Kūnu bėgiojantys šiurpuliukai, greitėjantys širdies dūžiai ir visišką apogėjų pasiekusi įtampa. Būtent taip, nieko nepagražinant, galima apibūdinti ketvirtadienio vakarą Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės sukurtą stebuklą Europos komandiniame čempionate. Stebuklą su laiminga pabaiga.
Chožuve (Lenkija) vykusios varžybos lengvosios atletikos gerbėjams padovanojo įspūdingą ir filmo scenarijaus vertą atomazgą. Mat ant kortos buvo pastatyta be galo daug – patekimas į pirmąją Europos komandinių pirmenybių lygą, kurioje savo šalims atstovauja elitinio lygio sportininkai ir žymiausios planetos sporto karalienės žvaigždės.
Į pirmąjį divizioną patekti galėjo vos trys pirmosios komandos, o po dviejų dienų Lietuvos delegacija žengė ketvirta. Vis dėlto tai, kas įvyko per trečią vakarinę sesiją, ne tik nuguls į istorijos metraščius, bet ir bus prisiminta kaip vienas įspūdingiausių ir atkakliausių lengvaatlečių sugrįžimų.
Intriga orą skrodė iki pat paskutinės rungties, kuriai galbūt ir netikėtai buvo užmesta našta nepalikti jokių klaustukų ir paskelbti laimingųjų trijulę. Nors bėgime triumfavo Slovėnija, kuri ir buvo pagrindinė lietuvių konkurentė, mūsiškiai atsilaikė ir vos per nago juodymą, tik puse taško, įveikė varžovus ir iškovojo trečiąją vietą.
Lietuva finišavo surinkusi 372,5, o Slovėnija – 372 taškus.
A historic performance! 🦾
— European Athletics (@EuroAthletics) June 23, 2023
Lithuania 🇱🇹 secures promotion into the 1st Division of the European Athletics Team Championships for the first time in history! 🙌#Silesia2023 #EG2023 pic.twitter.com/zjSMUfrmMy
Vis dėlto triumfo akimirka neatsirado iš niekur, o po truputėlį augo per paskutinę sesiją. Galiausiai nuostabūs lietuvių rezultatai, pagerinti rekordai, varžovų klaidos ir prisijaukinta fortūna lėmė tai, kad žemę iš po kojų paveržianti svajonė tapo kūnu.
LRT.lt kviečia šiek tiek sugrįžti atgal, prisiminti ir dar sykį pažvelgti į tuos momentus, kurie tapo auksiniai Lietuvos lengvosios atletikos odisėjoje Chožuve.
Po dviejų varžybų dienų Lietuvos rinktinė įsitaisė ketvirtoje pozicijoje ir savo kraityje turėjo 231 tašką. Tada Slovėnija žengė trečia ir mūsiškius lenkė 35,5 taško (266,5 tšk.). Visgi trečioji diena buvo lemtinga.
Pirmoji į daugiau nei 55 tūkst. žmonių talpinantį Silezijos stadioną žengė bene didžiausia lietuvių viltis Liveta Jasiūnaitė. Ieties metikė turėjo antrą pagal gerumą sezono rezultatą tarp visų dalyvių, todėl buvo manoma, kad būtent moterų ieties metimo sektoriuje Lietuva susižers bene daugiausia taškų. Visgi 28-erių metikės paleistas įrankis toli neskriejo, o geriausiu mėginimu buvo užfiksuotas 57,46 m rezultatas, garantavęs 11 taškų. Tiesa, jau šioje rungtyje buvo aišku, kad Lietuva bandys po truputėlį artėti prie Slovėnijos, o pastaroji saugoti savo poziciją.
Patyrusi 41-erių veteranė Martina Ratej lietuvei nusileido vos viena pozicija ir numetusi ietį 56,14 m atnešė savo šaliai 10 taškų. Taip slovėnai išsaugojo savo pranašumą.
Lietuvos rinktinė dar keliais žingsneliais priartėjo prie pagrindinių savo konkurentų po to, kai Juozas Baikštys šuolyje į aukštį įveikė 2,15 m ribą ir užėmęs 5–6 poziciją atnešė dar 11,5 taško, o slovėnijos sportininkas Sandro Jeršinas Tomassini peršoko tik 2,11 ir liko septintas. Taip lietuviai gavo progą dar labiau mažinti atsilikimą.
Žingsnelį pirmyn netrukus žengė ir 200 m bėgikė Lukrecija Sabaitytė. Ji šioje rungtyje pasiekė geriausią savo sezono rezultatą (23,71 sek.) ir taip vos per plauką aplenkė ne ką kitą, o būtent Slovėnijos atstovę ir surinko 6 taškus. Slovėnė Agata Zupina distanciją įveikė per 23,73 sek, atsidūrė L. Sabaitytei už nugaros ir todėl savo šaliai pelnė 5 taškus. Įspūdingai skamba faktas, kad varžovė mūsiškei nusileido tik 0,02 sekundės dalies, kuri šiuo atveju ir galėjo nulemti visai kitokias nuotaikas čempionato pabaigoje.
Iš L. Sabaitytės estafetę perėmė kitas lietuvių sprinteris Gediminas Truskauskas. Jis identiškoje rungtyje pagerino geriausią savo sezono rezultatą, distanciją įveikė per galingas 20,60 sek. ir metė itin rimtą iššūkį tituluotam slovakui Janui Volko. Tik jam nusileidęs 25-erių G. Truskauskas bendroje įskaitoje užėmė antrą poziciją, pakartojo dar 2021 m. Bulgarijoje vykusiame komandiniame antros lygos čempionate pasiektą sėkmę ir taip Lietuvai atnešė net 15 žūtbūt svarbių taškų.
Taip pat antrajame (stipresniame) 200 m bėgime startavęs slovėnas Matevžas Šuštaršičius patyrė traumą ir distancijos nebaigė. Tai lėmė skaudų smūgį Slovėnijai, nes ji šioje rungtyje liko be taškų.
Po šio bėgimo lietuviai atsilikimą sumažino beveik perpus – mūsiškių sąskaitoje jau buvo 252 taškai, o pagrindinių konkurentų taupyklėje – 270,5 taško.
Atrodo, lietuviai prisijaukino fortūną, kelios sėkmingos rungtys iš eilės leido priartėti prie varžovų, bet Slovėnija vėl pademonstravo savo charakterį ir meistriškumą. Rutulio stūmimo rungtyje Blažas Zupančičius užfiksavo 6-ą rezultatą (19,20 m) ir iškovojo 11 taškų, o lietuvis Šarūnas Banevičius liko 11-as (16,93 m) ir pelnė 6 taškus. Slovėnija vėl šiek tiek nutolo, o rinktines skyrė 21,5 taško.
Netrukus startavo 3000 m bėgimo su kliūtimis rungtis, būtent Slovėnija čia buvo aiški favoritė. Tokijo olimpinių žaidynių finalininkė, įvairių prestižinių varžybų dalyvė Maruša Mišmaš Zrimšek turėjo geriausią sezono laiką, o dar prieš startą jai buvo prognozuojama pirmoji vieta. Galėjo pasirodyti, kad turėdama tokią stiprią sportininkę Slovėnija čia vėl dominuos ir pagerins savo poziciją bendrojoje įskaitoje, tačiau tam nebuvo lemta išsipildyti.
Lietuvos garbę 3000 m bėgimo su kliūtimis rungtyje su kaupu apgynė šalies rekordą šiemet pagerinusi ir nuostabią sportinę formą kitoje Atlanto vandenyno pusėje demonstravusi Greta Karinauskaitė. Ji metė itin rimtą iššūkį slovėnei – dalį distancijos netgi diktavo tempą, o atitrūkusi nuo kitų persekiotojų finišavo antra ir Lietuvos kraitį praturtino dar 15 taškų.
Taigi, vienoje iš stipriausių savo rungčių Slovėnija pelnė tik 1 taškeliu daugiau už Lietuvą, o tai reiškė, kad pagrindinė kova dėl vietos pirmojoje lygoje dar tik kaista.
Kaitimą netrukus pakeitė kunkuliavimas, nes ir šuolio į tolį rungtyje puikias Lietuvos pozicijas bendrojoje įskaitoje sustiprino įspūdingas Jogailės Petrokaitės skrydis. Kiekvienam taškui tapus aukso vertės šuolininkė pademonstravo charakterį, atliko tolimiausią šuolį šį sezoną ir akimirksniu pakilo net keliomis pozicijomis aukštyn.
5-uoju mėginimu ji nuskriejo net 6,60 m, varžybas gana netikėtai baigė net trečioje pozicijoje ir surinko 14 svarbių taškų. Slovėnė Urša Matotek liko 10-a, pelnė perpus mažiau (7 tšk.), todėl Lietuva dar labiau priartėjo, o komandas skyrė jau tik 7,5 taško.
Po šios rungties viltys vis augo, nerimas kilo, o čempionato kulminacija po truputėlį artėjo. Netrukus be galo džiugios naujienos atskriejo iš ieties metimo ir šuolio į tolį sektorių. Juose triukšmavo į didžiąją lengvosios atletikos sceną po virtinės traumų ir sunkių reabilitacijų sugrįžę Edis Matusevičius ir Airinė Palšytė.
Lietuvos ieties metimo rekordininkas jau antruoju bandymu įrankį nuskraidino net 84,22 m ir taip kurtinančiai garsiai priminė apie save. Sunkų laikotarpį išgyvenęs atletas dar 2021-aisiais buvo priverstas atlikti alkūnės operaciją, o paskui buvo ilga, alinanti ir netikėtai ilgai prasitęsusi reabilitacija. Galiausiai ta diena išaušo, o visi lengvosios atletikos sirgaliai galėjo džiaugtis plačia E. Matusevičiaus šypsena.
Šypsotis tikrai buvo dėl ko, nes toks galingas rezultatas ne tik užtikrino pirmąją poziciją, padovanojo be galo svarbius 16 taškų Lietuvos delegacijai, bet ir leido tapti 11-u pagal gerumą ieties metiku pasaulyje šį sezoną. Slovėnas Anže Durjava tada liko 6-as (11 tšk.) ir lietuviai dar labiau pagerino pozicijas kovoje dėl pakilimo į aukštesnę lygą.
Lyg to dar būtų maža, A. Palšytė paneigė visas išankstines šuolio į aukštį sektoriaus prognozes, po dvejų metų pertraukos peršoko 1,91 m ir bendrojoje įskaitoje užėmė aukštą 4-ą poziciją (13 tšk.). Čia vėlgi galime kalbėti apie prisijaukintą fortūną ir palankiai sukritusias kortas, nes iš Rusijos kilusi, tačiau Kiprui atstovaujanti šuolininkė Elena Kulichenko įveikė tokį pat aukštį, bet prieš tai klydo daugiau sykių. Būtent tokia detalė ir geresni A. Palšytės šuoliai žemesniame aukštyje leido užimti geresnę vietą.
Jeigu Kipro ir Lietuvos lengvaatletės būtų pasidalinusios ta pačia vieta, tai mūsiškių sąskaitoje bendrojoje įskaitoje būtų buvę puse taško mažiau. Tuomet su Slovėnija būtų buvusios lygiosios, o dėl didesnio iškovotų pirmųjų vietų skaičiaus į aukštesnę lygą būtų pakilę būtent varžovai.
Lia Apostolovski iš Slovėnijos šioje rungtyje liko 6-a (11 tšk.), todėl Lietuva dar labiau priartėjo ir jau turėdama vos kelių taškų skirtumą kvėpavo varžovams į nugarą.
Visomis prasmėmis Lietuvos delegacijai sėkmingai susiklosčiusias technines rungtis po akimirkos vėl pakeitė filmo scenarijaus vertas veiksmas takuose.
Alinančioje 5000 m distancijoje Lietuvai atstovavo Giedrius Valinčius. Distanciją jis įveikė per 14:13,93 min. ir finišo liniją kirto tik 10-as (7 tšk.), tačiau ir čia likimas buvo palankus Lietuvos rinktinei. Visas jėgas ir sielą bėgimo take palikęs slovėnas Vidas Botolinas finišo tiesiojoje parkrito ant dangos ir nebegalėjo finišuoti. Itin garbingai pasielgė Kroatijos lengvaatletis Dino Bošnjakas, jis paaukojo savo asmenines ambicijas, komandos taškus ir sustojo padėti slovėnui.
Jie kartu atžingsniavo į finišą, o stadione susirinkę žmonės plojo atsistoję. Visgi Slovėnijos sportininkas vistiek buvo diskvalifikuotas, o jo rinktinė ir šioje rungtyje neiškovojo nė vieno lemtingo taško. Diskvalifikacija buvo skirta būtent dėl geranoriškos kroato pagalbos, nes slovėnas finišavo ne pats.
Po akimirkos priešpaskutinėje 1500 m bėgimo rungtyje savo ankstesnį asmeninį rekordą sutriuškino JAV sportuojanti Gabija Galvydytė (4:09,48 min.), o toks jos laikas Lietuvos kraitį papildė dar 14 taškų. Slovėnė Veronika Sadek taip pat pagerino karjeros rekordą, tačiau liko 7-a ir savo šaliai atnešė 10 taškų.
Galiausiai Europos komandinio čempionato antrosios lygos varžybose liko vienintelė rungtis, prieš ją mūsų lengvosios atletikos rinktinė dėl nuostabių rezultatų ir palankių scenarijų jau turėjo pusketvirto taško pranašumą – Lietuva (359,5 tšk.), o Slovėnija (356 tšk.).
Viską turėjo lemti mišri 4x400 m estafetė. Joje Lietuvai atstovavo Lukas Sutkus, Ema Sarafinaitė, Tomas Keršulis ir Modesta Justė Morauskaitė. Po pirmojo etapo Lietuvos komanda buvo priekyje, tačiau tada madas ėmė demonstruoti Slovėnijos atstovai. Antrajame etape jie jau lenkė mūsiškius, tačiau trečiajame etape T. Keršulis sumažino atsilikimą ir viską atsakomybę perdavė po traumų grįžusiai M. J. Morauskaitei.
Patyrusi atletė bėgo galingai, varžėsi su tituluota slovėne Anita Horvat, tačiau finiše neišlaikė jos pasiūlyto tempo ir finišavo ketvirtoje pozicijoje. Slovėnė atbėgo pirma, užfiksavo geriausią laiką pasaulyje šį sezoną, bet netgi ir to buvo maža.
Lietuvos ketvertuką Slovėnijos rinktinė aplenkė tik trimis pozicijomis, o tai reiškė, kad lemiamoje rungtyje surinko trimis taškais daugiau. Kadangi mūsiškiai pirmavo 3,5 taško, tai turėtą pranašumą išsaugojo ir triumfavo trečioje bendrosios įskaitos pozicijoje.
Po kelių sekundžių, sužinojusi oficialius rezultatus, visa Lietuvos delegacija tiesiog pašėlo, ėmė krykštauti, o apėmusią ekstazę vainikavo mintys apie iškovotą kelialapį į aukščiausiąją Europos komandinio čempionato lygą. Joje lietuviai pasirodys 2025-aisiais.
Taigi, štai tokia netikėtų įvykių, įspūdingų rezultatų, maksimalaus atsidavimo ir prisijaukintos fortūnos bei likimo vingių kupina buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės kelionė ketvirtadienio vakarą Chožuve. Kelionė, kuri dar ilgai bus prisimenama kaip vienas geriausių komandinių sugrįžimų Lietuvos sporto karalienės istorijoje.
