Šeštadienį žiūrovo žūtimi pasibaigęs incidentas Nemuno žiedo trasoje iškėlė klausimų apie trasos saugumą. Po incidento taip pat prisiminta neseniai iš naujo svarstyta iš trasos išlėkusio lenktynininko Aivaro Remeikos licencija.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Liepos 4 d. Nemuno žiedo trasoje įvyko skaudi nelaimė, kai automobilis išlėkė iš trasos ir mirtinai sužalojo žiūrovą.
- Automobilių sporto atstovai teigia, kad nelaimės vietoje žiūrovų neturėjo būti.
- Po avarijos kilo klausimų dėl trasos saugumo ir papildomų apsaugos priemonių.
- LASF prezidentas ir Lietuvos sporto centro vadovas pabrėžia, kad trasos būklė pastaraisiais metais sparčiai gerėja.
- Nelaimės epicentre atsidūrusio Aivaro Remeikos lenktynininko licencija neseniai buvo persvarstyta po ankstesnio incidento.
Liepos 4 d. Nemuno žiedo trasoje vykusios Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionato (BaTCC) etapo varžybos paženklintos skaudžia nelaime.
Sudėtingomis oro sąlygomis vykusiose lenktynėse A. Remeikos vairuojamas „Cupra“ automobilis viename iš posūkių išlėkė iš trasos ir įvažiavo į zoną, kurioje buvo žiūrovai.
Kaip pranešė Policijos departamentas, Kauno rajone Gaižėnėlių kaime Kačerginės žiede lenktynių dalyvio vairuojamas automobilis, pirminiais duomenimis, dėl slidžios kelio dangos atsitrenkė į atitvarus.
Anot policijos, atitvarai kliudė tvorą, ji virsdama mirtinai sužalojo 1969 metais gimusį žiūrovą. Kitas šalia stovėjęs vyras dėl įvairių kūno sužalojimų buvo išvežtas į ligoninę.
Kaip praneša policija, buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Lenktynės po incidento buvo nutrauktos.
Lenktynių vaizdo įrašas (incidentas nuo 2 val. 21 min.):
Visiškai šalia incidento vietos buvęs ir su LRT bendravęs Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Egidijus Janavičius savo reakciją apibūdino vienu žodžiu: „Skaudu.“
Visgi tiek E. Janavičius, tiek Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos (LTSFA) prezidentas Karolis Ramoška, tiek trasą valdančio Lietuvos sporto centro direktorius Linas Tubelis sutinka – žiūrovų toje vietoje neturėjo būti.
„Mes turime saugumo taisykles parengę visuose renginiuose. Saugumo taisyklėse yra nurodyti reikalavimai. Kačerginėje yra trys žiūrovų zonos, sėdimos vietos, kur galima stebėti renginį. Jeigu žiūrovas sugalvoja eiti kitur, jis turi laikytis tų nustatytų taisyklių“, – teigia LASF direktorius E. Janavičius.
Už saugumą per lenktynes buvo atsakinga Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionatą organizuojant Latvijos įmonė.
„Pagal sporto įstatymą ta prievolė pasirūpinti tenka organizatoriams, jų deleguoti asmenys įgyvendina saugumo priemones. Jų kartais fiziškai trasoje nėra ir jos įrengiamos atskirai“, – pasakoja E. Janavičius.
Ar trasos būklė buvo nelaimės priežastis?
LTSFA prezidentas K. Ramoška sako, kad nelaimės priežastis gali slypėti trasoje ir papildomų saugumo priemonių imtis buvo galima.
„Visi sutinkame, kad žiūrovų ten neturėjo būti. Bet ne pirmą dieną ten vyksta varžybos ir ne naujiena, kad žiūrovų ten atsiranda. Ar nereikėjo ten kažkokio papildomo automobilių stabdymo įrengti, palikime spręsti ekspertams“, – sako K. Ramoška.
LTSFA prezidentas aiškina, kad toje vietoje, kur įvyko incidentas, trasoje susijungiant asfaltui susidaro kampas, o tai, pasak K. Ramoškos, gerokai didina avarijų galimybę.
„Konkrečiai starto ir finišo tiesiojoje, kaip girdžiu iš sportininkų, yra asfalto sudūrimas, ten yra padarytas toks kampas – ir į vieną pusę jis yra nuožulnus, ir į kitą pusę, vienoje vietoje yra padarytas sujungimas. Neaišku, kodėl ten yra padarytas sujungimas, kodėl negali būti kitoje vietoje. Tačiau toje vietoje, kur yra stabdymo zona, yra šitas kampas, jis pakelia dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį ir dingsta sukibimas laikinai, net ir esant sausai dangai. O dabar buvo dramatiškos oro sąlygos. Galėjo ir daugiau automobilių ten „nusirašyti“, – svarsto K. Ramoška.
Kačerginėje įsikūrusi Nemuno žiedo trasa daugelį metų susidūrė su kritika dėl saugumo stokos, tačiau pastaraisiais metais yra vykdomi trasos atnaujinimo darbai, pasak E. Janavičiaus, tai gerokai padidino trasos kokybę ir saugumą.
„Iš esmės atnaujinimo darbai paskutinius penkerius metus vyksta. Yra pakeista didžioji dalis asfalto dangos, yra įrengti borteliai, atitvarai, saugumo zonos. Iš tikrųjų labai daug gerų dalykų atsirado trasoje per paskutinius metus. Tie, kas buvo trasoje seniau, labai džiaugiasi, kad daug kas pakito joje, tai labai reikšminga šios trasos būklei.
Visa ta zona, kur įvyko incidentas, yra naujai perasfaltuota. Aišku, lijo lietus, vandens ant trasos buvo. Toje vietoje susiformuoja toks dangos lūžis ir tas vanduo prateka. Taip nutinka, taip trasose būna, taip būna ir keliuose, nors irgi yra griežti reikalavimai. Sąlygos nebuvo lengvos, bet lenktynininkai važiuoja ir tokiomis sąlygomis – tai yra visiškai normalu“, – mintimis dalijasi LASF prezidentas.
Apie daugybę trasos atnaujinimo darbų pasakoja ir nuo 2020 metų trasos valdymu užsiimančio Lietuvos sporto centro vadovas L. Tubelis. Anot jo, saugumui yra skiriamas itin didelis dėmesys.
„Mes esame investavę į trasos infrastruktūrą apie 2 mln. eurų, iš jų apie 1,7 mln. yra susiję su trasos saugumo didinimu. Yra turbūt keturi stambiausi darbai. Visų pirma – asfaltavimas. Kitas dalykas – privataus sklypo, kuris yra šalia trasos, išpirkimas. Anksčiau nuolat buvo problemų dėl gyventojų vaikščiojimo per trasą lenktynių metu. Dar vienas dalykas yra saugos zonų išplėtimas, įrengimas. Kitas dalykas – techninio darbo projekto parengimas.
Trasa yra ir motociklams, ir automobiliams per greita, todėl yra numatytas techninis projektas, kuriame yra numatyta keisti inžinerinį statinį ir lėtinti kai kuriuos posūkius, kur be architektų įsikišimo to padaryti negalima. Tai tikimės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir turėti tą projektą, o paskui viskas priklausys nuo finansavimo, ar tai bus iš pažangos programos, ar kitas variantas – koncesijos, ją inicijuojant valstybei. Taip pat smulkesni darbai – atitvarų keitimas, borteliai ir kitos saugumo priemonės. Tiek, kiek yra finansų, didiname saugumą“, – dėsto L. Tubelis.
LASF prezidentas E. Janavičius sako, kad papildomų saugumo zonų trasoje įrengti praktiškai neįmanoma, kadangi tam reikia papildomo ploto, o šalia trasos yra įsikūrę privatūs sklypai.
„Trasa yra įrengta tokiame plote, koks jis yra. Papildomai ploto valstybės jurisdikcijoje nėra. Jeigu galvotume, kad reiktų kažkokių didesnių išslydimo zonų, tai faktas, kad šiuo atveju nelabai yra įmanoma. Sklypas yra santykinai mažas, vertinant dydį šios trasos. Atitvarai daugeliu atvejų yra ties sklypo riba. Trasa sklypo plotą yra išnaudojusi maksimaliai. Norint plėsti saugumo zonas prasidėtų kalbos apie žemių išpirkimą ar pačios trasos konfigūracijos keitimą, bet tai būtų beprasmiška daryti.
Techninis projektas yra, kiek suprantu, beveik parengtas. Kai jis bus parengtas, priklausomai nuo valstybės finansavimo, trasa bus atnaujinama toliau. Bus įrengti dalyvių parkai ir efektyvesnės saugumo zonos, kiek įmanoma pagal sklypo plotą“, – dėsto LASF vadovas.
Neseniai buvo iš naujo svarstyta A. Remeikos licencija
Po incidento žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad avarijos epicentre atsidūrusio lenktynininko A. Remeikos licencija turėjo būti persvarstyta po incidento lenktynėse Rygoje.
Gegužės mėnesį vykusiose „Ring Challenge“ lenktynėse A. Remeika pavojingai išstūmė iš trasos Luko Samulionio pilotuojamą „Porshe“ automobilį. Pats lenktynininkas tuomet pasisakė „Ring Challenge“ „Facebook“ paskyros komentaruose.
„Išvažiuojant iš posūkio planavau lenkti išore, tarp mūsų buvo gal metras. Kaip ir Lukas sakė, automobilis slystelėjo ir suveikė traukos kontrolės sistema – vaizdo įraše matosi mirksintys avariniai signalai. Nesitikėjau, kad Luko automobilis taip staigiai stabdys, todėl nepavyko išvengti kontakto. Lenktynės yra lenktynės – tokių kontaktų pasitaiko“, – rašė A. Remeika.
Visgi LASF prezidentas patvirtina, kad jo vadovaujamos organizacijos tarybai po incidento Latvijoje buvo pavesta iš naujo persvarstyti A. Remeikos lenktynininko licenciją, o tai, pasak federacijos vadovo, darė itin kompetentingas asmuo.
„Komisarai, priėmę sprendimą A. Remeiką diskvalifikuoti, kreipėsi į federacijos tarybą, kad jie iš naujo įvertinų A. Remeikos gebėjimą lenktyniauti. Iš esmės komisarai patikino, kad reikėtų pasikalbėti su sportininku, aptarti tam tikrus niuansus. Taryboje mes turime labai kompetentingą žmogų – Joną Dereškevičių. Žmogų, kuris yra išauginęs daugybę lenktynininkų. Tai J. Dereškevičius sutiko įvertinti A. Remeikos kaip lenktynininko gebėjimus. Jis turi tam sąlygas – stimuliatorių ir panašiai. Kompetencija tikrai aukšta, – teigia E. Janavičius. – J. Dereškevičius įvertino A. Remeiką kaip tikrai lenktynininko charakterį turintį vairuotoją.
Įvertino jo gebėjimus, orientavimąsi trasoje, gebėjimą taisyti klaidas, kai yra išsakomos pastabos. Mes be jokių abejonių nusprendėme, kad licencijos suspenduoti nereikia ir tai būtų per griežta sankcija. A. Remeika toliau lankosi pas J. Dereškevičių ir vertina tuos apsilankymus kaip leidžiančius jam toliau progresuoti. A. Remeika varžėsi šiose lenktynėse ir jis važiavo antras jose. Už jo liko gerokai galingesni automobiliai. Kompetencijas vairuotojo rodo ir pats rezultatas.“
E. Janavičius šioje situacijoje ragina neieškoti kaltų: „Visą laiką norime surasti kaltus, bet kitą kartą sukrinta tam tikros aplinkybės.“
Automobilių sporto saugumas Lietuvoje
Tai buvo ne pirmas atvejis per pastaruosius metus, kai Lietuvoje vykstančiame automobilių sporto renginyje žūsta žiūrovas. 2024 metų rugsėjo 27 dieną Utenoje per automobilių ralio lenktynes „Samsonas Rally Utena 24“ lenktyninis automobilis „Ford Focus“ posūkyje išvažiavo iš trasos ir rėžėsi į žiūrovų minią. Iškart žuvo automobilio kliudytas 22 metų jaunuolis, dar trylika žiūrovų buvo sužeista.
„Jei vertintume, kad per metus Lietuvoje įvyksta, bent jau per federaciją prasisuka, apie 80 renginių, tai atrodytų, nėra tai dramatiški skaičiai [nelaimių]. Faktas, kad siekis yra, kad tokių atvejų išvis nepasitaikytų. Mes savo ruožtu griežtiname tam tikrus reikalavimus. Galėtume išvengti tokių atvejų, bet reikėtų patraukti žiūrovus iš varžybų, o be žiūrovų tos varžybos turbūt niekad nereikalingos. Ta sąveika tarp saugumo ir patrauklumo – turime išlaviruoti. Automobilių sportas be žiūrovų neegzistuos niekaip. Žiūrovas yra būtinas“, – teigia E. Janavičius.
Visgi, anot LASF prezidento, iš kiekvieno nelaimingo atsitikimo yra išmokstamos pamokos ir padaromos išvados.
„Faktas, visada tai duoda pamokų. Žiūrovai tik tolsta nuo tų vietų, toliname juos ir atitraukiame, bet prie kiekvieno apsauginio nepastatysi. Žmones masina pavojus, tai ir yra didžiausia problema. Fiziškai jų patraukti negalime, tai darome su taisyklėmis. Taisyklėse yra aiškiai surašytos visos lankymosi renginyje sąlygos“, – pasakoja LASF vadovas E. Janavičius.
