Ar nenumaldomai artėjanti Eimanto Stanionio kova dėl pasaulio bokso multičempiono vardo yra didžiausia Lietuvos istorijoje? Ilgametis geriausio mūsų šalies boksininko treneris Vidas Bružas pokalbyje su LRT nė kiek tuo nesudvejojo.
„Be abejonės. Nėra tokio dalyko buvę ir net diskutuoti nėra ką. Apskritai, čia istorinis įvykis, manau – ne tik ši kova, bet visos kovos, vykusios prieš tai. Istorijoje taip nėra buvę“, – tvirtai pareiškė septyniolika metų bokso paslapčių E. Stanionį mokantis V. Bružas.
Pats E. Stanionis bei buvęs profesionalus boksininkas, bokso treneris Aleksandras Baranovas išskirtiniuose pokalbiuose su portalu LRT.lt taip pat sutiko su skambiu kovos statusu.
Taip pat skaitykite
Atlantik Sityje (Naujasis Džersis, JAV) ankstyvą balandžio 13 d. rytą paaiškės pasaulio pusvidutinio svorio kategorijos bokso multičempionas – akis į akį susidurs E. Stanionis ir Jaronas Ennisas.
Skirtingų organizacijų pasaulio bokso čempionai ant kortos deda IBF (Tarptautinės bokso federacijos) ir WBA (Pasaulio bokso asociacijos) trofėjus, kuriuos iki šiol atitinkamai saugo 27-erių amerikietis ir 30-ies lietuvis.
Nugalėtojas taip pat bus apdovanotas nepriklausomu bei vieno prestižiškiausio ir seniausio bokso leidinio diržu – „The Ring“.
Nuo trylikos metų E. Stanionį pažįstantis ir treniruojantis V. Bružas anksčiau yra teigęs, kad jo auklėtiniui niekas negali prilygti noru, motyvacija ir užsispyrimu siekiant tikslo.
Ilgametis boksininko treneris neabejoja savo auklėtinio pajėgumu.
„Manau, kad jis [J. Ennisas] tokios kovos tikrai nebus turėjęs, tai faktas. O taktiniai, kiti niuansai – palikime rytojui“, – paslaptingai šypsodamasis teigė V. Bružas.
Kalbėdamas apie stipriąsias E. Stanionio puses, bokso treneris pasidalijo skambia fraze. Akivaizdu, kad vienas stipriausių elementų lietuvio bagaže – jab`as (liet. tiesus smūgis priekine ranka).
Visgi V. Bružas šiam veiksniui skiria dar daugiau dėmesio. Anot jo, tokio lygio įgūdis yra neregėtas visoje planetoje: „Pasaulyje kažin ar yra toks boksininkas, kuris taip gerai atliktų tą veiksmą.“
Išsamiame LRT pokalbyje, prieš svarbiausią kovą Lietuvos bokso istorijoje, su V. Bružu buvo aptarti šie aspektai: sumaišties kupinos pastarosios dienos, pasiruošimo užkulisiai, emocinis fonas, taktiniai elementai, prevencija nuo nokdaunų, situacija su E. Stanionio traumomis ir neišsiskiriantis J. Ennisas.
– Į JAV iš Lietuvos atvykote naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. Tos dienos nuo jūsų atvykimo į Atlantik Sitį buvo intensyvios?
– Taip, čia daug dalykų susideda – reikia svorį pasidaryti, daug niuansų, kurių nesimato iš šono. Taip atrodo galbūt, kad ateini čia, pasisvėrei, išeini, boksuojiesi. Yra daug niuansų dėl visokių dalykų, kuriuos reikia sudėlioti, kad viskas būtų gerai, kad pasirengimas, savijauta nueitų iki to piko ir, kad galėtum reikiamai pasirodyti varžybose.
– Iki lemtingos akimirkos beliko 30 valandų (pokalbis su V. Bružu vyko naktį iš penktadienio į šeštadienį – LRT past.). Ar ši Eimanto kova bus įdomiausia per visą karjerą?
– Manau, kad taip, turėtų būti. Tas ažiotažas, visi kiti veiksniai turi savo lygį. Jo patirtis... Bus tikrai įdomi kova.
– Ar tai bus svarbiausia E. Stanionio karjeros kova?
– Pirmas dalykas yra iškovoti diržą. Toks tikslas ir siekis buvo turėti diržą, paskui jį apginti. Aišku, kad svarbiausia jam, bet svarbios jos buvo visos ir pirmąkart diržą iškovoti irgi yra labai svarbu. Be šito nebūtų sekančių kovų. Intrigų labai daug, faktas, bet pirma kova turbūt buvo pagrindų pagrindas. Norėjosi tą rezultatą pasiekti, nes tokio diržo niekas istorijoje dar nėra iškovojęs.
– Profesionaliame ringe E. Stanionis turi 16 kovų, kai J. Ennisas – 34. Vis dėlto bagaže – įspūdinga karjera mėgėjų bokse (E. Stanionis suspindo bronza 2010 m. Europos jaunių čempionate, vėliau tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, o ryškiausiai lietuvio žvaigždė mėgėjų bokse spindėjo 2015 m., kai jis tapo Europos bokso čempionu).
Ar daro įtaką tai, kad priešininkas turi daugiau kovų profesionaliame ringe?
– Aišku, kad kovos turi įtakos, bet priklauso nuo to, kiek sugebės tuo pasinaudoti, kiek motyvacijos ir taip toliau. Kad jis turi daugiau kovų, nereiškia, kad meistriškumas aukštesnis. Nėra taip, kad dėl daugiau kovų jis yra geresnis ar blogesnis. Koreliacijos tiesioginės nėra, bet patirtis – nemaža, dvigubai daugiau kovų, tikrai yra gerai, nepralaimėjęs nė vienos. Bet kad tai nulems kovos baigtį – nemanau.
– Pirmosios J. Enniso kovos nebuvo prieš itin aukšto meistriškumo sportininkus. Ar reikėtų paisyti tą varžovo statistiką – 33 kovos, iš jų 29 nokautai – ar visgi ji nereprezentuoja realybės?
– Iš šono galima visaip dėlioti – tokios kovos, ar kitokios. Manau, kad, pirmiausia, ką reikia daryti – nusiteikti ir išeiti kovoti nežiūrint į kovų kiekį, stiprus ar nestiprus varžovas. Reikia padaryti maksimumą iš savęs ir viskas. Nėra ką ten lįsti į kažkokius niuansus, reikia išeiti kovoti ir laimėti, ir viskas. Taktiškai, techniškai, emociškai gerai nusiteikti.
– Ar J. Enniso stilius gali būti labiau parankus Eimantui? Priešininkas labiau mėgsta kovoti antru numeriu (neskubėti puolant, daugiau reaguoti į varžovo veiksmus), yra universalus, keičia stovėsenas.
– Kuriam kaip eisis, kaip kuris kurį jaus. Viena yra iš šono žiūrėti ir planuoti, kita – kai tu išeini ir kaip tu pajauti varžovą, kokie smūgiai, kokiais veiksmais apgaulingais gali pasiekti jį. Šitą tu pradedi jausti tik prasidėjus kovai, kas tinka, kas – netinka. Kad jis universalus, tai yra didelis dalykas – vienoje stovėsenoje būna, kitoje, paslankus. Yra tie dalykai. Bet kai išeini boksuotis su varžovu... Kas ką pademonstruos.
Kiek jam duos judėti Eimantas, kiek jis galės pasinaudoti savo kažkokiais techniniais dalykais, tai pamatysime. Bet tai pasijaučia ringe – išeini ir pradedi jausti, kas lenda, koks smūgis, kokia ataka ir taip toliau. Daug dalykų paaiškėja, kai pradedi boksuotis, nes kiekvienas ruošiasi įvairiems taktiniams variantams. Nemanau, kad J. Ennis nesiruošia tam. Mes irgi ruošiamės vienokiam variantui, kitokiam. Kas paeis, bus matyti.
– Ar skyrėsi pasiruošimas kovai dėl to, kad J. Ennisas iš 33 pergalių profesionaliame bokse 29 kartus varžovus nokautavo?
– Su kiekvienu varžovu atitinkamai stengiesi paruošti kovotoją, partnerius treniruotėse parinkti panašaus stiliaus. Bet kokiu atveju ruošiesi kovai, žiūri į priešininko stipriąsias, silpnąsias puses, analizuoji, darai taktinius sprendimus, adaptuoji pasirengimo aspektus. Faktas, kad dėmesys yra kreipiamas į kai kuriuos dalykus. Kad jam nepasisektų to padaryti [nokautuoti], ką padarė su kitais.
– Viena iš stipriausių Eimanto pusių – jab`ai (liet. tiesūs smūgiai priekine ranka). Ar manote, kad tai ir vėl galėtų būti raktas į pergalę?
– Gali, gali būti. Pamatysime kovoje, veiks ar neveiks tas jab`as. Tą jab`ą visi jau žino (juokiasi), daug kas gavę ir analizuodami tą dalyką manau įvertina. Bus matyti, kaip jie prieš jį pasiruošę. Galbūt šįkart bus visai kitokia ataka ar kiti smūgiai. Bet kad tai yra Eimanto stipri pusė, tas jab`as, tai faktas. Pasaulyje kažin ar yra toks boksininkas, kuris taip gerai atliktų tą veiksmą.
– Ar dabar Eimantas yra geriausioje savo formoje?
– Jis visada stengiasi maksimumą pasiekti, rimtai ruoštis. Ar ta forma bus geriausia, ar dar kokia – pamatysime kovoje. Negalime sakyti nieko, kol neišeini į ringą ir nepadarai to darbo. Po to gali jau pasakyti, kad va pasiruošęs buvau gerai, jaučiausi gerai, viskas yra gerai. Manau, kad apie tai reikia kalbėti po kovos, kaip jis jautėsi. Nes procesas yra vertinamas rezultatu, ar jis yra geriausioje formoje.
– Kokia situacija su traumomis? Ar per pasiruošimą viskas buvo sklandu?
– Tos traumos visada jį kankino, bet ruošiamės. Traumos tikrai buvo apmažintos kiek įmanoma, idealiai gal niekada nesijauti, bet viskas neblogai yra šiuo metu.
Per pasiruošimą nieko nebuvo nutikę, buvo anksčiau, iki pasiruošimo. Buvo ir operacijų, visko, bet ruošiantis kovai buvo viskas gerai. Kad ten truputį paskauda, tai čia žinote, nieko tokio. Nieko nebuvo, kad limituotų pasirengimą.
– Kaip pats sakė, E. Stanionis niekur ir niekada nebuvo patyręs nokdauno. Ar ta tikimybė nokdaunui, kovojant prieš J. Ennisą, didėja?
– Apie tas tikimybes – žmogus gali smūgį praleisti išvis nesitikėdamas ir ne nuo kažkokio ten nokautioro vadinamo ar dar kaip. Čia priklauso nuo tavo koncentracijos, pasiruošimo ir taip toliau. O ta tikimybė visada ir visur yra – ar su vienu, ar su kitu, ar sparinge, ar varžybose.
Tikimybė visada yra, kaip ir viskas gyvenime gali atsitikti. Bet kažkaip sureikšminti tą dalyką, tai nematau čia nei preteksto, nei nieko. Jis ten kažkuo tokiu neišsiskiria iš kitų, kad mes galėtume jo išsigąsti.
– Jeigu reikėtų išskirti, J. Enniso pagrindinės savybės turbūt yra galingas smūgis ir didelė sprogstamoji jėga?
– Paslankus, judrus, keičia stovėsenas, universalus. Turi jis tuos dalykus, neatimsi.
– Kalbant apie nokdaunus – kaip gali boksininkas pasiruošti jam, jei anksčiau nokdauno patyręs nebuvo?
– Tai yra gynyba, pagrindas gynybos. Jei yra gera gynyba, tai rizika visada mažėja. Jei gerai giniesi, esi gerai pasiruošęs, nepavargsti, nesiblaškai, neišsiderini, tai ir tikimybė mažėja. Bet viskas priklauso nuo pačio, kaip esi pasiruošęs, kaip įvaldęs gynybą ir kiek leidi varžovui kažką daryti. Jei varžovui duosi save mušti, tai ir muš. Neduosi – nemuš.
– Ar pergalės atveju kitos kovos turėtų būti rengiamos prieš likusių dviejų organizacijų (WBC, WBO) pasaulio čempionus jūsų svorio kategorijoje?
– Gali ir tokie variantai būti, gali nebūti. Ne viskas nuo mūsų priklauso – ir nuo vadybininkų priklauso, kaip ten kas, ką susiderins ir kiek turės intereso. Negaliu to atsakyti, bet logiška būtų taip.
– E. Stanionis išskirtiniame pokalbyje su LRT sakė, kad yra visiškai ramus. Ar jūs, kaip ilgametis jo treneris, jaučiate jaudulį?
– Visada jaudulys jaučiasi, jei nejaustum, sakyčiau, kad meluotum. Bet visi tie dalykai yra valdomi. Jei jaudulio nevaldai – blogai, bet jei nesijaudini – irgi blogai, nes reiškia, kad jau kažkas negerai. Taip negali būti, kad visai nejauti. Paprasčiausiai valdai, manau, kad čia yra pagrindas.
O jeigu jį jauti, tai tada ir pajėgumas padidėja, išsiskiria adrenalinas. Daugiau gali atlikti, padaryti. Tai yra, kaip sakant, gerai truputį jaudintis. Tik reikia valdyti, kad nebūtų perteklinis jaudulys, kad neslopintų proceso, kad nedarytų žalingos įtakos kūrybai, pajėgumui.
