Naujas „Formulės-1“ sezonas gerbėjus pasitiko vienais didžiausių pokyčių sporto istorijoje – stipriai atnaujintu techniniu reglamentu. Vis dėlto šie pakeitimai sulaukė dvejopų tiek pilotų, tiek gerbėjų bei ekspertų vertinimų. Kol čempionate vyksta neplanuota pertrauka, LRT pasigilino į naujojo reglamento privalumus ir trūkumus.
2026 metų „Formulės-1“ sezonas prasidėjo „Mercedes“ komandos dominavimu. Australijoje pergalę iškovojo britas George`as Russellas, o Kinijoje ir Japonijoje triumfavo 19-metis italas Kimi Antonelli. Konstruktorių įskaitoje pirmaujančiai garsaus Vokietijos automobilių gamintojo ekipai į atlapus bando kibti „Ferrari“ komanda. Jos atstovai Charlesas Leclercas ir Lewisas Hamiltonas jau spėjo padovanoti įtemptų tarpusavio kovų trasoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Naujas „Formulės-1“ sezonas pažymėtas dideliais techninio reglamento pokyčiais.
- Lenktynininkas Jonas Karklys pastebi daugiau lenkimų, tačiau kritikuoja mažėjantį natūralumą ir didesnę technologijų įtaką rezultatams.
- Dėl didelių greičio skirtumų trasoje kyla saugumo problemų.
- Keturiskart pasaulio čempionas Maxas Verstappenas aršiai kritikuoja naują reglamentą.
- Šiuo metu vyksta pertrauka, per kurią svarstoma, kaip patobulinti reglamentą.
Sezone šiuo metu paskelbta nenumatyta pertrauka – dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose atšaukti etapai Bahreine ir Saudo Arabijoje. Šios pertraukos metu ne mažiau diskusijų nei pirmieji rezultatai kelia naujasis techninis reglamentas.
Šiais metais išaugo elektros galios dalis varikliuose, pasikeitė aerodinamika, bolidų dydžiai ir lenkimo sistema. Nuo šiol daug didesnę reikšmę turi elektros energijos valdymas, aktyvūs sparnai ir nauji „Boost“ bei „Overtake“ režimai, kurie iš esmės pakeitė lenktyniavimo principus.
It's all change in 2026! 🔄
— Formula 1 (@F1) January 1, 2026
A new breed of F1 car will see both the chassis and power units updated, in the biggest overhaul of regulations in the sport's history. Here’s everything you need to know as we race into a new generation 💨#F1 pic.twitter.com/PhOzDRxSzz
Apie šiuos pokyčius LRT kalbėjo „ADAC GT Masters“ serijoje, dažnai „Formulės-1“ trasose lenktyniaujantis Jonas Karklys.
Daugiau lenkimų, bet mažiau natūralumo
Sezono startas Australijoje prasidėjo išties intriguojančiai ir padovanojo gerbėjams gausybę lenkimų. 2025 metų Australijos „Grand Prix“ buvo užfiksuoti vos 45 lenkimai, kai šių metų lenktynėse jų buvo net 120.
„Iš pradžių labai apsidžiaugiau tais pakeitimais, nes Australijoje nuo pat starto buvo daug veiksmo ir lenkimų, neaiškumo, kas bus. Dabar matome, kad jau per pirmas trejas lenktynes įvyko maždaug tris kartus daugiau lenkimų negu praėjusiais metais“, – pirmaisiais įspūdžiais apie naująjį techninį reglamentą dalijosi J. Karklys.
Lenktynininkas taip pat pridėjo: „Smagu, kad automobiliai lengvėja apie 30 kilogramų, lengviau važiuoti iš paskos, sumažėjo padangų dydis.“
Vis dėlto po jau trejų įvykusių lenktynių, J. Karklio nuomonė apie „Formulės-1“ pokyčius kiek pasikeitė.
„Įvertinus visas trejas lenktynes, apima dvejopi jausmai. Sakyčiau, kad dabar svarbus ne maksimalus greitis, bet maksimalus optimizavimas. Laimi tas, kas geriau optimizuoja energiją ir bateriją, o ne tas, kas greičiau važiuoja posūkiuose“, – dėstė J. Karklys.
Tai, kad gerbėjai nėra iki galo patenkinti naujuoju reglamentu, rodo ir daugelyje Europos valstybių mažėjantis žiūrovų skaičius.
„Japonijos „Grand Prix“ žiūrimumas pakilo tiktai Italijoje. Dėl aiškių priežasčių – italas laimi lenktynes ir „Ferrari“ atrodo neblogai. Bet visur kitur Europoje žiūrimumas labai stipriai krenta – nuo 20 iki 50 proc. pagrindinėse rinkose: Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir panašiai. Tai rodo, kad žmonėms ne iki galo patinka tos taisyklės“, – pastebėjimais dalijosi J. Karklys.
Bandydamas ieškoti to priežasčių, J. Karklys mini natūralumo stoką.
„Mano nuomone, europiečiui fanui norisi mažiau dirbtinumo. Dabar „Formulė-1“ priklauso amerikiečių kompanijai [„Liberty Media“], kuri sėkmingai populiarina tą sportą. Kaip pavyzdys – serialas „Drive to Survive“, kuris sulaukia labai daug žiūrovų. Bet Europoje automobilių sportas turi daugiau romantikos“, – teigė lenktynininkas.
Esminiai pokyčiai – pasikeitęs galios balansas hibridiniuose varikliuose. Dabar pusė bolido galios ateina iš vidaus degimo variklio, o kita pusė – iš elektros sistemos. Taip pat atsirado nauji „Overtake“ ir „Boost“ režimai, leidžiantys tam tikrose situacijose panaudoti papildomą energiją.
Pasak J. Karklio, būtent šie pakeitimai ir sukuria dirbtinumo įspūdį.
„Manau, daug kam nepatinka ta sintetika, kad čia gali „boostą“ kažkur panaudoti. Tokios tarsi nelygios sąlygos ir nebūtinai laimi geriausias sportininkas. Jeigu, sakykime, [Maxas] Verstappenas yra geriausias, tai jis dabar labai stipriai atsilieka.
Aš sutinku, kad reikia kovos ir daug lenkimų, bet norisi, kad ta kova būtų natūralesnė. Pavyzdžiui, besiginančiam lenktynininkui neįmanoma gintis, nes jo galia yra limituota, o iš paskos maždaug 290 km/h greičiu važiuojantis pilotas gauna papildomą elektros galią ir visiškai lengvai „suvalgo“ savo varžovą.
Posūkiuose, jei nevažiuoji maksimaliu greičiu ir galvoji, kaip sutaupyti energiją, tai irgi atrodo keistokai. Iš tos pusės dabar nelabai įdomu“, – teigė lenktynininkas.
Pasak jo, naujieji pakeitimai mažina vairuotojo įtaką galutiniam rezultatui.
„Man, kaip lenktynininkui, tai labai keista. Norėtųsi, kad sportininkai turėtų kuo panašesnį įrankį varžytis ir laimėtų tas vairuotojas, kuris tikrai turi daug talento, įdeda daug darbo ir laimi. Bet dabar labai daug tų kintamųjų. Toks dvejopas jausmas – vairavimo įgūdžiai svarbūs, bet dabar labiau techniniai elementai lemia, kas gali laimėti, ir darosi toks daugiau kompiuterinis žaidimas“, – dėstė J. Karklys.
Su kompiuteriniais žaidimais naująjį lenktyniavimą ne kartą lygino ir „Formulės-1“ pilotai.
Saugumo klausimai
Naujasis reglamentas kelia ir daugiau saugumo problemų. Ryškiausias to pavyzdys – „Haas“ ekipos atstovo Oliverio Bearmano avarija Japonijos „Grand Prix“. Naujosios jėgainės leidžia trumpam sugeneruoti milžinišką elektros galią, tačiau baterija išsenka vos per kelias sekundes. Dėl to trasoje susidaro labai dideli greičio skirtumai.
Jeigu vienas bolidas dar naudoja papildomą energiją, o kitas tuo metu jau krauna bateriją, skirtumas tarp jų gali siekti beveik 500 arklio galių. Būtent tai ir nutiko O. Bearmano avarijos metu, kai jis dideliu greičiu priartėjo prie gerokai lėčiau važiavusio „Alpine“ komandos atstovo Franco Colapinto bolido.
Here’s the moment Bearman went into the barriers at Spoon #F1 #JapaneseGP pic.twitter.com/XmurXApWkp
— Formula 1 (@F1) March 29, 2026
„Matome, kad beveik visi lenktynininkai, ypač tie, kurie nelaimi, yra susirūpinę ir išgyvena. Avarija tikrai tą parodė. Išvis yra labai keista, kai akivaizdžiai sulėtėja lenktynininkas priekyje. Tu bandai išvengti, rizikuoji, ir tai yra labai blogai. Norima šito pamažinti, kad nebūtų maksimalus greitis pasiekiamas kažkur vidury tiesiosios ir po to pradėtų lėtėti. Keista, kad dar tik viena tokia avarija įvyko“, – pasakojo J. Karklys.
Po šio incidento vairuotojai dar garsiau pradėjo kalbėti apie saugumo problemas. Jie teigia, kad pavojus kyla tiek kvalifikacijoje, tiek lenktynėse.
„Williams“ pilotas Carlosas Sainzas po Japonijos etapo pabrėžė, kad tokiose trasose, kaip Baku, Singapūre ar Las Vegase, kur bolidus nuo sienų skiria vos keli metrai, panašūs greičių skirtumai gali baigtis dar skaudesnėmis avarijomis.
„Reikia labai peržiūrėti saugumo aspektą“, – „Formulės-1“ piloto nuomonei pritarė J. Karklys.
Verstappeno nepasitenkinimas ir gandai apie karjeros pabaigą
Bene didžiausias naujų taisyklių kritikas tarp vairuotojų yra „Red Bull“ pilotas Maxas Verstappenas. Keturiskart „Formulės-1“ čempionas ne kartą teigė, kad dabartinė sistema yra „antilenktyniavimas“, o patį sportą netgi vadino „Formule-E [elektra varomų formulių lenktynių serija, – LRT] su steroidais“. Kai kurie jo pasisakymai netgi leidžia spėti, kad 28-erių lenktynininkas svarsto apie karjeros pabaigą. Anot J. Karklio, yra pagrindo tikėti tokiomis kalbomis.
„Verstappenas ir dabar laisvalaikį leidžia trasose ne prie „Formulės-1“ bolido vairo. Važiuoja „Mercedes“ GT3 automobiliu, mėgaujasi senuoju Niurburgringu [trasa Vokietijoje, – LRT], daugybę laiko praleidžia prie simuliatoriaus įvairiose serijose.
Visko gali būti. Jis yra keturis kartus pasaulio čempionas – jam nebėra ką įrodyti. Verstappenui skauda, nes jis nebegali laimėti, o „Red Bull“ atsilieka gana stipriai. Tikrai jo atžvilgiu tos taisyklės atrodo kvailokai“, – apie ryškiausią pastarųjų metų automobilių sporto žvaigždę kalbėjo J. Karklys.
M. Verstappenas po trijų etapų pilotų įskaitoje užima vos devintą vietą.
Naujajam reglamentui kritikos pažėrė ir daugiau lenktynininkų: Fernando Alonso, Lando Norrisas, C. Leclercas ir kiti. Vis dėlto ne visi sportininkai kritikuoja naująjį reglamentą. J. Karklys aiškina, kad tam įtaką daro sėkmė trasoje. Mažiausiai apie tai kalba kol kas visose trejose lenktynėse triumfavę „Mercedes“ ekipos pilotai. Naujuoju reglamentu patenkintas yra ir geresnius rezultatus nei praėjusiais metais demonstruojantis septyniskart „Formulės-1“ čempionas L. Hamiltonas.
„Kai laimi, tai tau yra palanku. „Mercedes“ džiaugiasi, kad turi geriausias jėgaines ir jiems čia mažiausiai norisi kritikuoti“, – teigė J. Karklys.
Reikia ieškoti balanso
Dabar vykstanti pertrauka leidžia „Formulės-1“ vadovams ir Automobilių sporto federacijai iš naujo įvertinti naująjį reglamentą. Pastaruoju metu vyksta įvairūs susitikimai ir diskusijos, kuriuose svarstoma, kaip koreguoti naująjį reglamentą, kad jis geriau atitiktų tiek saugumo, tiek sportinio įdomumo poreikius.
„Yra numatyta tam tikrų dalykų, kurie gali keistis. Norima padaryti, kad lenktynininkai patys spręstų, kur panaudoti aktyvią aerodinamiką, ne tik tiesiosiose. Limituoti tuos „boostus“ ar sumažinti skirtumus. Matyt, norima tuos pokyčius padaryti taip, kad kažkur per vidurį išliktų balansas“, – pasakojo J. Karklys.
Svarstydamas, ką reikėtų pakeisti, jis kaip pavyzdį pateikė NASCAR lenktynių seriją, kurioje vis dar naudojami daugelio „Formulės-1“ gerbėjų su nostalgija prisimenami griausmingi V8 varikliai, kuriamas šou bei yra daug intrigos trasoje.
„Manau, reikia atsižvelgti į gerbėjus ir į bendrą šou. Galėtų būti naudojami ir V8 ar V10 varikliai. Jeigu važiuoji pasižiūrėti lenktynių, tai žinai, kad gausi tokį renginį, šou ir garsą, kurio negali gauti niekur kitur. Reikia balanso ir natūralumo. Tokiems eksperimentams, kokie yra dabar, reikėtų palikti „Formulę-E“, kur lemtų ne tik didžiausias greitis, bet ir tokie dalykai, kaip energijos optimizavimas.
„Formulė-1“ bent jau man asocijuojasi ne tik su technologijomis. Tai yra automobilių sporto karalienė ir asocijuojasi su didžiausiu greičiu tiesiosiose bei posūkiuose ir garsu. Norisi, kad ir lenktynininkams tas džiaugsmas nedingtų, būtų išlaikomi maži atstumai tarp komandų ir vyktų kova trasoje“, – savo mintimis dalijosi J. Karklys.
„Formulės-1“ bolidai į trasą grįš pirmąjį gegužės savaitgalį Majamyje. Čempionate pirmauja K. Antonelli, o konstruktorių įskaitoje – „Mercedes“ komanda. Vis dėlto „Ferrari“ ekipa žada į Majamį atsivežti didelių atnaujinimų. Kitos komandos taip pat nesnaudžia, o pertrauka gali atnešti ir reglamento pokyčių. Tad 2026 metų „Formulės-1“ sezonas tik įsibėgėja ir pagrindinės intrigos – dar prieš akis.
Pilotų įskaita
Konstruktorių įskaita
