Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 2 mlrd. pasaulio gyventojų yra sutrikusio regėjimo arba akli. Bent pusė jų šių sutrikimų galėjo išvengti arba jie galėjo būti koreguojami.
Viena tokių akių ligų, kuri negydoma gali baigtis aklumu, yra katarakta. Tai – net tik pagyvenusių žmonių liga, nors, kaip LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sako gydytoja prof. Dalia Žaliūnienė, katarakta vadinama amžine, arba senatvės liga, todėl iš tiesų įprasta vyresniame amžiuje.
Senstant daugėja kataraktą sukeliančių sveikatos sutrikimų, eilė kitų sveikatos problemų gali paankstinti ir šią akių ligą.
„Pastebėta, kad lęšiukas pradeda anksčiau drumsti trumparegiams ar persirgusiems sunkiu akių uždegimu, sergantiems cukralige, rūkantiems, turintiems aukštą kraujospūdį, viršsvorį ar ilgą laiką vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, hormoninius preparatus“, – sakė Kauno klinikų Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus vadovė D. Žaliūnienė.
Ir tuomet, kai gydytojas žmogų gali įspėti apie ligos pradžią, žymaus regos suprastėjimo jis gali nejausti dar gana ilgą laiką, aiškina pašnekovė. O tuomet, kai liga pradeda progresuoti, regėjimas tampa neryškus, tarsi pro rūką, varginančiu tampa akinimas prieš ryškesnę šviesą, ypač tai pasijusti gali, pavyzdžiui, vairuojant tamsiu paros metu.
Kataraktos operacija reikalinga tada, kai suprastėja gyvenimo kokybė, sako D. Žaliūnienė, ji daroma tik kartą gyvenime. Kaip paaiškina profesorė, tai jau nebėra reta operacija, todėl jos pabūgti nereikia. Trunka ji tik 15-25 minutes.
„Yra trys pjūviai akyje, jie nedideli ir chirurgai dabar yra įgiję patirties, valdo naujus operacijos metodus ir tokių per dieną atlieka po kelias ar net keliolika. Šiais laikais tai nėra labai didelis iššūkis. (...) Pasaulyje yra chirurgų, kurie operuoja abi akis, tačiau yra rizika, galbūt ne visiškai pateisinama, nes vis dėlto uždegimo pavojus yra. Todėl Lietuvoje operuojama viena akis, o po kurio laiko – kita“, – sakė D. Žaliūnienė.
Po operacijos turi praeiti mėnuo, kol žmogus vėl yra visiškai darbingas, tiek pat laiko reikėtų ir vengti didelių krūvių, atidžiau paisyti akių higienos.
Lazerinė korekcija: ką verta žinoti?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dar iki pandemijos kas trečias Lietuvos gyventojas turėjo regėjimo sutrikimų ir buvo privestas nešioti akinius, kontaktinius lęšius arba ryžtis regos korekcijai. Medikai tikina, kad augančiam rega besiskundžiančių pacientų skaičiui įtakos turi įtemptas ir ilgas darbas kompiuteriu, stresas, oro tarša bei pačių žmonių gyvenimo būdas.
Rizikos veiksnių su pandemija tik daugėjo. Dėl karantino ribojimų didelė dalis persikėlė dirbti į namus, laikas, parleidžiamas prie ekranų tik pailgėjo, tačiau kartu tapome ir sėslesni. Kiek iš tiesų pandemija turėjo įtakos gyventojų regos sutrikimams – statistikos dar teks palaukti, tačiau medikai pastebi, kad rega besiskundžiančių pacientų daugėja.
O viena populiariausių procedūrų siekiant atstatyti sutrikusį regėjimą – korekcija lazeriu. Šias paslaugas teikiančios klinikos tikina, kad regos korekcija lazeriu yra neskausminga, greita padedanti akinių atsikratyti visam laikui.
„Yra trys būdai, kaip mes galime padėti žmonėms išsitaisyti matymą. Pirmas būdas yra korekcija akiniais, antrasis yra korekcija kontaktiniais lęšiais, o trečias – chirurginiais būdais. Iš chirurginių būdų vienas saugiausių yra lazerinė korekcija, kuri taip pat turi savo pogrupius, pavyzdžiui, toliaregiams tinka tik tam tikros operacijos, trumparegiams operacijų būdų pasirinkimas yra didesnis“, – laidai „Sveikata“ sakė Santaros klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Almantas Makselis.
Dažnam svarstančiam apie tokią operaciją kyla klausimai dėl jos efektyvumo ir atkurto regėjimo ilgalaikiškumo – ar netrukus vėl neprireiks akinių?
„Aš pats atlieku tas operacijas, bet nebūčiau šimtu procentų įsitikinęs, kad niekada tikrai nereikės, nes įsijungia grupė faktorių, kurie gali įtakoti regėjimą nepriklausomai nuo to, ką mes atlikome. Kad žmogui nereikės akinių iš karto po operacijos – greičiausiai tiesa. Vėlgi tai labai priklauso nuo dioptrijų kiekio, nes vienokie lūkesčiai, kai darome operaciją esant -2 ar -4 (dioptrijoms), kitokie esant -9. Kai tai yra didelė trumparegystė, turėtų būti sakoma – bent jau aš visada tai sakau – kad operacija daroma priklausomybės nuo korekcijos sumažinimui. Tai reiškia, kad namuose, darbe greičiausiai žmogui akinių nereikės, bet vairuojant naktį ar nuėjus į koncertą, teatrą, kur norisi, pavyzdžiui, geriau matyti aktorius, minimalios korekcijos gali reikėti. Tai būtų teisingesnis pasakymas negu toks, jog šimtu procentų tikrai nereikės“, – sakė gydytojas oftalmologas.
Lazerinė regos korekcija atliekama tik sulaukusiems 18-os metų, viršutinė amžiaus riba teisiškai nustatyta nėra, tačiau vyresniems negu 45-eri ji įprastai nerekomenduojama.
„Dėl fiziologinių procesų nuo 40-45 vystosi amžinė toliaregystė, kada pradeda keistis matymas iš arti. Tokiems žmonėms atsiranda skaitymo akinių poreikis. (...) Tai yra absoliučiai visiems žmonėms. Jeigu mes turime trumparegį, kuris turi -1,5 ir gali puikiai be akinių skaityti visą gyvenimą, lygiai taip pat ir po 45 metų, ir mes jam pataisysime matymą į tolį, padarysime jį matantį į tolį 100 proc., jam jau reikės +1 ar +1,5 akinių, kurie jam pagal amžių priklauso. Tai čia atsiranda šioks toks susimaišymas“, – sakė A. Makselis.
Operacija gali būti neatliekama ir esant kai kurioms akių ligoms – glaukomai, kataraktai, ragenos vystymosi pakitimams. Pirminės konsultacijos prieš ją tam ir skirtos, jog būtų išsiaiškinama asmens akių būklė.
„Didžiajai daugumai trumparegių tikrai galime operaciją daryti, su toliaregyste yra kiek komplikuočiau, nes yra visa eilė faktorių, dėl kurių mes ne visada galime padaryti +3. Trumparegiams iki -6 ar -7 pakoreguoti regą, kaip taisyklė, problemos nebūna“, – kalbėjo gydytojas oftalmologas.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
