Nors sergamumo COVID-19 liga rodiklis uostamiestyje ir aplinkiniuose miestuose pastarosiomis dienomis mažėja, tačiau specialistai kol kas situaciją vertina atsargiai. Sunkiai sergančių pacientų atraminėje apskrities ligoninėje netrūksta, šiomis dienomis kovojama dėl COVID-19 sergančios gimdyvės gyvybės. Žmones gydantys medikai susiduria ir su išskirtiniais ir sukrečiančiais atvejais – manoma, kad šiemet prie kelių vaisių mirties prisidėjo COVID-19.
COVID-19 į ligos patalą vis dar gana aktyviai guldo klaipėdiečius ir aplinkinių miestų gyventojus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), kuri yra atraminė regione, vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad kol kas tiek KUL, tiek visame regione situacija dėl COVID-19 išlieka įtempta, tačiau pastarąsias 10 dienų stebima, jog situacija stabilizuojasi – pacientų drastiškai nebedaugėja.
„Situacija stabilizavosi, bet ji yra pakankamai įtempta. Sudėtinga yra ir su personalu. Medikų nuotaikos, be abejonės, nėra labai blogos, bet nėra ir labai geros“, – apibendrino V. Janušonis.
Pirmadienio duomenimis KUL buvo gydomi 125 sunkiai COVID-19 liga sergantys žmonės, o visame regione – 334.
„Kas yra svarbiausia – pastarąsias 3 savaites nedaugėja reanimacinių ligonių. Reanimaciniai skyriai nėra perkrauti. Tiek mūsų, tiek kitų ligoninių. Tai yra gerai. Šiuo metu reanimacijos skyriuje turime 14 pacientų“, – sakė V. Janušonis.
KUL vyriausiojo gydytojo teigimu, visi tiek regione, tiek KUL reanimacijos skyriuose gydomi COVID-19 yra nepasiskiepiję. Tiesa, šiemet KUL reanimacijoje pradėtas gydyti viena vakcinos doze pasiskiepijęs 40 metų amžiaus vyras.
Gydoma sunkios būklės gimdyvė, naujagimis – Kaune
Šiuo metu nerimo kelianti atrodo gimdyvių ar kūdikių besilaukiančių moterų sergamumo COVID-19 situacija.
Praėjusią savaitę KUL sulaukta neeilinio atvejo – į reanimaciją buvo paguldyta sunkiai COVID-19 serganti nėščioji. Moterį kamavo aukšta temperatūra, smarkus deguonies trūkumas.
„Mes darėme išplėstinį, vadinamą online konsiliumą su Kauno klinikomis, kaip su ja elgtis, nes savaičių tik 32. Gelbėdami vaisių atlikome cezario pjūvio operaciją. Naujagimis ganėtinai sveikas, aišku, neišnešiotas“, – apie sunkiausią iki šiol buvusį atvejį ligoninėje pasakojo KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys.
Kitą dieną po gimimo naujagimis tolimesniam gydymui buvo išvežtas į Kauno klinikas, mama gydomi KUL reanimacijoje.
„Jos būklė gana rimta ir gana sunki. Kuo viskas baigsis – dar sunku prognozuoti, bet ji yra rimtas ligonis“, – patikino R. Šiaulys.
Jis taip pat pastebėjo, kad pirmosios bangos metu COVID-19 sergančios gimdyvės buvo išskirtiniai atvejai, o dabar tokių pacientų pasitaiko nuolat.
„Šiais metai – 65 pacientės. Iš tų 65 – 27 buvo nėščios, 39 – gimdyvės. Tai čia yra tai, kas liečia mūsų Akušerijos-ginekologijos departamentą. Tai yra tos ligonės, kurias, jeigu galima taip išsireikšti, mes sugaudome patys: atvyksta į priėmimo skyrių, yra testuojamos ir t.t. Tačiau dalis nėščiųjų patenka tiesiai į infekcinį departamentą. Tai yra tos, kurios serga gana sunkia forma. Pas mus guli ir gydosi tos, kurios yra besimptomės arba serga lengva forma ir nereikalauja deguonies terapijos, jeigu liga sunki, toks ligonis yra iškeliamas į infekcinio departamento reanimaciją. Infekciniame, kiek žinau, vien spalio mėnesį tokių nėščių buvo 10“, – pasakojo R. Šiaulys.
Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas: COVID-19 liga vaisiui gali būti pražūtinga
Visos KUL medikų gydytos COVID-19 sirgusios ar sergančios besilaukiančios moterys bei gimdyvės buvo nepasiskiepijusios.
„Tai yra ta liga kuri tikrai palieka pasekmes. Kartais tos pasekmės būna tiesiog fatališkos. Iš tų minėtų ligonių, per šiuos metus mes turėjome 3 negyvagimius. Tai yra nėštumo metu, viduriniame nėštumo trimestre dažniausiai žūstantis vaisius. 28–29 savaičių nėštume ir be jokios abejonės, tai yra kovidinė infekcija. Galbūt ne tiesiogiai jis yra užsikrėtęs COVID-19 nuo mamos, bet dėl placentinės kraujotakos sutrikimų kovido pasekoje ir pan.“, – apie skaudžius ir sukrečiančius atvejus pasakojo KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas.
Pasak mediko, mamai susirgus COVID-19 liga, tai gali atsiliepti ir vaisiui – tikėtinas vaisiaus augimo sulėtėjimas.
„Jeigu ir pavyks išnešioti iki galo, dėl placentinės kraujotakos sutrikimo yra didelė tikimybė, kad vaisius atsiliks augime. Su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis: imuniteto stoka, polinkiu į įvairias infekcines ligas, kitus dalykus ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad yra didelė rizika paties vaisiaus žuvimo gimdoje nėštumo metu“, – aiškino R. Šiaulys.
KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas pastebėjo, kad vienintelė priemonė, kuri gali padėti išvengti tokių nelaimių – vakcinacija, kuri yra galima ir besilaukiančioms moterims.
Pastebima, kad dažniausiai besilaukiančios ar gimdyvės pasakoja užsikrėtusios buityje – virusą iš ugdymo įstaigos parnešė kitas vaikas ar pan.
Šiuo metu KUL Akušerijos-ginekologijos departamente gydomos 3 COVID-19 sergančios moterys. Viena moteris karščiuoja, tad siekiant nerizikuoti vaisiaus sveikata, bandoma išprovokuoti gimdymą, dar viena moteris yra jau pagimdžiusi vaiką, o trečioji – dar laukiasi.
„Atrodo, skaičiai nedideli, tačiau tai personalui ir visiems kitiems kelia begalinę įtampą. Nepaisant to, ar ten 1 ar 13 ligonių guli, reikalingas visiškai atskiras personalas, o perteklinio personalo mes tikrai neturime, reiškia, kažkur atitraukiame iš kitur“, – pastebėjo R. Šiaulys.
Klaipėdoje padėtis nebėra pati prasčiausia visoje šalyje
Vis dėlto, jog ilgą laiką dėl itin prastos sergamumo COVID-19 situacijos linksniuotos Klaipėda ir aplinkinės savivaldybės, pamažu pradėjo lipti iš duobės, signalizuoja ne tik stabilizuotis pradedanti situacija ligoninėse, bet ir bendri sergamumo duomenys.
Kurį laiką uostamiestyje padėtis buvo prasčiausia Lietuvoje, tačiau šią savaitę Klaipėda pradėjo ketvirtoje vietoje, situacija prastesnė Birštone, Kaune ir Ukmergės rajone.
Pirmadienį naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. Gyventojų per 14 dienų rodiklis Klaipėdoje siekia 1 849,6 atvejo, bendras Lietuvos – 1 386,2.
Praėjusią parą uostamiestyje nustatyti 144 nauji užsikrėtimai koronavirusu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas pastebėjo, kad Klaipėdoje ir aplinkinėse savivaldybėse pastarąją savaitę sergamumo COVID-19 situacija kiek taisosi.
„Kalbant apie sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, nuo maždaug spalio 28 d. Pradėjo mažėti tiek mieste, tiek Klaipėdos rajone, tiek kituose rajonuose“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.
Tiesa, mažėjimo tendencija šiuo metu yra kiek sustojusi Palangoje.
Kiek sumenko ir protrūkių skaičius, Praėjusios savaitės pradžioje Klaipėdos apskrityje buvo apie 150 protrūkių, o šį pirmadienį fiksuojami – 129 protrūkiai.
Moksleivių atostogų metu sumenko protrūkių ugdymo įstaigose skaičius.
Vis dėlto dėl dabar stebimų teigiamų tendencijų kol kas pernelyg džiūgauti neskubama, mat jau fiksuojami pirmieji susirgimo atvejai, kurie yra siejami su ilguoju Vėlinių savaitgaliu. Be to, išblėso ne visi iki moksleivių atostogų ugdymo įstaigose fiksuoti protrūkiai.
Jau rytoj moksleiviai grįš į ugdymo įstaigas, tad, pasak specialistų, tik kitos savaitės pabaigoje bus galima tiksliau įvertinti, kokią įtaką sergamumui turėjo būtent tai, kad mokiniai kurį laiką kontaktavo mažiau. Neatmetama, kad vaikams ir vėl grįžus į mokyklas, ūgtelės ir naujų užsikrėtimo atvejų skaičius.
„Dar laukia pakankamai nerami kita savaitė. Baimių yra“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.
