2025 m. Lietuvos futbolo A lygoje su „Kauno Žalgiriu“ triumfavęs strategas Eivinas Černiauskas pirmadienį atsiėmė asmeninį apdovanojimą – tapo geriausiu Lietuvos (arba Lietuvoje dirbančiu) vyrų komandos treneriu. Sėkmingą sezoną apibendrinęs marijampolietis žvelgė į artėjantį sezoną, kuriame užduotis bus sunkesnė – laukia titulo gynimas.
Pirmadienio vakarą Kaune nugriaudėjo Lietuvos futbolo apdovanojimai, kuriuose antrus metus iš eilės triumfavo Mažeikiai – geriausiais šalies futbolininkais išrinkti Rimantė Jonušaitė ir Gvidas Gineitis.
Taip pat skaitykite
Geriausiu Lietuvos vyrų treneriu, be E. Černiausko, pretendavo tapti Baku „Sabah“ klube dirbantis Valdas Dambrauskas ir sezoną su Kauno rajono „Hegelmann“ užbaigęs Andrius Skerla.
Apdovanojimą atsiėmęs „Kauno Žalgirio“ vairininkas savo kalboje minėjo, jog pagerbtas tarp šių trenerių jautėsi ypatingai. 41-erių futbolo specialistas juokavo, jog vadovauti komandai Dariaus ir Girėno stadione lengviau nei sakyti kalbą scenoje.
„Čia yra daugiau jaudulio, – šyptelėjo E. Černiauskas. – Žinote, jeigu tokie dalykai būtų kasdienybė, tai tikriausiai būtų truputį lengviau. Bet aš renkuosi rungtynes, renkuosi stadioną, renkuosi futbolą šioje situacijoje.“
Trofėjų E. Černiauskui įteikė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) techninis direktorius Deividas Šemberas, prieš tai į sceną pakvietęs „Kauno Žalgirio“ prezidentą Mantą Kalnietį. Klubo vadovo ir visos komandos indėlį į asmeninį įvertinimą pabrėžė ir pats žalgiriečių strategas.
„Malonu, mes dėl to ir dirbame, kad gautume kažką. Dirbame per treniruotes, kad laimėtume rungtynes. Ir toks apdovanojimas – viso sezono apibendrinimas. Nemanau, kad jis yra mano asmeninis, nes labai daug žmonių prisidėjo prie to, visi įdėjo savo indėlį. Nors ta tauriukė yra mano, bet čia yra labiau komandinis darbas, įskaitant tiek asistentus, tiek visą kitą personalą, visus žmones, kurie prie to prisidėjo. Tai labai ačiū jiems, didelis jų indėlis į šitą prizą“, – po apdovanojimų ceremonijos teigė E. Černiauskas.
2025 m. „Kauno Žalgiris“ pirmą kartą istorijoje tapo šalies čempionais – 8 taškais aplenkė „Hegelmann“, o kitą „Žalgirį“ pranoko 13 taškų. Tai buvo pirmas E. Černiausko sezonas einant vyriausiojo Kauno komandos trenerio pareigas, o pirmasis blynas – ne tik neprisvilęs, bet ir labai saldus.
„Debiutinis sezonas buvo labai geras, tikrai pavykęs. Jeigu būtumėte paklausę kovo mėnesį, tai tikriausiai būčiau kitaip atsakęs, nemaniau, kad taip pavyks. Šiandien, kai turime gerą rezultatą, gerą komandą, žinoma, kad sezono gale buvo galima galvoti apie triumfą“, – tikino Marijampolėje gimęs futbolo specialistas.
E. Černiauskas taip pat bandė atskleisti 2025 m. sėkmės receptą, svarstė, koks „Kauno Žalgiris“ bus artėjantį sezoną, kalbėjo apie jaučiamą spaudimą trenerio kėdėje, Vilniaus ir Kauno ekipų priešpriešą ir M. Kalniečio žinias apie futbolą.
– Nuo triumfo jau praėjo keli mėnesiai. Koks buvo tas raktas į sėkmę?
– Tai galime nuo pradžių pradėti. Pirmas dalykas buvo labai gera komplektacija. Tada visų bendras darbas, visų vienas tikslas, vienas kito palaikymas. Pirmas ratas tikrai buvo sunkus, buvo visko. Bet tiek visa organizacija, tiek visi treneriai – visi judėjome viena linkme, nesimėtėme niekur, laikėmės savo plano, savo braižo, o jis atnešė rezultatą. Tai džiaugiuosi, kad taip baigėsi.
– Kuo „Kauno Žalgiris“ skirsis šiais metais?
– Išlaikėme visą savo branduolį, pasipildėme tik keliais žaidėjais, laukiame dar kelių. Tikiuosi, kad juos pavyks pasikviesti kuo greičiau. Manau, kad nei veidas, nei braižas, nei visas žaidimo stilius tikrai nesikeis. Stengsimės tiesiog patobulinti tai, ką darėme praėjusį sezoną.
– Ar komanda bus dar stipresnė nei pernai?
– Dirbame ta linkme. Tikimės, kad komanda bus stipresnė. Bet žinote, tai reikia įrodyti aikštėje. Čia tik tuščios kalbos. Esame gana gerai pasiruošę, neseniai grįžome iš stovyklos. Žaidėjai tikrai atliko didelį darbą. Artimiausios rungtynės jau už savaitės, nėra vietos klaidoms, o tada pamatysime, kaip pavyko pasiruošti.
– Sakoma, jog apginti titulą yra sunkiau nei jį iškovoti. Ar jaučiate papildomą spaudimą, nerimą?
– Spaudimą jaučiu nuolat. Dažniausiai aš pats jį sau susikeliu. Aš visada noriu laimėti. Nesvarbu, kur bebūčiau, ką bedaryčiau. Stengiuosi tai perduoti komandai ir tai įtraukiama į kasdienį mūsų darbą. Kitaip tariant, jei nebūtų spaudimo, nebūtų prasmės dirbti šio darbo.
– Legendinis treneris Jose Mourinho yra sakęs, kad jis nejaučia spaudimo. Tas spaudimas, kurį jūs jaučiate, jus stumia į priekį ar kenkia?
– Žinote, tas minėtas treneris yra „The Special One“, tai čia mes negalime apie jį diskutuoti. Mane, aš manau, stumia. Nuolatinis jaudulys, išėjimas iš komforto zonos, dar aukštesni tikslai, manau, kiekvieną žmogų stumia į priekį, tai aš ne išimtis.
– Artėjančiam sezonui komandą papildė pažįstami veidai iš Vilniaus, o sostinės „Žalgiris“ taip pat ruošiasi – komandoje yra pereinamasis laikotarpis. Ar tai reiškia, kad šių futbolo klubų priešprieša tik didės?
– Viskas prasideda futbolo aikštėje. Užkulisiai, visos reklamos ir kiti dalykai lieka reklamomis. Bet pranašumą reikia įrodyti aikštėje, kai susitinka viena komanda prieš kitą. Kuo daugiau kalbų, kuo daugiau dėmesio futbolui – tuo mums geriau, bet negalime kalbėti tik apie vieną komandą, nes kitos taip pat stiprinasi. Aš manau, kad bus keli juodieji arkliukai, apie kuriuos niekas net nekalba, su kuriais tikrai bus įtemptų kovų.
– Visuomenei gali atrodyti, kad iš krepšinio pasaulio į futbolą atėjęs M. Kalnietis neturi itin gilių futbolo žinių. O kaip atrodo jums?
– Žinant ir matant rezultatą akivaizdu, jam sekasi puikiai. Tai parodo viską – rezultatas iškalbingas. Žinote, supratimas yra subjektyvus dalykas. Galų gale mes vertiname savo darbą pagal pasiektą rezultatą. Rezultatą turime, vadinasi, visi dirbame puikiai.
– Grįžtant prie spaudimo, ar antraisiais metais jo turėtų būti mažiau?
– Nemanau, kad trenerio darbe yra pirmas, antras, trečias ar ketvirtas sezonas. Mes labai daug matome pavyzdžių Europos didžiajame futbole, kai po vieno labai gero sezono antrame sezone treneris tiesiog nepadaro to darbo, kurį padarė prieš tai. Tai nemanau, kad tai galima lyginti. Trenerio yra toks darbas – jis nuolat išgyvena įtampą, jis iš dalies priklauso nuo rezultatų. Labai paprastai: turi rezultatą – dirbi, neturi rezultato – turės dirbti kažkas kitas.
