Antradienį ryte Seime buvo surengta spaudos konferencija dėl vykdomos sporto reformos, į kurią olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė atsinešė plakatą su užrašu „Sportas – ne politikų žaidimas“.
Seime tik antradienį vakare buvo ketinama pateikti naują Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą, tačiau galiausiai pakeitus dienotvarkę sumanymas įgyvendintas vykusio protesto „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ metu.
Pagal naujo įstatymo projektą planuojama, kad dabartinės Nacionalinės sporto agentūros (NSA) veiklą perimtų Nacionalinė sporto taryba. Tiesa, trys seimo nariai – Virgilijus Alekna, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė – naujo įstatymo projekto idėjai nepritarė ir surengtoje spaudos konferencijoje išsakė savo kritiką.
„Kalbamės apie ydingą sporto reformą, kurią Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiandieną ketina pateikti Seime. Kodėl esame prieš šią ydingą sporto reformą? Šiame etape, kuriame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikė išvadas ir į jas net nebuvo atsižvelgta. Projektas buvo vis tiek buvo pateiktas Vyriausybei ir dabar nešamas į Seimą.
Nepaisoma ir sporto bendruomenės, kad reforma yra ydinga, nuomonės. Tikrai apmaudus dalykas, kad dabartinę sistemą galima patobulinti ir pakoreguoti, bet iš esmės ji yra ardoma“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Žingsnis iki momento, kai geriausi Lietuvos atletai atsisakys atstovauti savo šaliai“
Lapkričio mėnesio pabaigoje STT oficialiai paskelbė, kad „atliko keturių teisės aktų projektų, susijusių su planuojama sporto finansavimo ir valdymo reforma, antikorupcinį vertinimą ir nustatė reikšmingų skaidrumo, nešališkumo bei atskaitomybės rizikų. Siūloma reforma grąžintų ydingą ir pasenusį sporto finansavimo modelį, kuris didina korupcijos riziką.“
Taip pat skaitykite
Dar griežčiau antradienį pasisakė socialdemokratų partijai priklausanti L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Mes tris mėnesius labai daug šnekame apie šią reformą. Tai nėra mažas pokytis, tai yra labai didelis pokytis, kuris tikrai atsilieps neigiama prasme visai sporto bendruomenei. Aš nuo pat pirmų žingsnių sakiau, kad nepalaikysiu šios ydingos idėjos. Daugybę kartu kalbėjome apie tai, kad reikėtų neskubėti, diskutuoti, bet šiandien matome, kad niekas nieko nelaukia ir einama buldozerio principu.
Aš nepalaikau šio įstatymo projekto, nes sportas Lietuvoje nuolat gyvena reformomis, o kiekviena iš jų turi pasekmių, todėl jų turi būti kuo mažiau, ypač olimpinio ciklo viduryje.
Prieš dvi dienas mūsų olimpinė čempionė Rūta Meilutytė iškovojo sidabro medalį Europos čempionate ir tai turėjo būti džiaugsmo akimirka, kai tokie pasiekimai skatina vaikus pasirinkti sportą. Tačiau šiandien ji yra priversta kviesti žmones į mitingą ir atsakinėja į klausimus žurnalistams, o ne kviečia vaikus į baseiną. Galiu pasakyti labai aiškiai, kad liko vienas žingsnis iki momento, kai geriausi Lietuvos atletai atsisakys atstovauti savo šaliai. Ne todėl, kad jie jos nemyli, o todėl, kad mes jų negirdime“, – teigė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, šią žinutę perdavusi visiems politikams.
Prieš naują įstatymą pasisakė ir V. Alekna, kuris atkreipė dėmesį į griežtas STT išvadas.
„Šis klausimas ir reforma gimė gana chaotiškai. Paprastai jos būna vykdomos po tam tikrų tyrimų, su aiškiais įvardijimais dėl problemų. Čia šitos reformos trūkumas yra iš vis, kad nėra pagrįsta, kodėl yra daroma. Vienintelis argumentas, kad norima daugiau galių suteikti visuomeninėms organizacijoms, tačiau jos ir dabar turima pakankamą įtaką. Dar vienas argumentas, kodėl norima pakeisti sistemą, tai, kad NSA yra per daug vienasmenis organas, bet iš principo niekas nepasikeis, tik tiek, kad gražinsime sporto pinigų dalybų klausimų 10-15 metų atgal, kuomet visuomeninės organizacijos turės savo atstovus ir įtakas. Tas pinigų skirstymas būtų daromas pagal principą kaip kam patogiau.
Įžvelgiame daug rizikų, jau nekalbu apie tai, kad STT griežtai pasisakė“, – kalbėjo V. Alekna.
Pastarais taip pat išreiškė susirūpiną dėl Nacionalinės sporto tarybos narių ir kas juos deleguotų. Pagal ŠMSM išplatintą pranešimą, tai Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų 12 narių bei tarybos pirmininkas.
24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija – visos organizacijos deleguotų po vieną rinkėją.
Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas. Iš šių kandidatų švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų 12 asmenų.
Pasak V. Aleknos, didžioji dalis organizacijų, deleguojančių narius, patenka po LTOK įtakos skėčiu: „LTOK ir jos palaikančios organizacijos nori perimti sporto pinigų skirstymo kontrolę. Pagal tas narių proporcijas, tai didžiąją dalį deleguoti gali su LTOK susijusios organizacijos.“
Socialdemokratas prieš socialdemokratą
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir socialdemokratas, ŠMSM ministrės Ramintos Popovienės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius. Pastarasis kėlė klausimus prieš reformą pasisakantiems politikams dėl dabartinio NSA vadovo Mindaugo Špoko ir užsiminė apie „15–17 teisminių ginčų, kuriuose dalyvavo NSA“.
„Ministerija nori kolegialaus valdymo organo, kur nepasitaikytų vienasmeniškų sprendimų. Bus taryba, kur bus 13 asmenų, tai sutikime su tuo, kad bus daugiau akių, didesnis peržiūrėjimas, didesnė kontrolė, didesnė atsakomybė“, – ir pats klausimų sulaukęs atsakinėjo K. Bartuškevičius.
R. Popovienė, kalbėdama su LRT po rytinės spaudos konferencijos, teigė, kad šią reformą palaikančių yra daugiau, nei ją kritikuojančių.
„Buvo atlikti NSA auditai ir jų išvados aiškiai parodė, kad lėšos buvo administruojamas ir neskaidriai, ir netikslingai. Buvo labai daug administracinių bylų. Atkreipėme dėmesį ir negalime nieko nedaryti, turime daryti tam tikrus spendimus. Tik noriu pasakyti, kad mes tikrai nieko nedarėme skubotai, buvo susitikę su daug sporto organizacijų, atliepėme ir į STT išvadas. Tikiuosi, kad Seime bus pritarta tam, kad ir toliau galėtume diskutuoti ir ieškoti geriausio varianto.
Pagrindinis tikslas yra NSA ir Nacionalinės sporto tarybos sujungimas. Noriu akcentuoti, kad įtraukiame daugiau sportininkų, daugiau sporto organizacijų. Iš vienų girdime kritiką, čia gal mažesnė dalis, o iš kitų girdime, kad turime atsižvelgti ir į kitą pusę. Kaip ministerija turime matyti viską plačiai, kad ta paklodė nebūtų tampoma į visas puses.
Baimė dėl didesnio LTOK įtraukimo tikrai nėra pagrįsta. Jie turės tik vieną atstovą rinkikų tarpe ir tikrai nebus kažkokios išskirtinės sąlygos, kitos organizacijos turės daugiau atstovų. Noriu akcentuoti, kad federacijoms ir sportininkams finansavimas nesikeis. Šis įstatymo projektas to neliečia“, – sakė ministrė.
Tiesa, kol dienos metu vyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ Seimo dienotvarkėje buvo pakeistas naujo įstatymo svarstymas ir iš vakarinės sesijos dalies perkeltas į rytinę. Galiausiai Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektui buvo pritarta. Už pasisakė 54 seimūnai, prieš buvo 43, dar 8 susilaikė.
LTOK pozicija
Būtent LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė buvo pirmoji, kuri prieš ją kalbinant pranešė apie priimto įstatymo projekto faktą LRT žurnalistams. Pati LTOK prezidentė teigė, kad sporto reforma yra reikalinga.
„Mes senokai kalbama, kad nevyriausybinių organizacijų balsas turėtų būti girdimas labiau. Dažniausiai strateginiai klausimai buvo sprendžiami nesiklausant sporto bendruomenės. Manau, kad pertvarka yra teisinga, tačiau pasižiūrėsime, kaip atrodys galutinis variantas.
Kiek esu susipažinusi su įstatymu, tai LTOK deleguos tik vieną rinkėją. Iš kitos pusės, kaip vyko posėdis Seime, tai, kai apsidairiau, kiek yra su LTOK susijusių asmenų, tai beveik visi. Mes jungiame visą olimpinę bendruomenę, nemažai skėtinių organizacijų, tad natūralu, kad su mumis yra susijusių tiek iš palaikančių, tiek ir iš nepalaikančių pusės.
Visuomet yra pasisakančių už ar prieš. Aš manau, kad didesnioji dalis bendruomenės tikrai palaiko reformą. Mes tiesiog nesame girdimi“, – LRT sakė LTOK prezidentė.
Tolimesnis antradienį priimto įstatymo projekto likimas dabar paaiškės Seimo sesijos metu pavasarį.
