Jau vasario 6 dieną prasidės 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės, kurias tiesiogiai transliuos LRT. Belaukiant jų starto ir 17-os Lietuvos sportininkų pasirodymo, LRT.lt kviečia susipažinti su visomis žaidynių sporto šakomis. Šį kartą pažvelkime į greičio, technikos ir drąsos reikalaujantį kalnų slidinėjimą.
Kalnų slidinėjimas yra itin mėgstama ir gerbėjų visame pasaulyje turinti žiemos sporto šaka. Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse kalnų slidinėjimo varžybos vyks dviejuose atskiruose kalnų centruose: moterys varžysis Kortinoje d`Ampeco, vyrai – Bormijuje.
Istorija
Nors slidės žmonėms tarnavo šimtmečius, šiuolaikinis sportinis kalnų slidinėjimas pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai Europoje sparčiai augo kalnų kurortai ir atsirado organizuotos varžybos. Olimpinėje programoje kalnų slidinėjimas debiutavo 1936 m. Garmiše-Partenkirchene.
Vėliau olimpinė programa plėtėsi: greitasis nusileidimas ir slalomas tapo atskiromis rungtimis, atsirado didysis slalomas, o XX a. pabaigoje olimpinėse žaidynėse įsitvirtino ir „Super-G“ (didžiausiasis slalomas / slalomas supermilžinas).
Dabar kalnų slidinėjimas yra vienas labiausiai stebimų žiemos olimpinių sportų – ir dėl įspūdingų greičių, ir dėl intrigos, kai viena smulki klaida reiškia diskvalifikaciją.
Rungtys
Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse kalnų slidinėjime bus išdalinta 10 medalių komplektų, kadangi yra penkios rungtys, skirtos ir vyrams, ir moterims.
Kalnų slidinėjimo rungtys dažnai skirstomos į greičio ir technines.
Techninės rungtys
Slalomas. Trumpiausia rungtis. Vartai išdėstyti tankiai, posūkių daug, reakcija turi būti žaibiška. Čia dažnai matome, kaip sportininkai „kabina“ ar „skina“ lazdeles rankomis ar kojomis – todėl naudojamos apsaugos, o kartais ir veido skydeliai. Slalome paprastai vyksta du nusileidimai, o galutinę vietą lemia abiejų laikų suma.
Didysis slalomas. Vartai retesni nei slalome, posūkiai – platesni, greitis – didesnis. Tai disciplina, kur reikia ir jėgos, ir labai švarios technikos: menkiausias slystelėjimas laiko prasme gali brangiai kainuoti. Kaip ir slalome, dažniausiai vyksta du nusileidimai, sumuojami laikai.
Greičio rungtys
Greitasis nusileidimas. Pati greičiausia disciplina. Sportininkai leidžiasi ilga trasa su dideliais aukščio skirtumais, šuoliais ir plačiomis trajektorijomis. Čia svarbiausia – drąsa, aerodinamika, linijos pasirinkimas ir gebėjimas laviruoti su slidėmis ant labai kieto sniego. Priklauso nuo trasos ir sąlygų, bet dažnai pasiekiami ir daugiau nei 100 km/val. greičiai.
Didžiausiasis slalomas. Antroji pagal greitį disciplina. Ji greitesnė už didįjį slalomą, bet techniškesnė už greitąjį nusileidimą. Vartai retesni nei techninėse rungtyse, posūkiai – platesni, tačiau klaidos kainuoja brangiai, nes greitis išlieka labai didelis.
Ir greitojo nusileidimo, ir didžiausiojo slalomo trasa įveikiama po kartą. Abiejose rungtyse nugalėtoju tampa greičiausią laiką užfiksavęs atletas.
Komandinė rungtis. Joje dalyvauja du sportininkai. Vienas jų įveikia greitojo nusileidimo trasą, o kitas – slalomo. Galutinė rikiuotės pozicija nustatoma sudėjus abiejų nusileidimų laikus.
Esminė taisyklė, kurią verta žinoti žiūrovui
Kalnų slidinėjime galioja griežta logika: jei praleidai vartus arba jų neįveikei teisingai – esi diskvalifikuotas. Dėl to olimpinėse trasose galima nuolat matyti DNF (nefinišavo) ar DSQ (diskvalifikuotas) žymas.
Lietuvos olimpiečiai
Lietuva kalnų slidinėjime jau yra turėjusi olimpinių startų. Linas Vaitkus 1998 m. Nagane vyrų greitajame nusileidime užėmė 25 vietą – tai iki šiol yra ryškiausias lietuviškas rezultatas šioje sporto šakoje.
Vitalijus Rumiancevas dalyvavo 2006 m. Turine ir 2010 m. Vankuveryje. Rokas Zaveckas ir Ieva Januškevičiūtė startavo 2014 m. Sočyje (Ieva vėliau dar ir 2018 m. Pjongčange).
Andrejus Drukarovas dalyvavo 2018 m. ir 2022 m. olimpinėse žaidynėse, o 2022 m. Pekine Lietuva turėjo ir Gabiją Šinkūnaitę. A. Drukarovui 2026 m. olimpinės žaidynės bus jau trečios karjeroje.
Lietuvai Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse taip pat atstovaus olimpinė debiutantė Neringa Stepanauskaitė.
Kalnų slidinėjimo transliacijų per LRT tvarkaraštis:
Vasario 7 d. 12:30–15:00 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Greitasis nusileidimas. Vyrai.
Vasario 8 d. 12:30–14:50 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Greitasis nusileidimas. Moterys.
Vasario 9 d. 11:30–16:20 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Vyrų komandinė rungtis. Greitasis nusileidimas.
Vasario 10 d. 11:30–14:00 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Moterų komandinė rungtis. Greitasis nusileidimas.
Vasario 11 d. 12:30–14:50 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Didžiausiasis slalomas. Vyrai. Dalyvauja A. Drukarovas.
Vasario 12 d. 12:30–14:00 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Didžiausiasis slalomas. Moterys.
Vasario 14 d. 11:00–13:30 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Didysis slalomas. Vyrai. Pirmasis bandymas. Dalyvauja A. Drukarovas.
Vasario 14 d. 14:30–15:45 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Didysis slalomas. Vyrai. Antrasis bandymas. Gali dalyvauti A. Drukarovas.
Vasario 15 d. 11:00–12:15 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Didysis slalomas. Moterys. Pirmasis bandymas. Dalyvauja N. Stepanauskaitė.
Vasario 15 d. 14:30–15:45 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Didysis slalomas. Moterys. Antrasis bandymas. Gali dalyvauti N. Stepanauskaitė.
Vasario 16 d. 11:00–13:30 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Slalomas. Vyrai. Pirmasis bandymas. Dalyvauja A. Drukarovas.
Vasario 16 d. 14:30–16:20 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Slalomas. Vyrai. Antrasis bandymas. Gali dalyvauti A. Drukarovas.
Vasario 18 d. 11:00–13:30 val. LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt. Slalomas. Moterys. Pirmasis bandymas. Dalyvauja N. Stepanauskaitė.
Vasario 18 d. 14:30–16:20 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Slalomas. Moterys. Antrasis bandymas. Gali dalyvauti N. Stepanauskaitė.
