Lietuvoje pradėjus skiepyti stiprinamąja COVID-19 vakcinos doze ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pasiūlius nemokamus antikūnų testus, gyventojams kilo klausimų, ar organizme gali būti per daug antikūnų.
Ne vienam iškilo klausimas, ar didelis antikūnų skaičius nepakenks organizmui – šią savaitę feisbuke išplito istorija, esą moteris, turėdama itin daug antikūnų, po stiprinamojo skiepo paniro į komą, kitiems žmonėms skiepytis trečią kartą nepataria šeimos gydytojai.
Norma nėra žinoma
Ar galima turėti pernelyg daug antikūnų? To LRT.lt pasiteiravo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Lauros Tamašauskienės.
Ji pabrėžė, kad didesnis COVID-19 antikūnų kiekis rodo mažesnę riziką užsikrėsti arba susirgti sunkia ligos forma, tačiau nėra žinoma tiksli norma, kiek antikūnų yra per mažai, pakankamai ar per daug.
„Tokių rekomendacijų mes neturime ir negalime pasakyti, nuo kurio kiekio tas pakankamas ar nepakankamas. Yra atliekami moksliniai tyrimai, įvardijantys tam tikrus antikūnų skaičius, kuriems esant rizika susirgti ar užsikrėsti COVID-19 yra mažesnė ar didesnė, bet tokio priimto rekomendacinio [skaičiaus] mes neturime“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad jausite stipresnį nepageidaujamą vakcinos poveikį, jei organizme jau turite COVID-19 antikūnų.
„Yra aprašyta tokių atvejų, kad galbūt tiems pacientams, kuriems nustatomas didesnis antikūnų kiekis, kurie pakartotinai pasiskiepys, gali būti stebimas didesnis karščiavimas, jie gali prasčiau jaustis, bet lygiai tokie patys nepageidaujami reiškiniai gali būti tiems pacientams, kurie neturi antikūnų visiškai arba turi mažesnį jų kiekį. Pasakyti, kad tam pacientui, kuris turi didesnį antikūnų kiekį, nepageidaujami reiškiniai bus stipresni ar pavojingesni, negalime. Be to, reakcija į skiepą yra individuali ir priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, pavyzdžiui, gretutinės ligos ar amžiaus“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Abejotinos kilmės istorija
Feisbuke masiškai plinta anoniminė istorija apie stiprinamąja vakcinos doze pasiskiepijusią moterį. Tvirtinama, kad keturiasdešimt trejų metų amžiaus pacientė po trečio COVID-19 skiepo paniro į komą. Vis dėlto įrašas kelia nemažai klausimų – jo autorė žurnalistams neatsakė ir pati nesuteikė daugiau informacijos – neatskleidė netgi to, kuriame mieste esą nutiko nelaimė. Tai leidžia daryti išvadą, kad informacijos nereikėtų priimti už gryną pinigą.
Kaip LRT informavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), atveju, kai asmuo po skiepo būtų patekęs į komą, medikai jau būtų pranešę ir būtų pradėtas tyrimas. Be to, tvirtinama, esą moters sveikatos būklė kritinė tapo kelios dienos po skiepo.
„Išplaukęs pranešimas, gal žmogus kažkuo sirgo. <...> Galima bet ko prisigalvoti, kas per parą įvyko. Negavome jokio pranešimo. Jei tai būtų įvykę, medikai būtų skambinę pavojaus varpais“, – LRT.lt sakė VVKT atstovė Aistė Tautvydienė.
Teigiama, neva moters organizme prasidėjo autoimuninis procesas, kai antikūniai ima naikinti audinius. Imunologės L. Tamašauskienės teigimu, tokią istoriją reikėtų vertinti skeptiškai, nes medikams trūktų informacijos.
Pasak jos, tvirtinama, neva po skiepo moteriai prasidėjo autoimuninė liga, tačiau, atkreipė dėmesį pašnekovė, ji gali būti atsiradusi ir iki skiepijimosi, be to, nėra aišku, kokiais tiksliai tyrimais ir kokia autoimuninė liga buvo nustatyta. Didelis COVID-19 antikūnų kiekis neatspindi autoimuninio proceso organizme, tam nustatyti reikalingi kiti tyrimai.
„Mokslininkai negali atsakyti, kas sukelia autoimunines ligas, tačiau žinoma, kad tai lemia genetinė predispozicija ir aplinkos veiksniai. Negalime pasakyti, kad vakcina tikrai nesukels autoimuninės ligos, tačiau tokios komplikacijos itin retos. Tačiau tikrai žinome, kad infekcijos, ypač virusinės, yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl prasideda autoimuninis procesas“, – sakė ji.
Ji pakomentavo ir gandą, kad pacientės organizmą neva ėmė atakuoti COVID-19 antikūnai.
„Didelis antikūnų kiekis nereiškia, kad tie antikūnai yra autoreaktyvūs. Kai turime autoimuninę ligę, visai kiti antikūnai yra tiriami. Šiuo atveju turbūt toks ir būtų komentaras, kad trūksta duomenų ir tas didelis COVID-19 antikūnų kiekis, nemanau, kad tai galėtų paaiškinti galimus autoimuninius sutrikimus“, – sakė ji.
Farmakologė: niekas net nekelia tokio klausimo
LRT.lt kalbinti specialistai prasitaria, kad Lietuvoje palyginti lengva atlikti antikūnų tyrimą, jo rezultatai netgi gali lemti, ar asmuo gaus galimybių pasą, – galbūt dėl to atsirado labai daug spėlionių ir neprofesionalių interpretacijų.
„Nėra nustatyta viršutinė antikūnų riba, lygiai taip pat nenustatyta žemutinė antikūnų riba. To mokslas nežino ir gal niekada nesužinos, nes tie antikūnai, kuriuos tiriasi žmonės, yra tik viena dėlionės detalė. Dar yra kiti antikūnai, yra T ląstelės ir ląstelinis imunitetas, kuris irgi kovoja“, – LRT.lt sakė gydytoja klinikinė farmakologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorė Simona Stankevičiūtė.
Jos teigimu, taip pat nėra duomenų, mokslinių tyrimų, kad žmonės turėtų pernelyg daug COVID-19 antikūnų ir tai sutrikdytų sveikatą.
„Mano vertinimu, to nėra, niekas net to klausimo nekelia. <...> Bijau, kad tie antikūnų tyrimai kažkieno sprendimu buvo padaryti labai prieinami ir tada žmonės pradėjo juos tirtis, bet iš tikrųjų niekas iki galo nežino, kaip juos vertinti. Ir tada gimsta sąmokslo teorijos, yra testas, visi ką nors paskaito ir žmonės, kurie neturi žinių, interpretuoja ir pasakoja apie tai kažkokius dalykus.
Gerai, kad daug antikūnų, blogai, kad mažai, bet kokios tos ribos, šita informacija kol kas nėra žinoma“, – aiškino S. Stankevičiūtė.
Jos teigimu, kai kurių šeimos gydytojų rekomendacijos nesiskiepyti nėra pagrįstos mokslu.
„Visokių yra medikų – yra medikų, kurie skiria antibiotikus virusinėms infekcijoms gydyti. Žmonės gali turėti visokių nuomonių, tačiau draudimo ar kontraindikacijos, ar nepatarimo: viešai prieinamo, iš patikimų šaltinių, kad žmonės, kurie turi tam tikrą antikūnų kiekį, negali skiepytis, tikrai nėra, tuo linkėčiau visiems ir kliautis“, – sakė S. Stankevičiūtė.
LRT.lt kalbintų specialistų teigimu, nėra pagrindo baimintis dėl to, kad COVID-19 antikūnų skaičius gali būti per didelis. Šiuo metu nėra aiškaus rodiklio, parodančio, koks skaičius antikūnų yra pakankamas, o koks – per mažas ar per didelis. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pernelyg didelis antikūnų skaičius lemia stipresnes nepageidaujamas reakcijas į vakciną.
