„Manau, kad čia yra tikrai didžiausia kova Lietuvos istorijoje. Tikrai. Sakyčiau, vienareikšmiškai, be abejonių“, – išskirtiniame pokalbyje su LRT nedvejodamas apie artėjančią savo kovą kalbėjo Eimantas Stanionis.
Balandžio 13-osios rytą gali įvykti tai, kas Lietuvos boksą pakeltų į neregėtas aukštumas – mūsiškis turės galimybę tapti pasaulio bokso multičempionu.
Likus parai iki ypatingo įvykio ir Eimantui, ir Lietuvai, profesionalus boksininkas skyrė laiko išskirtiniam pokalbiui su LRT.
Atlantik Sityje (Naujasis Džersis, JAV) balandžio 13 d., apie šeštą valandą ryto Lietuvos laiku, paaiškės pasaulio pusvidutinio svorio kategorijos multičempionas. Akis į akį susidurs 30-ies E. Stanionis ir 27-erių Jaronas Ennisas.
Iš viso ant kortos pastatyti trys pasaulio pusvidutinio svorio kategorijos čempiono trofėjai. Du iš jų – IBF (Tarptautinės bokso federacijos) ir WBA (Pasaulio bokso asociacijos) titulai, kuriuos atitinkamai gina J. Ennisas ir E. Stanionis.
Nugalėtojui taip pat bus įteiktas nepriklausomas bei vienas prestižiškiausių ir seniausių bokso leidinio diržų – „The Ring“.
Geriausias Lietuvos boksininkas užkerta kelią tokiam kovos statusui kelti nerimą: „Jaučiuosi visiškai ramus. Žinau, kad tai didelė kova, bet aš esu nusiteikęs, tam ruošiausi, atidaviau viską, ką galiu. Iš savo pusės padariau viską maksimaliai. Kaip sakiau, dabar viskas Dievo rankose ir biškį mano (šypsosi), tai viskam esu pasiruošęs.
Stengiuosi apie nieką negalvoti, aš jau turėjau tą visą procesą stovyklos metu – analizuoti, žiūrėti. Nėra taip, kad aš mėgstu labai analizuoti, stengiuosi kovos metu ieškoti rakto į pergalę.“
Laimingiausias Eimanto etapas gyvenime – taip galėtų vadintis ateinančios kelios dienos. Sportininko žmona laukiasi dukros, kurios gimimas numatytas jau dabar, o pergalės atveju E. Stanionis taptų pasaulio multičempionu. Kaip jis sutinka šį laikotarpį?
„Čia, kaip sakant, būtų idealiausias scenarijus. Turbūt dėl to ir esu laimingas, nes šiaip būna, kad galvoju apie tą kovą, nervai ateina. Gal rytoj bus [nervų] – nežinau, bet dabar kažkaip neišgyvenu, nes vis tiek, bet kokiu atveju, grįšiu pas šeimą, kuri mane mylės, net jei ir pralaimėsiu, sakykime.
Bet aš atiduosiu viską, ką galiu, maksimaliai, tikrai. Blogiausiu scenarijumi turiu šeimą, kuri mane myli ir turiu sirgalius, kurie vis tiek manimi didžiuosis dėl to, ką aš jau nuveikiau per savo karjerą. Bet apie tai aš negalvoju, galvoju tik apie pergalę ir viską noriu padaryti maksimaliai.
Jaučiu tą palaikymą, be abejo – visa šalis palaiko ir man labai smagu. Visiems tokia šventė. Aš ganėtinai dažnai per šv. Velykas kovoju, pats Velykų kiek laiko nešvenčiau (juokiasi). Šįkart, aišku, skirsis savaite, bet maždaug tas pats laikotarpis“, – mintimis apie svarbiausią etapą gyvenime dalijosi lietuvis.
Išsamiame pokalbyje su LRT E. Stanionis atviravo, kaip nusiteikia blogiausiam scenarijui, paaiškino, kodėl ši akistata bus įdomiausia ir neslėpė, kad jaučia milžinišką atsakomybę. Taip pat boksininkas paaiškino savo psichologinį pajėgumą, kodėl daugiau nebenori ruoštis JAV ir išreiškė nenumaldomą meilę Lietuvai.
– Ar tai svarbiausia jūsų kova karjeroje?
– Taip, svarbiausia. Aišku, dėl diržo, kai pirmąkart kovojau, irgi ji buvo labai svarbi, labai sunki kova ir žinojau, kad ji daug reikš pergalės atveju, dabar irgi tas pats – labai daug yra padėta, daug diržų, su geru, žinomu varžovu. Noriu išbandyti save, pažiūrėti, ką aš sugebu.
– Profesionaliame ringe turite 16 kovų, kai J. Ennisas – 34. Vis dėlto jūsų bagaže – įspūdinga karjera mėgėjų bokse (E. Stanionis suspindo bronza 2010 m. Europos jaunių čempionate, vėliau tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, o ryškiausiai lietuvio žvaigždė mėgėjų bokse spindėjo 2015 m., kai jis tapo Europos bokso čempionu).
Ar daro įtaką tai, kad priešininkas turi daugiau kovų profesionaliame ringe?
– Dėl to, tai niekas neturi įtakos, turi įtakos tai, kad aš per trejus metus vieną kovą turėjau, tai čia gal didžiausia problema, dėl to, kad man neišėjo sukovoti. Tai čia galbūt jis turi tokį pliusą, kad dažniau kovoja, yra aktyvesnis, bet tas kovų skaičius gali būti ir 60-0. Reikia žiūrėti į tai, su kuo kovoja.
Jis varžėsi tikrai su neblogais kovotojais, bet iš pradžių ten gal ties pirmų 18 kovų, ar 20, 25 kovomis jo oponentai parinkti tokie, sakykime... Vis tiek, aišku, kova yra kova, jis ypatingas – tiek kovų laimėti ir dauguma nokautu.
– Ar skyrėsi pasiruošimas kovai dėl to, kad J. Ennisas iš 33 pergalių profesionaliame bokse 29 kartus varžovus nokautavo (kartą amerikiečio kova baigėsi be rezultato)?
– Man labai įdomu sužinoti, aš niekada karjeroje nesu turėjęs nokdauno ar nokauto, tai nežinau, kaip tai gali įvykti. Žinau, kad sporte taip būna ir aš esu nusiteikęs. Jeigu taip įvyks, viskas gerai. Kaip sakant, aš turiu galvoje susidėliojęs blogiausius scenarijus, bet aš tikiuosi paties geriausio. Na, padarė tuos nokautus, reiškia, stipriai muša, turi gerą smūgį. Bet vėlgi, reikia žiūrėti su kuo kovoja, kaip kovoja.
– Jūs apskritai niekada nesate patyręs nokdauno?
– Aš nesu nei treniruotėje, niekur. Man yra vieną kartą skaičiavę nokdauną, bet jis toks nebuvo nokdaunas visiškai. Nesu jautęs to, kaip sako, kad šviesos dingsta ar kas ten nutinka. Aišku, nenoriu to sužinoti (juokiasi), bet kaip bus, taip. Toks sportas. Visi realiai patiria, bet daugmaž tas yra neišvengiama.
– Ar kovojant prieš J. Ennisą tikimybė didėja, kad galite nuo jo smūgio patirti nokdauną?
– Ne, aš tam net nesu nusiteikęs. Ta prasme esu pasiruošęs, jei taip atsitiks, viskas okei, bet aš tam ne... Į kitą pusę labiau gal norėčiau, kad atsitiktų (juokiasi).
– Ko J. Ennisas gali sulaukti iš jūsų, ko nesulaukė iš varžovų, prieš kuriuos kovojo?
– Visi to klausia – kuo aš nustebinsiu? Tai, sakau, kad pažiūrėsime balandžio 12 d. (Lietuvos laiku balandžio 13 d. – LRT past.). Aš turiu savo planą, pavyks ar nepavyks – nežinau, bet aš mėgstu kovos metu ieškoti (išeičių – LRT past.), nes jeigu kiekvienąkart prisiriši prie plano ir nutiks kažkas blogo, tai planas visai bus blogas, ką tada daryti? Reikės persiorientuoti. Sužinosime jau greitai.
– J. Ennisas labiau mėgsta kovoti antru numeriu (neskubėti puolant, daugiau reaguoti į varžovo veiksmus). Ar jis gali jums sudaryti nepatogumų, ar visgi jis – parankesnis varžovas?
– Tas parankumas, kartais iš šono žiūrint, atrodo, kad gal parankus, o kai ateini į kovą, būna neparankus. Vis tiek tas iš šono žiūrėjimas savęs ir statymas ten / buvimas ten yra du skirtingi dalykai. Nežinau, kaip bus. Neatrodo, kad labai nepatogus bus, bet ir neatrodo, kad ir patogus. Vis tiek jis keičia stovėsenas, reikės prisitaikyti prie daug dalykų.
– Viena iš jūsų stipriausių pusių – jab`ai (liet. tiesūs smūgiai priekine ranka). Ar manote, kad tai ir vėl galėtų būti raktas į pergalę?
– Kitiems galbūt tas mano jab`as veikia, jam gali neveikti. Vėlgi, jei aš turėsiu planą, kad jab`as mano veiks, bet jis neveiks – turėsiu kažką kito galvoti. Bus matyti, žiūrėsime, čia bus įdomu, čia įdomūs kovos pradžios dalykai, kaip kam pavyks. Jab`as, taip, yra svarbus tiek man, tiek jam.
– Ar jums ši kova bus įdomiausia per karjerą?
– Be abejonės, čia labai daug yra pastatyta – diržai, sirgaliai, tie klausimai: „Kas, jeigu laimėsi? Kas, jei pralaimėsi?“ Daug klausimų, va tas ir yra. Ta atsakomybė didelė iš manęs.
– Ar pergalės atveju kitos kovos turėtų būti rengiamos prieš likusių dviejų organizacijų (WBC, WBO) pasaulio čempionus jūsų svorio kategorijoje?
– Kaip bus, taip bus, aš iš tikrųjų net negalvoju, kas bus. Aš žinau, kad sukovosiu ir kitą dieną išskrendu pas savo žmoną ir galbūt vaiką, galbūt tiesiai į ligoninę – tas man svarbiausia, aš dabar apie tai galvoju.
– Ant kortos yra padėti trys diržai. Ar yra baimė trofėjų prarasti, o galbūt kamuoja jaudulys diržus pasiimti su savimi?
– Didelė atsakomybė, aišku. Visi mes norime diržų ir norime kuo daugiau, čia tam ir esame. Kuo daugiau kovoji, turi diržų, honorarai didėja. Ne visada, bet sakykime. Ir tu esi daugiau žinomas, jei kuo daugiau diržų turi. Kaip sakiau – viskas Dievo rankose. Aš padariau viską.
– Kaip vertinate savo dvasinę būseną – ar psichologiškai esate stiprus?
– Be abejo, aš esu nusiteikęs, visiškai užblokavęs mintis ir aš žinau, kokį darbą aš turiu padaryti. Visa tai yra dalis proceso, to „promotion“ (liet. reklamos), kad mūsų kovą labiau išreklamuotų. Aš nepykstu, kas ką daro. Bet taip, aš valdausi gerai, ramiai, esu nusiteikęs.
– Kaip sutvardote tas mintis, kad dažnai esate underdogas (liet. silpnesnysis), kad jums visą laiką reikia kažkam, kažką įrodinėti?
– Visada nori kažkam, kažką įrodyti, esi iš mažos šalies, norisi kuo daugiau, kad visi apie tą šalį žinotų. Nėra daug tokių atletų ir vis tiek norisi visiems pasakoti apie mūsų šalį. Man tai yra svarbus dalykas, aš tikrai labai myliu Lietuvą.
Aš tiesiog laukiu, kada grįšiu namo, nes čia du mėnesius praleidau ir sakiau, kad daugiau niekada čia nesiruošiu ir namuose yra geriausia. Ir psichologiškai man yra geriausia būti ten. Laukiu tiesiog sugrįžti į savo žemę.
– Kaip yra dėl atlygio už kovą? (Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad šioje kovoje prizinis fondas sieks 4,3 mln. JAV dolerių. J. Ennisas uždirbs apie 2,5 mln., o E. Stanionis – 1,8 mln. JAV dolerių).
– Neturiu ką pakomentuoti, nes nežinau, kiek gausiu. Rimtai nežinau. Aš pasirašiau kažkokią, sakykime, sumą, bet čia išsidalina – ir organizacijų diržai gauna, patys organizatoriai gauna. Tą sumą skaidyti gali 70 proc., 50 proc., 100 proc. (juokiasi).
– Bokso treneris Aleksandras Baranovas pokalbyje su LRT teigė, kad šioje kovoje įdomiausi gali būti 8-9 raundai. Ką galėtumėte atsakyti į tai?
(Pokalbis su A. Baranovu portale LRT.lt taip pat pasirodys šeštadienį)
– Čia kaip aš jausiuosi, kaip jis. Gali būti nuo pirmo, gali būti nuo antro (įdomumas – LRT past.). Jeigu aš labai gausiu pirmame raunde, norėsiu įrodyti antrame (šypsosi). Tada viskas prasidės anksčiau. Ir gali užsibaigti anksčiau – bus kaip bus, bus įdomi kova, aš atiduosiu maksimaliai viską, tai tikrai. Nenusileisiu, niekada niekam nenusileidau. Tokių paslaugų nedarysiu ir kovosime iki galo.
– Kokios laukia likusios valandos iki kovos?
– Ilsėsiuosi, stengsiuosi miegoti, valgysiu, turiu po truputį atstatyti svorį. Poilsis, maistas, skysčiai.
