Kepenys ilgai gali nesukelti aiškių simptomų, todėl jų pažeidimai dažnai pastebimi per vėlai. Nuovargis, augantis svoris, blogėjantys kraujo tyrimai, sutrikusi gliukozės apykaita ar suriebėjusios kepenys echoskopijoje – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laidoje „Gydytojas Andrius“ – apie tai, kaip vystosi kepenų suriebėjimas, kodėl kepenų ligos dažnai prasideda tyliai ir ką kiekvienas galime padaryti, kad apsaugotume šį organą.
Plačiau – LRT.lt laidos „Gydytojas Andrius“ įraše:
Kepenys serga tyliai ir nuobodžiai
Skubiosios medicinos gydytojo Andriaus Černausko teigimu, kepenys yra vienas svarbiausių mūsų organų. Jos dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, gamina tulžį, kaupia gliukozės atsargas, apdoroja vaistus, skaido alkoholį ir daugybę kitų medžiagų, kurias organizmas gauna iš išorės.
Anot jo, apie kepenų problemas gali signalizuoti nuovargis, sumažėjusi energija, sunkumas pavalgius, prastesnė savijauta, apetito pokyčiai, atsitiktinai rasti laboratoriniai pakitimai.
„Kai kuriems žmonėms išryškėja medžiagų apykaitos problemos: didėja pilvinis nutukimas, blogėja gliukozės kontrolė, kyla trigliceridai. Kiti pastebi, kad mažėja lytinis potraukis, ima svyruoti savijauta, atsiranda hormoninio disbalanso požymių“, – sako A. Černauskas.
Pasak jo, kepenų ligos vystosi lėtai, todėl pirmieji simptomai dažnai nepastebimi arba klaidingai priskiriami, pavyzdžiui, nuovargiui.
„Kepenys dažnai serga ne triukšmingai, o nuobodžiai. O nuobodūs simptomai medicinoje yra klastingi, nes juos lengva nurašyti stresui, amžiui, darbui, vaikams, orui, Merkurijui ar vienam sumuštiniui, suvalgytam 23 valandą“, – pažymi gydytojas.
Viena dažniausių kepenų ligų – kepenų suriebėjimas
Jo teigimu, jei kepenys pamažu apkraunamos per dideliu kalorijų kiekiu, dažnu alkoholio vartojimu, nuolatine insulino rezistencija, virusais, kai kuriais vaistais ar net papildais, pradžioje jos dar ilgai kompensuoja ir prisitaiko, bet vieną dieną šis prisitaikymo režimas baigiasi ir atsiranda uždegimas, ląstelių pažeidimas, o vėliau ir randėjimas.
„Šiandien viena dažniausių kepenų problemų pasaulyje yra kepenų suriebėjimo liga, vis dažniau vadinama metabolinės kilmės steatozine kepenų liga (MASLD). Sergant šia liga kepenyse ima kauptis riebalai ir dažniausiai tai susiję su antsvoriu, pilviniu nutukimu, atsparumu insulinui, antrojo tipo diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir sutrikusia riebalų apykaita“, – aiškina specialistas.
„Kepenys labai dažnai tampa ne atskira problema, o viso metabolinio paveikslo dalimi. Kepenys tarsi sako: mielieji, čia ne tik apie mane – jūsų vidinis ūkis pradėjo dirbti keistomis pamainomis“, – priduria A. Černauskas.
Anot jo, kai suvartojama daugiau energijos, nei organizmui reikia, ypač jei maiste daug perdirbtų produktų, pridėtinio cukraus ir saldžiųjų gėrimų, o judėjimo – mažai, organizmas pradeda kaupti pertekliui.
„Dalis riebalų kaupiasi riebaliniame audinyje, bet kai jo saugojimo sistema darosi nebe tokia efektyvi, riebalų rūgštys ir kiti metaboliniai veiksniai vis dažniau pasiekia kepenis. Kepenys ima sintetinti daugiau riebalų, blogiau juos oksiduoja, prasčiau susitvarko su gliukozės ir insulino srautais ir pamažu juose pradeda kauptis riebalų lašeliai“, – apie tai, kaip vystosi kepenų suriebėjimas, pasakoja gydytojas.
Specialisto teigimu, jei šis procesas tęsiasi, atsiranda oksidacinis stresas, nuolat siunčiami uždegiminiai signalai, vystosi imuninės sistemos aktyvinimas ir ląstelių pažaida. Tada vien suriebėjimas tampa uždegiminiu procesu.
„Ilgainiui organizmas pradeda taisyti pažeidimo randą – taip vystosi fibrozė. O kai randėjimo prisikaupia daug, jau kalbame apie cirozę“, – įspėja A. Černauskas.
Alkoholio, virusinių hepatitų, vaistų ir papildų žala kepenims
Pasak jo, be metabolinių priežasčių kepenis stipriai veikia alkoholis.
„Reguliarus, dažnas ir didesnis alkoholio kiekis kepenims yra, švelniai tariant, nepatogus. Alkoholis kepenyse skaidomas į medžiagas, kurios gali žaloti ląsteles, didinti oksidacinį stresą ir skatinti uždegimą. Jei toks poveikis kartojasi, vystosi suriebėjimas, o vėliau ir alkoholinis hepatitas, fibrozė, cirozė“, – sako specialistas.
Kita svarbi kepenų sutrikimų priežastis – virusiniai hepatitai.
„Kai kurie gali sukelti ūminį uždegimą, o kiti ilgą laiką tūno beveik be simptomų. Todėl prevencijai labai svarbus ne tik gyvenimo būdas, bet ir skiepai nuo hepatito B, saugios medicinos ir kosmetinės procedūros, o esant rizikos veiksniams – ir patikra dėl hepatito C“, – pabrėžia gydytojas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kepenis gali pažeisti ne tik alkoholis ar virusai, bet ir vaistai bei papildai, net jei jie laikomi natūraliais.
„Yra receptinių ir nereceptinių vaistų, žolinių preparatų ir įvairių kompleksinių papildų, kurie tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti kepenų pažeidimą. Tai nereiškia, kad kiekviena tabletė yra blogis. Tai reiškia, kad kepenys mėgsta saiką, aiškumą ir kuo mažiau saviveiklos“, – teigia A. Černauskas.
Kepenų sutrikimai kyla ir dėl hormoninio disbalanso
Kepenų sutrikimai taip pat siejasi su hormonų disbalansu, nes šis organas dalyvauja hormonų apykaitoje: kepenys metabolizuoja įvairius hormonus, gamina juos pernešančius baltymus ir yra glaudžiai susijusios su endokrinine bei metaboline pusiausvyra.
„Kai kepenų funkcija pradeda blogėti, šie procesai gali išsiderinti. Praktikoje žmogus tai gali pajusti ne kaip „aš turiu hormoninę kepenų problemą“, nes taip kasdien niekas nekalba, o kaip sumažėjusį lytinį potraukį, energijos stoką, bendrą išsibalansavimą, kartais kitų medžiagų apykaitos nesklandumų“, – sako A. Černauskas.
Pasak jo, kepenų problemos dažniausiai nepasireiškia vien tik virškinimo simptomais.
„Gali būti pykinimas, sunkumas, apetito pokyčiai ar diskomfortas dešinėje pašonėje, tačiau neretai pirmiausia matome visai kitą paveikslą: žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, sunkiau meta svorį, laboratorijoje randamas padidėjęs ALT ar AST kiekis, pakitęs lipidų profilis, prastėja gliukozės apykaitos rodikliai, o echoskopija parodo suriebėjimą“, – aiškina specialistas.
Taigi, rimtos kepenų ligos išsivysto pamažu: pirmiausia atsiranda žalingas veiksnys – perteklinis riebalų kaupimasis, alkoholis, virusas, autoimuninis procesas, toksinis vaisto poveikis ar keli dalykai kartu. Tada kepenų ląstelės pradeda patirti stresą, įsijungia uždegiminiai mediatoriai, aktyvuojasi imuninės ląstelės, didėja oksidacinis stresas.
„Jei pažeidimas trumpas ir priežastis pašalinama, kepenys dažnai atsigauna labai neblogai. Bet jeigu smūgis kartojasi, organizmas pereina į ilgalaikio remonto režimą, o ilgalaikis remontas biologijoje dažnai reiškia randėjimą. Kuo daugiau fibrozės, tuo sunkiau kepenims normaliai atlikti savo darbą“, – pabrėžia gydytojas.
Kepenims padeda ne „detoksų“ maratonas, o gyvensenos pokyčiai
Anot A. Černausko, kepenys gali gana greitai atsistatyti, jei laiku imamasi reikšmingų gyvensenos pokyčių: svorio kontrolės, fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, saikingo alkoholio vartojimo arba jo atsisakymo, atsakingo vaistų ir papildų vartojimo, profilaktikos ir tyrimų.
„Kepenims labiau padeda ne „detoksų“ maratonas, o nuobodūs, bet labai veiksmingi dalykai – mažiau perteklinių kalorijų, alkoholio, pakankamas judėjimas, adekvatus miegas, mažiau atsitiktinių papildų. O jei yra rizikos veiksnių – reguliarūs tyrimai“, – sako specialistas.
Gydytojo teigimu, vertėtų atkreipti dėmesį, kai nuovargis tampa lėtinis ir nepaaiškinamas, imunitetas pradeda neveikti, atsiranda neįprastas silpnumas, mažėja apetitas, be aiškios priežasties pradeda kristi svoris, gelsta oda ir akys, tamsėja šlapimas, niežti oda, tinsta pilvas ar kojos bei atsiranda pakitimų tyrimuose.
„Nereikia gyventi su mintimi, kad kiekvienas sunkesnis rytas reiškia kepenų katastrofą. Nuovargis turi labai daug priežasčių. Tiesiog kepenys yra vienas iš variantų, kurio nereikia pamiršti, ypač, jei yra rizikos veiksnių“, – pažymi A. Černauskas.
Pasak jo, kai pasirūpiname kepenimis, dažnai pagerėja ne tik laboratoriniai skaičiai, bet ir sugrįžta energingumas, susireguliuoja medžiagų apykaita, pagerėja savijauta.
„Jei kepenys tyli, dar nereiškia, kad jos neturi ką pasakyti. Tiesiog jos kalba labai subtiliai. O mūsų darbas – išmokti jas išgirsti“, – sako gydytojas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
