, sistema yra gera, tačiau Lietuva nėra numačiusi tiek resursų ir finansavimo, kad sistema iš tiesų veiktų. Rezultatas – šiandien per 60 bylų dėl inovatyvių vaistų įtraukimo įrašytos eilėje ir geriausiu atveju bus išnagrinėtos tik per 2-ejus ar 3-ejus metus, jau nekalbant apie šių vaistų patekimą į rinką.
„Su inovatyviais vaistais šiuo metu yra labai bloga situacija: galima sakyti, kad inovatyviems vaistams yra užkirstas atėjimas į rinką dėl sudėtingos vertinimo sistemos. Bet koks naujas vaistas, ar jis būtų ypatinga inovacija, kuri daug kainuoja, ar tiesiog naujas vaistas – jie visi eina per tą pačią sistemą. Todėl kai kurios farmacijos kompanijos net bylos neteikia vertinti. Kompanijos tiesiog nemato galimybės eiti į šitą rinką. Juk bylai paruošti reikia didelių resursų, už bylos ekspertizę reikia mokėti, tačiau šalies biudžetas pasiima pinigus, o reikalingų vertinimui resursų neskiria“, – tikino J. Smilgaitė.
Pasak IFPA direktorės, šiandien norėdamas įsigyti novatoriškų vaistų širdies ir kraujagyslių liga sergantis pacientas jų gali surasti ES rinkoje. Bėda ta, kad retam šie vaistai bus įkandami. Mat priklausomai nuo ligos ir paties vaisto, metinė gydymo kaina gali siekti 5–10 tūkst. eurų.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė naujienų portalui LRT.lt teigė, kad šis klausimas dėl žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų skyrimo Sveikatos technologijų vertinimo srityje yra itin aktualus.
„Problemą lėmė tai, kad šalyje įteisinus naują sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo sistemą, pakeitimams įgyvendinti reikalingi valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti, todėl nepavyko suformuoti visos sudėties specialistų komandos, reikalingos šios srities funkcijoms vykdyti. Trūkstant specialistų ir esant nenumatytai dideliam teikiamų paraiškų kiekiui, susikaupė neįvertintų paraiškų eilė“, – komentavo A. Tautvydienė.
Ji pažymėjo, kad per 2021 m. Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus veiklos apimtys, nepaisant nepakankamo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių, vis tiek buvo labai didelės: per 2021m. skyrius paruošė ir išsiuntė iš viso 174 dokumentus.
Kartu VVKT atstovė spaudai pridūrė, kad SAM skyrė papildomus 2022 m. valstybės biudžeto asignavimus ir VVKT per 2021 m. IV ketvirtį sukomplektavo bei apmokė Sveikatos technologijų vertinimus atliekančius specialistus, dėl to paraiškų vertinimai paspartėjo.
„Per pastaruosius tris mėnesius VVKT atlikto 20 vaistinių preparatų paraiškų įrašyti į kompensavimo sąrašus pirminį vertinimą ir kompensavimo komisijai pateikė 6 vaistinių preparatų paraiškų įrašyti į kompensavimo sąrašus vertinimo išvadas bei rekomendacijas. Paminėtina, kad šiuo metu vyksta dar 7 vaistinių preparatų paraiškų įrašyti į kompensavimo sąrašus išsamus vertinimas.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų paraiškos, įrašytos į kompensavimo sąrašus, sudaro labai nedidelę teikiamų paraiškų dalį. Pavyzdžiui per 2021 m. buvo pateiktos tik trys vaistų, skirtų širdies ligoms gydyti, paraiškos. Gerokai daugiau paraiškų teikiama vaistams, skirtiems onkologinėms ligoms gydyti. Tokių vaistų paraiškos sudaro daugiau kaip pusę visų teikiamų paraiškų“, – komentavo A. Tautvydienė.
Ateities prognozės – su vilties prieskoniu
Paprašyti pasidalyti prognozėmis, kiek Lietuvai, o kartu ir Europai realu per artimiausią dešimtmetį išstumti širdies ir kraujagyslių ligas ir pirmų sergamumo ir mirštamumo vietų, pašnekovai sutaria, kad tai padaryti įmanoma, bet stebuklo tikėtis nereikėtų.
Pasak Kauno klinikų profesorės G. Šakalytės, valdant rizikos veiksnius, einant sveikos gyvensenos keliu, tobulėjant medicinai, diagnostikai ir farmacijos pramonei, realu, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis smuktels, tačiau tikėtis, kad paliks pirmą labiausiai paplitusių ligų trejetuką, – neverta.
„Aš manau, kad pažanga turėtų ilginti žmogaus gyvenimą ir mažinti ligų skaičių, bet kad išstumtų iš pirmo trejetuko širdies ir kraujagyslių ligas – nemanau. Visiškai koreguoti visų rizikos veiksnių neįmanoma, nes vienas iš rizikos veiksnių yra amžius, kurio nepakeisi. Yra medicina, diagnostika, ji tobulėja, ir gydymas, kuris irgi tobulėja. Farmacinė pramonė, kurią kalame prie kryžiaus, kad jų pelnai yra dideli, investuoja į naujus vaistus. Hipertenzijai gydyti mes jau kalbame apie sudėtinius vaistus, kurie iškart blokuoja kelis mechanizmus, ir jie yra vienoje tabletėje, dislipidemijai gydyti sukurti injektuojami vaistai, kurie veikia keletą savaičių ar net mėnesių.
Stebimas proveržis pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, gydyme – skiriami nauji vaistai, implantuojami širdies būklę stabilizuojantys prietaisai, sudėtingiausiems pacientams sėkmingai atliekamos širdies ir širdies-plaučių transplantacijos“, – prognozėmis dalijosi prof. G. Šakalytė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tokius novatoriškus įrankius, kuriais jau šiandien širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai gali naudotis ir apie kuriuos dar prieš dešimtmetį buvo galima tik svajoti. Pavyzdžiui, sergantiems diabetu jau sukurti įrankiai, leidžiantys nuolat stebėti cukraus kiekį kraujyje, pacientai gali neišeidami iš namų matuoti svorį, kraujo spaudimą, nueitų žingsnių per dieną skaičių ir šiais duomenimis nuotolinio ryšio priemonėmis dalytis su gydytoju.
Buvęs Europos komisaras, atsakingas už sveikatą bei maisto saugą, priminė, kad sergamumas priklauso nuo kiekvieno paciento užsispyrimo ir gyvenimo būdo.
„Reikia nepamiršti, kad kiekvienas žmogus turi įgimtus sveikatos išteklius. Augant išteklių bagažas keičiasi. Jeigu tie ištekliai bus per greitai išeikvojami, jeigu žmogus nemokės jų koreguoti, užleis, jis turės visą krūvą rizikos veiksnių. Kraujospūdžio matavimasis, svėrimasis nuo 30-ies metų, fizinis aktyvumas turi būti tolygu dantų valymui. Būtinybė“, – komentavo V. Andriukaitis.
IFPA direktorė taip pat priminė, kad vilties teikia tai, jog Lietuva yra ES narė, ir jai taip pat yra taikomos ES mastu parengtos programos nubrėžtos gairės. ES keliamas tikslas – kad kiekvienas ES pacientas gautų vienodą gydymą ir visiems paslaugos būtų prieinamos taip pat vienodai.
„ES sveikatos politiką formuoja bendrai visoms šalims ir keliama siekiamybė, kad visur būtų išlaikytas vienodas lygis. Bet kalbant apie rytojų reikia neužmiršti karo Ukrainoje, iš ten jau pajudėjo pacientai. O kardiologinių ligų gydymo algoritmai ES ir Ukrainoje skiriasi. Jau dabar atliekami tyrimai, vyriausybės ieško ir žiūri, kokių vaistų jiems gali trūkti, nes logistikos, gamybos procesai turi veikti atitinkamai.
Teks keisti kai kuriuos vaistus, nes jie galbūt buvo naudojami Ukrainoje, bet jų ES nebėra, gal pacientas Ukrainoje gavo visai kitą gydymą, ir jį teks keisti. Čia kalbame jau apie visai kito lygmens apkrovimą ir rytojus laukia toks – reikės karo pabėgėliams koreguoti gydymo algoritmus, koreguoti esamas gydymo galimybes. O paskui ateis rytojus, kai mes kalbėsime apie visiems vienodą sveikatą ES“, – sakė IFPA direktorė J. Smilgaitė.
SAM, anot ministerijos Spaudos tarnybos, tikina matanti lėtinių neinfekcinių ligų didėjimo tendenciją. Ji pastebima visame pasaulyje ir Europoje, ne išimtis ir Lietuva.
„Žinoma, reikia tikėtis, kad didėjantis žmonių sąmoningumas ir formuojama sveikatos politika bei planuojamos ir vykdomos prevencinės priemonės, neapsiribojančios tik sveikatos sektoriumi, užtikrins žmonių sveikatą bei ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę. Iškylančios problemos skatina ieškoti efektyviausių sprendimo būdų ir priemonių“, – teigia SAM Spaudos tarnyba.
