Sveikata

2021.07.31 10:53

Nėra nieko lengviau, kaip mesti rūkyti: kiek šioje kovoje veiksmingi alternatyvūs elektroniniai pakaitalai?

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.07.31 10:53

Pastaruoju metu vis garsiau prabylama, kad metantiems rūkyti kaip alternatyva gali būti naudojamos elektroninės cigaretės – tiesa tai ar gamintojų reklaminis triukas? Kas vyksta rūkančiojo organizme ir kokios pagalbos šiandien gali sulaukti norintis mesti rūkyti žmogus?

Rūkymas yra priklausomybės liga, kuri kasmet nusineša apie 6 mln. gyvybių pasaulyje, neskaičiuojant milijardų eurų, kurie yra išleidžiami rūkymo pasekmėms gydyti: plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologinėms ligoms ir pirmiausia plaučių vėžiui. Mat yra žinoma, kad šia liga rūkantys suserga 20 kartų dažniau. Tam būtų galima užkirsti kelią taikant prevencines priemones, kurios paskatintų mesti rūkyti, o pirmiausia – laiku kreipiantis pagalbos. Mat pastebėta, kad patys mesti rūkyti sugeba vienetai.


„Toks požiūris (kad metimas rūkyti yra paties rūkančiojo problema) yra ydingas, siekiantis praeities laikus, kai buvo manoma, kad rūkymas yra valios problema, todėl mesti reikia pačiam, valios pastangomis, be gydytojo pagalbos“, – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ sakė šeimos gydytoja dr. Viktorija Andrejevaitė.

Pasak jos, taip dažnai pagalvoja ne tik rūkaliai, save peikiantys dėl to, kad nebegali atsisakyti rūkymo, tačiau ir gydytojai. Pasak jos, šis požiūris privalo keistis ir pirmiausia į tai dėmesį turėtų atkreipti arčiausiai žmogaus esantys gydytojai, pasinaudodami 30 sekundžių taisykle.

„Tai yra formulė: per pirmą žingsnį gydytojas paklausia, ar žmogus rūko, antru žingsniu suteikia žinią, kad yra efektyvus rūkymo nutraukimas vaistais ir kognityvinio elgesio terapija – tai yra psichologinis palaikymas, o trečiu žingsniu pataria pacientui arba užsirašyti pas šeimos gydytoją dėl individualaus plano sudarymo, arba nukreipia į tokią pagalbą teikiantį centrą“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, šiuo metu pagalbos metantiems rūkyti tinklo Lietuvoje nėra, bet kuriamas nacionalinio masto projektas, kuriame specialistai bus mokomi, kaip konsultuoti rūkančius asmenis individualiai ir grupėje.

V. Andrejevaitė tikino, kad gydytojas gali turėti nemažai įtakos vien paragindamas, patardamas, kaip mesti rūkyti, nors priklausomybė žmones veikia nevienodai.

„Kiekvienas rūkorius yra individualus ir turi paros dozę tam, kad jo nervų ir kitos sistemos funkcionuotų normaliai. Dėl to taip sunku mesti rūkyti, nes nikotinas perima tam tikrus nikotininius receptorius smegenyse, reguliuoja nuotaiką, susitelkimą, virškinimą ir kitus procesus“, – aiškino gydytoja.

Vilniaus visuomenės sveikatos biure šiuo metu įgyvendinama pagalbos metantiems rūkyti programa, čia kas savaitę renkasi mesti norinčių ar jau metusių, tačiau paramos stokojančių asmenų grupės, tačiau kituose miestuose sąlygos prastesnės – kognityvinės terapijos ar medikamentinio gydymo prieinamumas nėra didelis, jeigu asmuo negali tam skirti asmeninių lėšų.

„Kitų vietovių gyventojams gana sudėtinga, nes jie turi kreiptis į psichikos sveikatos centre esantį psichologą, kuris nebūtinai turi kompetencijų rūkymo nutraukimo gydyme, nes pagalbos reikia kompleksinės – dažnai ir medikamentų, ir psichologinių pratimų, kaip keisti elgesį, formuoti naujus įgūdžius. Ne visos psichoterapijos rūšys to moko. Kognityvinio elgesio terapija (galima pasinaudoti) privačiai arba pagal draudimą, nes yra įmonės, kurios sveikatos draudimu apmoka kognityvinės elgesio terapijos specialistų konsultacijas“, – laidoje sakė V. Andrejevaitė.

Kiekvienas rūkorius yra individualus ir turi paros dozę tam, kad jo nervų ir kitos sistemos funkcionuotų normaliai

Rūkymo problemos mastą Lietuvoje iškalbingiausiai rodo statistika. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal rūkančių gyventojų skaičių yra devinta tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuvoje tradicinius tabako gaminius rūko 28 proc. apklaustųjų. Tai yra 5 proc. daugiau nei ES vidurkis. Čia lyginant su vidurkiu populiaresnės ir elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Juos bent kartą bandė 16 proc. visų apklaustųjų Lietuvoje, o tai yra 2 proc. daugiau nei ES vidurkis.

Elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra laikoma palankesne sveikatai alternatyva, padedančia atsikratyti šio žalingo įpročio. Čia vadovaujamasi principu, kad naujos kartos gaminiai yra tarpinė stotelė link metimo rūkyti tiems, kurie dar nėra tam pasiruošę. Be to, ir visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad tradiciniuose rūkaluose esančios dervos kenkia labiau nei nikotinas. Tiesa tai ar reklaminis triukas, kurį skleidžia elektroninių rūkymo pakaitalų gamintojai?

Pasak dr. E. Andrejevaitės, moksliniai tyrimai rodo, kad elektronių cigarečių sukeliama žala yra gerokai mažesnė už tradicinių rūkalų ar kaitinamojo tabako. Tiesa, apie pastarojo mažesnę žalą bylojantys tyrimai vertinami prieštaringai, mat juos atlieka patys kaitinamojo tabako įrenginių gamintojai. Visgi akivaizdu viena, kad kaitinamojo tabako sukeliama žala organizmui yra mažesnė už tradicinės cigaretės sukeliamą žalą. Ar šie naujos kartos gaminiai gali sukelti kitų padarinių sveikatai – kol kas atsakyti nėra paprasta, nes trūksta duomenų.

Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) toksikologas, Vilniaus universiteto docentas dr. Robertas Badaras tikino, kad moksliškai patvirtintų pakaitalų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą mažinantys, šiuo metu nėra.

LRT RADIJO laidos „Sveikata“ pašnekovas paaiškino, kad rūkymo prilyginimas priklausomybei nuo nikotino yra problemos supaprastinimas – iš tikrųjų neurobiologinis mechanizmas yra gerokai sudėtingesnis.

„Rūkymo siekiamybę, tą euforijos jausmą, sukelia ne tik nikotinas, bet ir tam tikra medžiaga, kuri yra degimo produktas – acto rūgšties aldehidas. Tuo tarpu tuos lėtinius nepageidaujamus ir, drįstu sakyti, baisius efektus sukelia dervos, nitrozaminai, aromatiniai angliavandeniliai, kurių susidaro degant tabako gaminiams. Sieki vieno, gauni du – kaip prekybos centre. Ir tas antrasis jokio vienkartinio džiaugsmo nesuteikia, bet duoda didelę dalį vėlesnių sunkių arba labai sunkių komplikacijų“, – sakė R. Badaras.

Beje, gydytojas atkreipė dėmesį, kad jeigu priklausomybę sukeltų tik nikotinas, žmonės pirktų ne rūkalus, o nikotino pleistrus, kuriuose šios medžiagos koncentracija yra nepalyginamai didesnė. O kaip yra su elektroniniais prietaisais: ar greta nikotino juose esančios medžiagos taip pat gali sukelti sveikatos sutrikimų?

Dr. R. Badaras pabrėžė, kad elektroninės cigaretės, pastaraisiais metais susilaukiančios daug dėmesio, dar nėra taip gerai ištyrinėtos kaip tradiciniai rūkalai, nors jos išrastos dar praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje.

„Priklausomybėse labai svarbu žinoti istoriją. Pasižiūrėkime į pirmosios elektroninės cigaretės modelį, sukurtą amerikiečio Herberto A. Gilberto sau, nes jis manė, kad yra labai priklausomas ir norėjo priklausomybę sumažinti. Pirmosios patentuotos elektroninės cigaretės užpildas buvo be nikotino, jame buvo tiesiog glicerinas ir garai. Kūrėjui tai padėjo atsikratyti psichologinio prisirišimo. Tuo tarpu dabartiniai užpildai turi nikotino, yra jo apribojimai, bet ypač nelegaliuose skysčiuose koncentracijos kartais yra ženkliai didesnės“, – pasakojo R. Badaras.

Sieki vieno, gauni du – kaip prekybos centre. Ir tas antrasis jokio vienkartinio džiaugsmo nesuteikia, bet duoda didelę dalį vėlesnių sunkių arba labai sunkių komplikacijų.

Pasak RVUL gydytojo, anksčiau manyta, kad elektroninės cigaretės, pamėgtos jaunimo, kels mažiau neigiamų padarinių negu tradicinės, tačiau greitai buvo pastebėtas ir neigiamas jų poveikis, tiesa, daugiausia sietinas su nelegaliais priedais.

„Galvota, kad tai sumažins neigiamus efektus, bet kol kas apie tai spręsti gana sunku. Produktas į rinką plačiai išėjęs nuo berods 2003 m., Europoje dar vėliau. JAV aprašomi plaučių pakenkimai, kurie turi ir savo abreviatūrą – EVALI, tai yra garinimo sukelti plaučių pakenkimai. Taikinys yra jauni žmonės, vidutinis patekusiojo į ligoninę amžius – 21-eri. Jaunimo liga, tiesa, yra tam tikra genetinė dispozicija ir, žinoma, labai svarbūs yra dažniausiai nelegalūs priedai, kuriuos vartotojai deda papildomai. Vėliau buvo keičiama ir užpildo sudėtis dėl vieno vitamino, kuris šiaip svarbus, jei yra valgomas, tačiau garinant jo struktūra pakinta ir jis gali pakenkti plaučiams. Dabar tų plaučių pakenkimų pradėjo mažėti, bet vis vien pasitaiko, ypač tiems vartotojams, kurie naudoja nelegalius produktus, savavališkai deda priedus“, – laidoje kalbėjo gydytojas.

Pasak jo, kol kas nė vienas iš rinkoje egzistuojančių rūkymo produktų nėra patvirtintas kaip žalą mažinantis.

„Jeigu žiūrėtume medicininius terminus, jis turi labai aiškius apribėžimus ir su visa atsakomybe sakau, kad šiai dienai rūkymui žalos mažinimo priemonių, patvirtintų sveikatos organizacijų, nėra. Yra siekinys ir kai kurie produktai yra gavę vadinamąjį modifikuotos rizikos vertinimą JAV Maisto ir vaistų administracijoje (angl. Food and Drugs Administration), tai reiškia, kad tai yra ne taip rizikinga, bet moksliškai patvirtinto žalos mažinimo vertinimo neturi dar nė viena iš naujųjų rūkymo metodikų“, – pabrėžė R. Badaras.

Šiandien, anot gydytojo, vienas iš veiksmingų būdų, padedančių mesti rūkyti, yra medikamentinis gydymas. Šie vaistai veikia taip, kad slopintų nikotino sukeliamą poveikį, kurio rūkantysis paprastai tikisi.

„Vienas (iš vaistų) yra klasikinis antidepresantas ir yra du preparatai – vienas cheminis, kitas augalinis, kurie iš dalies stimuliuoja, tačiau atėjęs nikotinas negali lengvai prisijungti prie receptoriaus. Todėl žmogus rūko, bet cheminio poveikio, to energijos pliūpsnio, jis negauna“, – sakė R. Badaras.

Ne veltui užkietėjęs rūkorius rašytojas Markas Tvenas yra sakęs: „Nėra nieko lengviau kaip mesti rūkyti – aš tai dariau jau tūkstančius kartų“. Ir tyrimų rezultatai tai patvirtina – savarankiškai galinčių mesti rūkyti yra mažuma, likusiems reikalinga kompleksinė pagalba. Vienas iš veiksmingų pagalbos būdų yra kognityvinė elgesio terapija, apie kurios poveikį papsakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.

„Kognityvinė elgesio terapija yra viena iš terapijos rūšių, kurioje remiamasi principu, kad žmogus turi keisti mąstymą, kuris sukelia problemas. Žmogus turi mąstymo „klaidų“, pavyzdžiui, viską mato tik juoda arba balta – viskas gerai arba labai blogai, kliaujasi minčių „skaitymu“ – neva žinau, kad kitas pagalvojo apie mane kažką blogo. Visi šie dalykai susiję su tuo, kad žmogus prastai jaučiasi, tai daro įtaką jo emocijoms, jausmams, o taip pat ir elgesiui. Visas šis minčių, elgesio ir emocijų trikampis tampa ydingu ratu: jeigu žmogus prastai jaučiasi, jis mąstys prasčiau, o tada ir elgsis prasčiau. Taip būna, kai liūdime ir norime gulėti lovoje ir žiūrėti „Netflix“ vietoje to, kad galėtume eiti pabūti su draugais ir patirti šiek tiek malonumo. Bet kas būna po to, kai peržiūrime visus serialus? Jaučiamės vis tiek prastai ir dar labiau norime gulėti lovoje ir niekur neiti, nes galvojame, kad jokios prasmės iš to nėra. Bet jeigu pakeičiame žmogaus elgesį, jis išdrįsta nueiti su draugais, jis gauna rezultatą ir gali pamatyti rezultatą, kad jaučiasi geriau“, – apibūdino D. Jakučionis.

Jo pateiktais skaičiais, mažiau negu 5 proc. rūkančiųjų sugeba žalingą įprotį mesti patys ir prie jo nebesugrįžti. 70 proc. – tiek žmonių po bandymo mesti rūkyti sugrįžta prie jo per metus. D. Jakučionio teigimu, su kompleksine pagalba, kuri gali būti tiek grupinė ar individuali psichoterapija, tiek nikotino pakaitinės priemonės ar medikamentai, tikimybė, kad pavyks mesti rūkyti, padidėja keturis kartus.

Psichoterapeutas kartu pridūrė, kad į rūkymą svarbu žiūrėti kaip į kitas priklausomybes, iš kurių žmogui išbristi vienam yra labai sudėtinga.

„Turbūt tai priklauso nuo valstybės lygmens, bet žiūrint į priklausomybių visumą, jeigu suteikiame pagalbą esant visoms kitoms priklausomybėms, turėtume suteikti ir rūkymo atveju. Skaičiuojant išlaidas, kurias teks patirti, jeigu žmogus rūkys toliau, įvertinant tokias pasekmes kaip širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių ligos, kurios dažniausiai iš tiesų pasireiškia, tai kainuos valstybei daug brangiau, negu gydymas nuo rūkymo priklausomybės“, – sakė D. Jakučionis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.