Jau vasario 6 dieną prasidės 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės. Jas tiesiogiai transliuos LRT. Belaukiant jų starto ir 17 Lietuvos sportininkų pasirodymo, LRT.lt kviečia susipažinti su visomis žaidynių sporto šakomis. Šį kartą pažvelkime į greitąjį čiuožimą, kuris intriguoja nuo pat starto iki finišo.
Greitasis čiuožimas kaip sporto šaka atsirado dar 1600-aisiais, o pirmosios trasos buvo kuriamos ant užšalusių ežerų ir tvenkinių. Olimpine sporto šaka šis čiuožimas tapo 1924 m. Šamoni (Prancūzijoje) vykusiose žaidynėse.
Tąkart greitojo čiuožimo varžybos vyko keturiose distancijose (500 m, 1 500 m, 5 000 m ir 10 000 m) ir jose dalyvavo tik vyrai. Moterų varžybos buvo įtrauktos į programą 1932 m. žaidynėse Leik Plaside demonstravimo tikslais, o oficialiai įtrauktos 1960 m. žaidynėse Skvo Valyje.
Pirmąsias Lietuvoje vykusias greitojo čiuožimo varžybas organizavo Steponas Darius, jis pats tada tapo 500, 3 000 ir 5 000 m distancijų rekordininku.
Greitojo čiuožimo, kaip ir olimpinių bėgimo rungčių, trasos ilgis yra 400 m, o lenktyniaudami sportininkai siekia užfiksuoti kuo geresnius rezultatus. Čiuožėjai varžosi individualiose ir komandinėse rungtyse, masiniuose startuose.
Lietuva taip pat yra turėjusi savo atstovų greitojo čiuožimo rungtyje. Dar 1928 m. Sankt Morico olimpinėse žaidynėse varžėsi Kęstutis Bulotas, jis pasirodė 500, 1 500, 5 000, 10 000 m distancijose.
Įdomu tai, kad K. Bulotas taip pat buvo tapęs Lietuvos futbolo ir ledo ritulio čempionu, tai pat saugojo trišuolio ir sportinio ėjimo rekordus ir žaidė pirmosiose apskritai krepšinio rungtynėse Lietuvoje.
Jis buvo ir pirmasis lietuvis, kuris atstovavo Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse.
Žymiausi greitojo čiuožimo atstovai
Ireen Wust – karjerą jau baigusi Nyderlandų greitojo čiuožimo atstovė yra tikra šio sporto legenda. Ji tapo sėkmingiausia greitojo čiuožimo atstove olimpinėse žaidynėse, kai iškovojo aukso medalius net penkeriose žaidynėse iš eilės. Ji 2006 m. tapo ir jauniausia olande, laimėjusia auksą olimpinėse žaidynėse, ir vyriausia greitojo čiuožimo čempione žiemos olimpinių žaidynių istorijoje. Iš viso jos sąskaitoje yra net 13 olimpinių medalių, o šeši iš jų – aukso.
Svenas Krameris – dar vienas Nyderlandų greitojo čiuožimo atstovas, taip pat priskiriamas prie pačių geriausių šios sporto šakos sportininkų. Jis laimėjo rekordinius devynis pasaulio ir 10 Europos visų distancijų čempionatų. Per penkerias olimpines žaidynes S. Krameris yra iškovojęs devynis medalius, o 2018 m. jis tapo pirmuoju žmogumi, tris kartus iš eilės laimėjusiu auksą 5 000 m distancijoje.
Claudia Pechstein – Vokietijos sportininkė tapo pirmąja moterimi, iškovojusia medalius penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse. Iki I. Wust atėjimo ji buvo laikoma geriausia greitojo čiuožimo atstove, taip pat ji yra geriausia Vokietijos žiemos olimpietė. Visgi C. Pechstein biografiją tepa ir tamsesnė dėmė – sportininkė 2009 m. buvo apkaltinta dopingo vartojimu ir sulaukė dvejų metų diskvalifikacijos.
Ericas Heidenas – amerikietis saugo unikalų olimpinių žaidynių rekordą. 1980 m. jis laimėjo penkis asmeninius aukso medalius, pagerino keturis olimpinius rekordus ir vieną pasaulio rekordą. E. Heidenas buvo sėkmingiausias tų olimpinių žaidynių sportininkas, individualiai iškovojęs daugiau aukso medalių nei visos kitos šalys, išskyrus Sovietų Sąjungą (10) ir Rytų Vokietiją (9).
Greitojo čiuožimo transliacijų per LRT tvarkaraštis:
Vasario 7 d. 17.00–18.40 val. LRT TELEVIZIJA. Moterys. 3 000 m.
Vasario 8 d. 17.00–19.00 val. LRT PLIUS. Vyrai. 5 000 m.
Vasario 9 d. 18.30–20.00 val. LRT PLIUS. Moterys. 1 000 m.
Vasario 21 d. 16.00–19.00 val. LRT PLIUS. Moterys. Vyrai. Bendro starto lenktynės.
