Pirmadienio vakarą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užsitikrino vietą Europos čempionato aštuntfinalyje, tačiau visam likusiam turnyrui prarado savo lyderį Roką Jokubaitį. Po mažiau nei paros Rimo Kurtinaičio komanda „Nokia“ arenoje surengė dar vieną treniruotę.
Treniruotei pasibaigus strategas pasidalino mintimis apie Roko Jokubaičio traumą ir laukiančius rinktinės iššūkius.
„Na, mes žinome, kokį indėlį jis duoda mūsų komandai. Tai mūsų vedantis įžaidėjas, kuris daug kuria, žaidžia ne tik pagal schemas, bet gali pagal situacijas pakeisti savo nuomonę. Labai tai vertinu. Aišku, mums tai didelė netektis. Visgi dabar galime tik palinkėti kuo greitesnio pasveikimo. Vis tiek turėsime žaisti.
(...) Labai gaila, labai gaila Roko. Ne tik kaip krepšininko, bet ir kaip žmogaus. Labai geras talentas, labai gerai žaidė. Manau, kad tokia šviesi ateitis. Tikiuosi, kad daktarai susitvarkys“, – kalbėjo R. Kurtinaitis
Primename, kad ketvirtajame rungtynių su Suomija kėlinyje R. Jokubaitis prasiveržimo po krepšiu metu nesėkmingai nusileido ant parketo ir skausmo perkreiptu veidu iškart paprašė keitimo. Jis dar pats ant vienos kojos nušuoliavo iki atsarginių suolelių ir iškart atsigulė ant grindų. Netrukus krepšininkas su komandos atstovų pagalba iškeliavo į rūbinę.
Antradienį asociacija „Lietuvos krepšinis“ oficialiai pranešė, kad po Tamperėje atliktų tyrimų įžaidėjui buvo diagnozuota kairiojo kelio raiščių trauma. Pridurta, kad R. Jokubaitis be krepšinio turėtų praleisti mažiausiai 6 mėnesius.
Šiame Europos krepšinio čempionate R. Jokubaitis buvo pagrindinis rinktinės lyderis. Per ketverias sužaistas rungtynes jis vidutiniškai rinkdavo po 17,3 taško, atkovodavo po 2,5 kamuolio ir atlikdavo po 8,5 rezultatyvaus perdavimo.
– R. Jokubaitis dar neišvykęs į Miuncheną?
– Dar turbūt ne. Jeigu atvirai, tai turbūt jis dar viešbutyje yra.
– Iš komandos dabar turbūt tikitės tokio dar didesnio susivienijimo, susitelkimo po tokio šoko?
– Dabar tokios problemos tarsi neturėjome. Sakyčiau, kad vaikinai labai draugiški, viskas su jais gerai, kaunasi vienas už kitą. Vaizdas yra toks, kokį ir norėčiau matyti. Na, žinoma, dabar neturime nei vieno tokio išryškinto įžaidėjo, bet manau, kad kažkaip kompensuosime. Turime tris tokius galinčius žaisti per kelias pozicijas. Bandysime juos panaudoti. Kaip pavyks – bus matyti.
– Kas yra svarbiausia grįžtant po tokios sunkios traumos? Ten ir psichologinių faktorių daug susideda.
– Na, aš nesu gydytojas ar panašiai. Greičiausiai. Aš tokios traumos neturėjau. Mano traumos būdavo tai raumens trūkimas, rankos, piršto lūžis. Tokių traumų patirties neturiu, todėl nežinau, ką pasakyti.
– Ar sėsite prie brėžinių ir bandysite kažkiek pergalvoti žaidimą?
– Truputėlį pergalvojome, pakeitėme puses. Gal sistemos tos pačios, bet jis buvo kairiarankis, dabar pakeitėme žaidėjams į dešinę ranką. Turime savo tokių schemų prisibraižę. Turėjome treniruotę, persidėliojome. Pažiūrėsime, kaip rytoj viską išpildysime.
– Iš tų kitų žaidėjų, galinčių pakeisti R. Jokubaitį, du yra debiutantai – Arnas Velička ir Ignas Sargiūnas. Kaip jie kol kas atrodo ir kaip susitvarko su savo role komandoje?
– Puikiai. Manau, kad dar ir Margirį Normantą mes galėtume panaudoti. Jie nėra išryškinti įžaidėjai, bet jie kamuolį valdo, patikrinsime, kaip seksis organizuoti žaidimą. Mėgstu, kad įžaidėjas būtų treneris aikštėje, kad kontroliuotų žaidimą. Vakar be Rokelio mes rungtynes pabaigėme neblogai, kelis kartus gal nepavyko, bet viskas buvo vietoje. Pažiūrėsime, kaip visas rungtynes žaisime be jo. Iš dalies turime uždarę tą poziciją.
– Švedijos rinktinės lyderis Pelle Larssonas pateikė prognozę, kad lietuvių žaidimas dabar persistumdys ir bus dar labiau koncentruotas į aukštaūgius, baudos aikštelę. Kiek tiesos yra šiame teiginyje?
– Mes labai to neakcentuojame. Manau, jog tas balansas tarp mažų ir didelių žaidėjų, be Roko nelabai keičiasi. Mes turime idėją, kaip turime žaisti. Taip aštriai reaguoti į situaciją, visko keisti nereikia. Kažkokias korekcijas pasidarysime, bet nemanau, kad mūsų žaidimas keisis. Grįšiu prie to, ko norime. Mes norime geros gynybos, norime dar labiau pagerinti kovą dėl atšokusių kamuolių, nors ir vakar buvo neblogai. Taip pat norime ir gero perėjimo į greitą puolimą. Ar su Roku, ar be Roko, mes tai turėsime atlikti. Laikysimės savo braižo.
– Grupės etapas baigiasi jau rytoj. Ar jau po truputį žvelgiate į aštuntfinalį, ar vis dar koncentracija tik į akistatą su Švedija?
– Taip, kažkur pasamonėje viskas yra, dėliojasi tie planai. Visgi rytojaus rungtynės yra svarbiausios. Nesvarbu, prieš ką žaidžiame, susikoncentruoti reikia rytdienos rungtynėms. Tai ir padarėme – šiandien žiūrėjome vaizdo įrašus ir su komanda, ir tik su treneriais. Susidėliojome maždaug planą, pasivaikščiojome aikštėje. Nenorėjome rytoj daryti dar vienos treniruotės. Žinome, kiek žaidėjai išsikrovė vakar dienos rungtynėse, todėl turbūt treniruotė ir šiandien, ir rytoj būtų nelogiška. Mums reikia truputį šviežumo. Manau, kad pasiruošimo yra užtektinai, kad galėtume žaisti.
– Rinktinėje dvi traumos [Tado Sedekerskio ir R. Jokubaičio] ir abi nekontaktinės. Ar gali būti, kad tai susiję su ilgu ir intensyviu pasirengimu?
– Nemanau. Šito nesurišu. Nematau iš viso ryšio. Jeigu yra perkrauti raumenys, tai jie gali trūkti. Dabar viena mikrotrauma buvo tokia, kad Tadas išsisuko koją. Nemanau, kad čia dėl nuovargio. Dabar R. Jokubaičio situacija su keliu – irgi nematau nieko bendro su fiziniu pasirengimu, intensyvumu ar panašiai. Tai visoms sporto šakoms būdinga trauma. Nieko čia tokio labai ypatingo neįvyko.
– Arnui Veličkai nukrito nemaža galimybė, bet su ja ateina ir didžiulis spaudimas. Kaip manote, ar yra reikalingas kažkoks pokalbis su juo?
– Na, mes kalbame su visais vienodai. Bandome, kad visi suprastų visų pozicijas, ko mes iš visų norime. Tada komanda jaučia tą bendrystę. Nemanau, kad jam reikėtų papildomo pasakojimo. Tai dar labiau apkrautų psichologiškai. Viską darome įprastai. Jeigu reikės, paspausime per rungtynes.
– Ar yra planas pasaugoti T. Sedekerskį rungtynėse su Švedija?
– Pažiūrėsime, kaip čia viskas mums dėliosis. Nežinome, iš kokios pozicijos išeisime į kitą etapą. Aš norėčiau truputį pasaugoti. Nenorėčiau prieš lemiamą etapą prarasti žaidėjo. Visgi gydytojai pasakys, ką turime daryti.
