Trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja – taip savo kelionę Europos čempionatuose galėtų apibūdinti plaukikas Andrius Šidlauskas. 25-erių metų panevėžietis pagaliau gali išdidžiai pasakyti, kad yra Europos čempionato prizininkas.
Ir šilto, ir šalto per savo karjerą matęs A. Šidlauskas penktadienį vakare pasiekė kol kas svarbiausią pergalę – plaukikas iškovojo bronzos medalį 100 metrų krūtine rungtyje.
Iki tol aukščiausiai iki šeštos vietos Europos ir pasaulio čempionatuose pakilęs sportininkas nuo pat atrankos iki finalo plaukė užtikrintai ir tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu medalį šių metų Europos čempionate Romoje.
„Nepasidaviau ir kovojau iki pat pabaigos, – savo kovą paskutiniuose metruose apibūdino A. Šidlauskas. – Pasakiau sau, kad nepasiduosiu, kad ir kiek mane lenkia. Dirbau iki galo, o atsisukęs pamačiau, kad esu trečias, praktiškai per keturias šimtąsias nuo varžovo. Esu labai patenkintas, aišku, gal norėjosi geresnio rezultato, bet galima suprasti – finalas, kažkiek didesnė įtampa, o ir nuovargis daro savo.“
Pastarieji trys bandymai Europos čempionatų finaluose Andriui baigdavosi tuo pačiu scenarijumi – šeštąja vieta. Panevėžietis dabar džiaugiasi nutraukęs šią seriją.
„Labai nosies neužriečiu, vis tiek nėra kai kurių sportininkų, to pačio Adamo Peaty. Šią akimirką aš likau trečias, žinau, kad ateityje bus dar geresnių plaukikų, todėl turiu dirbti ir eiti toliau į priekį. Šią akimirką esu trečias, o rytoj jau nebūsiu, rytoj reikės dirbti, bus kiti tikslai“, – šypsenos savo veide neslėpė A. Šidlauskas.
100 metrų distancijos Europos čempionu tapo šiemet ir pasaulio čempionatą laimėjęs italas Nicolo Martinenghi (58,26 sek.), sidabrą iškovojo jo tautietis Federico Poggio (58,98), o A. Šidlauskas finišavo per 59,50 sek.
A. Šidlauskas į baseiną Romoje šoks dar mažiausiai du kartus – plaukiko laukia 50 ir 200 metrų krūtine rungtys.
– Andriau, pirmas podiumas jūsų karjeroje. Ar labai ilgai laukėte?
– Visada tikėjau, kad kažkada gyvenime ateis ta diena. Aišku, turbūt ne visi sportininkai dabar yra geriausios formos, bet gyvenimas man davė šansą pasinaudoti šia proga – tai arba turėjau pasinaudoti, arba ne. Šį kartą pasinaudojau.
– Po pusfinalio sakėte, kad norite pradžiuginti tam tikrus žmones. Apie ką tiksliai kalbėjote?
– Turbūt apie savo merginą Moniką, kuri yra didžiausia mano sirgalė. Ji visada mane spaudžia, skatina siekti savo svajonių ir tikslų. Aišku, dar noriu paminėti šeimą, draugus, komandos narius, trenerius, kuriems ir skiriu šią pergalę.
– Kas buvo sunkiausia šiame kelyje, kuriame, atrodo, buvo nemažai skaudžių nesėkmių?
– Sunkaus kažko nebuvo. Aišku, būdavo momentų, kai lieki 5–6-as ir pradedi galvoti, kad tiek nemažai trūko iki medalio. Bet tai būdavo puikus pastūmėjimas į priekį. Gal šį kartą nebuvai prizininkas, be žinai, kad turi dar labiau dirbti, kad tai pasiektum. Tai buvo geras spyris į užpakalį.
– Šiame čempionate dar plauksite 50 ir 200 metrų. Kokie tikslai šiose rungtyse?
– Pagrindinis tikslas yra kuo įmanoma geriau pasirodyti 200 metrų rungtyje, gal ir ten kažką pasiekti. Esu užtikrintas, kad ir šioje distancijoje galiu gerai suplaukti, o 50 metrų jau yra bonusų žaidimas – gal išeis, o gal ir ne. Labai daug lemia detalės.
– Kiek prie šios pergalės prisidėjo trenerio pasikeitimai?
– Lemti kažką labai daug negalėjo, didelį darbą atliko Ina Paipelienė. Esu labai dėkingas už visas pamokas ir patarimus bei liksiu jai dėkingas iki pat gyvenimo galo. O su Žilvinu (Ovsiuku) dirbame ir stengiamės tobulinti mano silpnąsias vietas.
