Sveikata

2021.10.12 21:44

Lietuvoje vėl kalbama apie „numanomo sutikimo“ modelį, kai galimais donorais laikomi visi pilnamečiai, nepaprieštaravę raštu

Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.12 21:44

Transplantacijos biuras Sveikatos apsaugos ministerijai, o vėliau ir Seimui planuoja teikti siūlymus keisti dabartinį donorystės modelį. Daugelyje Europos šalių taikomas „numanomo sutikimo“ modelis, kai galimais donorais laikomi visi pilnamečiai, nepaprieštaravę raštu. Tai esą padėtų sumažinti prieštaraujančių organų transplantacijai donorų artimųjų. Jų dabar, skaičiuojama, yra 25 procentai. 

Praėjusią savaitę Katedros aikštėje uždegtos padėkos žvakės donorams. Vieną jų su viltimi, kad greitu metu atsiras inksto donoras įžiebė ir 28-erių Viktorija.

„Mano inkstai yra pašalinti visiškai, nes jie buvo pagrindinis infekcijos šaltinis. Tėčio inkstas, kuomet buvo transplantuotas, žinoma, jis irgi buvo pašalintas, nes tiesiog plyšo, o mamos jis yra, bet tiesiog jis nebefunkcionuoja. Tai galima sakyti su vienu inkstu, bet jis nebeveikia“, – sako Viktorija Ruliova.

Lietuvoje vadovaujamasi „informuoto sutikimo“ donorystės modeliu ir transplantacija įmanoma, kai žmogus turi donoro kortelę arba taip nusprendžia artimieji po mirties. Tačiau kortelė – tik valios išraiška ir tai nereiškia, kad žmogus kada nors taps donoru.
Daugelyje Europos šalių taikomas vadinamasis „numanomo sutikimo“ modelis, kai galimais organų donorais laikomi visi sulaukę pilnametystės, nebent tam paprieštarauja raštu. Transplantacijos biuras Sveikatos apsaugos ministerijai planuoja teikti siūlymą tokį modelį įteisinti.

„Jeigu donorystei pritaria, jokio prašymo rašyti nereikia. Tačiau, nežiūrint į tai, vis tiek privaloma atsiklausti artimojo valios“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius.

Anot transplantacijos biuro, taip sumažėja artimųjų prieštaravimų, padaugėja donorų. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka maždaug 19 donorų, o Ispanijoje, kur taikomas numanomo sutikimo modelis – 48.

Dėl numanomo sutikimo donorystės modelio Seime diskusijos vyko ir prieš trejus metus, tačiau sprendimų nepriimta.

„Ne vienas kolega, pasivedęs į šoną, sakė, ar tikrai esi savam prote siūlydamas tokį dalyką, kai kiekvienas žmogus taps potencialiu donoru. Tačiau šiandien panašu, kad požiūris po truputį keičiasi“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas.

Tačiau diskusijų gali kilti ir šį kartą, mano ir asociacijos „Gyvastis“ vadovė, ir buvęs sveikatos apsaugos ministras.

„Turėtų būti aptariamas visas spektras tų dalykų, kad išsklaidytume abejones ir taip pat, kad užtikrintume teisinį aiškumą ir tikrumą, kad tai nėra jokia paskata šešėlinei prekybai organais, ir dėl to aš suprantu, kad Seime bus neabejotinai daug diskusijų“, – sako Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Tai turėtų būti pamatuota. Skubotus sprendimus kai kurie žmonės priima kaip valios primetimą“, – sako asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas mano, kad donorystės modelio pakeitimas apskritai situacijos iš esmės nepakeistų. Anot jo, tam reikia kelių dalykų.

„Pirma, valstybės prioritetas ir finansavimas, antra, aiškios sistemos sukūrimas, trečia – profesionalių žmonių šitoje srityje įdarbinimas“, – teigia Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas Tomas Tamošuitis.

Lietuvoje kasmet organų transplantacijos laukia apie pusketvirto šimto žmonių, o tinkamų donorų, kai neprieštarauja artimieji, būna apie 50. Galimais donorais laikomi žmonės, kurių gyvybė užgeso reanimacijoje ištikus smegenų mirčiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt