Oficialiai patvirtinus, jog Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderiui Rokui Jokubaičiui diagnozuota kairiojo kelio raiščių trauma, šalies žmonės ir sportininkai ragino krepšininką nenusiminti ir linkėjo grįžti stipresniam. Su LRT RADIJU bendravę ir anksčiau kelio raiščių traumas išgyvenę atletai sutinka – tai vienas blogiausių dalykų, kurių gali patirti sportininkas.
Kaip oficialiai buvo skelbta, be krepšinio R. Jokubaitis turėtų praleisti mažiausiai 6 mėnesius.
Artimiausiu metu įžaidėjas vyks į Miuncheną. Ten bus tęsiamas gydymas, jis vyks koordinuotai, drauge su „Bayern“ organizacija, kuriai priklauso krepšininkas, ir asociacija „Lietuvos krepšinis“.
Pirmadienio rungtynėse su Suomija šalies rinktinės lyderis prasiveržimo metu nesėkmingai nusileido ant parketo ir skausmo perkreiptu veidu iškart paprašė keitimo. Komandos atstovų padedamas, jis pasiekė rūbinę.
Kuo išskirtiniai kryžminiai kelio raiščiai ir kodėl jų gydymas toks sudėtingas?
Kelio sąnario kryžminiai raiščiai atlieka labai svarbią funkciją: jie palaiko blauzdikaulį taisyklingoje padėtyje šlaunikaulio atžvilgiu, neleidžia jam nukrypti per toli į priekį ar atgal, užtikrina kelio sąnario rotacinį stabilumą. Raištis plyšta, kai kelio sąnariui tenka staigus, netikėtas krūvis, dažniausiai atliekant greitą krypties keitimą ar leidžiantis ant žemės.
Jų gydymas sudėtingas, nes šie raiščiai sudaryti iš kelių pluoštų, o tiksliai juos atkurti reikalinga sudėtinga technologija ir įstabus gydytojo preciziškumas.
Procesas tampa dar sudėtingesnis, nes dėl ilgos reabilitacijos reikalingas gydytojo ir paciento komandinis darbas. Gydymas yra ilgas, nes reikia vėl užauginti sunykusius raumenis ir atkurti sąnario stabilumą, o per greitai pradėjus sportuoti visa jėga didėja dar vieno plyšimo tikimybė.
R. Jokubaitis tapo vienu iš nemažo būrio Lietuvos sportininkų, kuriems per savo karjerą teko arba vis dar tenka išgyventi kryžminių kelio raiščių traumų. 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių įkarštyje šį sužeidimą patyrusi šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė LRT RADIJUI teigė, jog ši trauma yra nenuspėjama, o sunkiausia – psichologiškai.
„Traumos nesirenka, jos sportininkus ištinka pačiu nepalankiausiu momentu, kai esi savo vienoje iš geriausių formų. Taip nutiko ir Roko [Jokubaičio] atveju, ir savo atveju aš buvau pasiryžusi kovoti dėl medalio ir mes tuo slapta tikėjome.
Kas galėjo pagalvoti, kad po pirmo puikiai pavykusio šuolio antrasis atneš tokią žiaurią traumą. Traumos nesirenka, tai yra sporto dalis“, – teigė A. Palšytė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, tai atsitinka sportinio piko metu, sportininkė siūlė nebandyti savęs guosti, o atsisukti atgal ir domėtis, kur buvo padaryta klaidų.
„Per savo ilgą karjerą išmokau, kad neturi galvoti, kodėl ir už ką man taip, reikia tiesiog išanalizuoti, kas buvo padaryta ne taip, – svarstė lengvaatletė. – Dabar, praėjus tiek laiko, suvokiu, jog nėra taip paprasta šitą traumą išgyventi. Iš vienos pusės, fiziškai yra gana sunku, kai ilgą laiką negali lankstyti kojos, apsisunkina visi kasdieniai darbai.
Iš kitos pusės, psichologiškai yra labai sunku, nes nežinai, kiek tai truks, ta reabilitacija eina žingsnis po žingsnio ir tu kiekvieną dieną darai kažką, bet iš tikrųjų atrodo, jog nieko naujo nedarai.“
A. Palšytė kryžminių kelio raiščių ir menisko traumas patyrė 2024 m. rugpjūčio 2 dieną. Iki šiol ji dar neturėjo varžybinio starto po šios nelaimės, tačiau jis jau ne už kalnų.
„Lengvaatlečiai turi du sezonus – vasaros ir žiemos. Vyksiu į Tokijuje vyksiantį pasaulio čempionatą, bet kaip žiūrovė. Norisi patirti atmosferą tame stadione, nes 2021 m. olimpinėse žaidynėse jos nebuvo. Viskas trunka ilgiau, nei tikėjausi, norėjau sugrįžti šią vasarą, bet chirurgas Rimtautas Gudas sakė „neskubėk, nemanau, kad nori vėl atsidurti ant mano stalo“. Tikiuosi, kad žiemos sezono metu mane jau bus galima išvysti sektoriuje“, – pasakojo A. Palšytė.
Taip pat skaitykite
Kiek sėkmingesne kryžminių kelio raiščių traumos istorija dalijosi buvęs plaukikas, olimpietis Vytautas Janušaitis. Nors jis net tris kartus išgyveno šią itin nemalonią traumą, reabilitacija po pirmo karto truko vos 4 mėnesius.
„Pati operacija atliekama greitai, bet tas gijimas, raumenų atkūrimas yra pagrindiniai dalykai, su kuriais reikia dirbti. Pirmą kartą trauma įvyko, nes raumuo nesudirbo, visas svoris ant raiščių. Gražiai jie nutrūko, nebuvo pažeisti nei meniskai, nei kiti dalykai. Tuo metu dar sportavau intensyviai, daktarai sakė, kad mano reabilitacija ir grįžimas į sportą buvo vienas rekordinių – 4 mėnesiai. Tačiau sportas sportui nelygus. Plaukimas yra tinkama sporto šaka po šios traumos, nes sportuoji, vyksta reabilitacija vandenyje“, – prisiminė V. Janušaitis.
Jam pirmasis kryžminis kelio raištis plyšo 2011 m. rudenį, likus apie 9 mėnesiams iki Londono olimpinių žaidynių. Traumą jis patyrė sporto salėje atlikdamas naują treniruočių programą. Olimpinėse žaidynėse dalyvauti jis spėjo, o 200 m kompleksiniu būdu rungtyje pateko į pusfinalį ir užėmė 13-ą vietą.
Antrą kartą V. Janušaičiui teko išgyventi jau baigus profesionalo karjerą, tačiau istorija – ne tokia laiminga.
„Antrą kartą buvo pažeisti ir meniskai, ir kryžminiai, ir šoninis kryžminis raištis. Tai ta reabilitacija arba ėjimas iki jos buvo labai ilgas. Tik pradėdavau ką nors daryti, kelis iškart reaguodavo, tindavo, vėl reikėdavo nutraukti, tai tas užtruko labai ilgai. Jau buvau baigęs sportininko karjerą, tai paprastam gyvenimui netrukdė, bet reabilitacijos arba raumenų stiprinimo teko palaukti net apie kelerius metus“, – sakė V. Janušaitis.
Itin skaudų smūgį teko sugerti ir 2024 m. geriausiai Lietuvos futbolininkei Rimantei Jonušaitei. Jai vos 21-eri, tačiau atletei jau teko patirti abiejų kojų kryžminių kelio raiščių traumas. Pirmoji ištiko lietuvę vos tik atvykus į legendinį „AC Milan“ klubą, antroji – dar nespėjus po pirmosios žengti į aikštę. Futbolininkė be futbolo praleido beveik dvejus metus.
Dabartinė Briuselio „Anderlecht“ žaidėja svarstė, kodėl traumos įvyksta, kai sportininkui labiausiai reikia būti sveikam ir geros formos, ir vylėsi, kad R. Jokubaitis ant parketo sugrįš tik stipresnis.
„Sakyčiau, kad tai yra baisiausia trauma, kuri gali atletui atsitikti, nes savo žaidimą turi stabdyti realiai 8 mėnesiams. Po šitos traumos turi mokytis iš naujo bėgti, vaikščioti, labai sunku psichologiškai. Man atvykus į Milaną, po 2–3 mėnesių plyšo kryžminiai raiščiai, kai ten turėjo būti mano proveržis, mano svarbiausias žingsnis karjeroje. Vadinasi, nebuvau tam pasiruošusi. Turėjau sustiprinti psichologinę ir fizinę pusę, galbūt dėl to ir turėjau tą traumą.
Kai esi labai geros formos, labai lengva patirti traumą. Kaip R. Jokubaitis žaidė paskutinį sezoną, paskutiniais mėnesiais, tai čia yra jo geriausi metai, ne staigmena, bet sportininko dalia. Labai skaudu, kad jam trūko kryžminiai raiščiai, nes tai baisiausias atvejis, kuris galėjo nutikti. Aš 100 proc. tikra, kad sugrįš jis dar stipresnis, turės aukščiausio lygio daktarus, tad nėra kitų minčių“, – tikino R. Jonušaitė.
