Apie visuotinės gynybos koncepciją ir jos įgyvendinimą Lietuvoje diskutuojama jau senokai, kaip gerąją praktiką nurodant Švedijos, Šveicarijos, Izraelio ar Singapūro visuotinės gynybos modelius. Visuotinės gynybos koncepcijos esmė – karinės ir civilinės gynybos derinio simbiozė. Tradiciškai visuotinės gynybos modeliai buvo kuriami mažose valstybėse, turinčiose ribotus karinius pajėgumus ir kurios nepriklausė gynybiniams aljansams. Švedijos įstojimas į NATO 2024 m. parodė, kad visuotinės gynybos modeliui labai svarbi yra kolektyvinės gynybos dedamoji.
Lietuvos nacionalinėje saugumo strategijoje (2021) teigiama, kad pagrindiniai visuotinės gynybos elementai yra nacionalinės ir NATO sąjungininkų pajėgos, civilinės valstybės bei savivaldybių institucijos, privatus sektorius ir piliečiai.
Lietuvos kariuomenės (LK) doktrinoje visuotinė gynyba nurodyta kaip trečiasis nacionalinės gynybos ramstis (kiti du – ginkluotosios pajėgos ir kolektyvinė gynyba su sąjungininkais), kurios pagrindas yra piliečių valia ginti valstybę, jų įgūdžiai ir vieta gynybos struktūrose (planuose).
Visuotinė gynyba – esminis Lietuvos gynybos principas, numatantis visų valstybės išteklių, karinių ir nekarinių priemonių panaudojimą valstybės gynybai užtikrinti. Savo ruožtu LK doktrinoje nurodyti ir galimi iššūkiai įgyvendinant visuotinės gynybos koncepciją: a) struktūriniai (pvz., visuotinis šaukimas); b) finansiniai (pvz., ilgalaikiai įsigijimai, mokymui reikalinga infrastruktūra, personalo išlaikymas ir motyvacija); c) organizaciniai ar socialiniai (pvz., neįgaliųjų, užsieniečių ar buvusių nuteistųjų įtraukimas į valstybės gynybą).
Krašto apsaugos viceministro T. Godliausko teigimu, pilietinis pasipriešinimas – reikšminga visuotinės gynybos dalis, kurios pagrindą sudaro savo vietą valstybės gynyboje turintys piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar fizinių galimybių. Kiekvienas visuomenės narys dar taikos metu turėtų žinoti savo vaidmenį visuotinėje gynyboje. Šalies gynyba nėra tik ginkluotųjų pajėgų atsakomybė, todėl būtinas visų valstybės sektorių (vyriausybinio, privataus, nevyriausybinio) įsitraukimas.
Nors yra sutariama, kad visuotinė gynyba prasideda nuo žmogaus, prisidėti prie ginkluotos valstybės gynybos (aktyvaus rezervo) ir karinio rengimo tam tikroms specifinėms ir skaitlingoms visuomenės grupėms šiuo metu yra ribotos galimybės. Kalbama apie užsieniečius, nuteistus asmenis ir neįgaliuosius.
Užsieniečiai (nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir potencialūs savanoriai)
Kariaujančioje Ukrainoje užsienio šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės leidžiama ne tik tarnauti kariuomenėje, bet ir eiti karininko pareigas. Singapūre į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) kviečiami asmenys, turintys nuolatinio gyventojo statusą, tuo tarpu Izraelyje ne piliečiai gali tarnauti civilinės gynybos pajėgose. 2024 m. rudenį Latvijos parlamento priimtos Karo tarnybos įstatymo pataisos numato, kad visuotinės ar dalinės mobilizacijos atveju (su tam tikromis išimtimis ir apribojimais) šios šalies kariuomenėje savanoriškai tarnauti galės Europos Sąjungos (ES), NATO šalių piliečiai, Australijos, Brazilijos, Naujosios Zelandijos ar Ukrainos piliečiai.
Lietuvoje dedamos pastangos pritraukti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius atlikti NPPKT. Šiuo metu NPPKT atlieka daugiau kaip 10 užsienyje gyvenančių lietuvių. Nuo 2026 m. pradžios įsigaliosiančioje naujoje karo prievolės tvarkoje numatoma dar daugiau lankstumo ir galimybių. Atsižvelgiant į Ukrainos patirtį reikėtų platesnės diskusijos ir svarstyti galimybes, kaip integruoti į saugumo ir gynybos sistemą Lietuvoje nuolat gyvenančius užsieniečius, išreiškusius norą tapti aktyvaus rezervo dalimi krizės ar karinio konflikto atveju.
Kitas (tolimesnis) žingsnis – teisinės bazės keitimas, leidžiantis karo atveju į Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtį įtraukti lietuvių kilmės diasporos atstovus, neturinčius Lietuvos pilietybės ir potencialius užsienio savanorius. Nors pilietinio pasipriešinimo ir diasporos sinergija yra aptariama LR piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje (2022 m) ir jos įgyvendinimo plane (2023), tačiau diasporos vaidmuo nėra pilnai išgrynintas.
Nuteisti asmenys
Šiuo metu atlikusiems laisvės atėmimo bausmes ir sėkmingai resocializacijos procesą perėjusiems asmenims Lietuvoje galiojanti teisinė bazė (įstatymai) draudžia tarnauti Lietuvos kariuomenėje ar aktyviajame rezerve (karo komendantūrose).
Paradoksas toks, kad šios kategorijos žmonės nėra atleidžiami nuo karo prievolės, o tarnyba jiems tik atidedama. Kitaip tariant, karo padėties metu šie žmonės galėtų būti mobilizuojami, tačiau jų karinio parengtumo lygis būtų nulinis. Pritaikius individualaus vertinimo kriterijus, galima būtų parengti tam tikros trūkstamos specializacijos karinius specialistus ir išlaikyti konstitucinio teisingumo principą.
Neįgalieji, sužeisti kariai ir karo veteranai
Šiuolaikinis karas yra kompleksinis reiškinys, kuriame vis svarbesnį vaidmenį vaidina naujos technologijos, kurios keičia karybą. Nuotoliu valdomos ar autonominės, dirbtiniu intelektu grįstos, robotizuotos sistemos, elektromagnetinės kovos ir palydovinės žvalgybos priemonės, užtikrina efektyvų priešo aptikimą, naikinimą, ugnies valdymą ar karių apsaugą mūšio lauke.
Neseniai viename Ukrainos kariuomenės atskirosios trečiosios šturmo brigados fronto atsakomybės ruože antžeminiai dronai sugebėjo užimti rusų pozicijas ir paimti į nelaisvę priešo karius.
Judėjimo apribojimai nėra kliūtis valdyti dronus, kuriems reikia kognityvinių, o ne fizinių gebėjimų. Ukrainos karo fronte nuotoliu valdomos Nuotolinis valdymas leidžia dirbti saugioje aplinkoje, pritaikius valdymo sąsają per individualius poreikius. Tam tikri neįgalumo tipai (pvz., autizmo spektro sutrikimai) gali suteikti pranašumų dėmesingumo, koncentracijos, tikslumo ir greičio reikalaujančiose užduotyse. Kaip rodo Ukrainos pavyzdys, dar didesnę pridėtinę vertę galėtų suteikti sužeisti kariai (veteranai), kurie jau turi kovinės patirties.
Pasaulyje yra ne vienas sužeistų karių / veteranų ar neįgaliųjų integracijos į saugumo ir gynybos sistemą gerosios praktikos pavyzdžių. Vienas žymesnių ir unikalių, tiesiogiai siejamų su visuotine gynyba, – Roim Rachok ir Titkadmu programos, skirtos autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų integracijai į Izraelio kariuomenę (IDF), o vėliau ir į darbo rinką civiliniame gyvenime.
Kai 2021 m. IDF karinis vienetas susidūrė su iššūkiais šifruojant palydovinės žvalgybos vaizdus, buvo pradėti samdyti asmenys su autizmu, kurie puikiai susidorojo su užduotimi. Kiekvienais metais pašaukiama iki 500 autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų, kurie tarnauja visose IDF karinėse pajėgose.
Izraelio patirtis rodo, kad neįgaliųjų integracija į nacionalinę gynybą ne tik įmanoma, bet ir naudinga tiek patiems asmenims, tiek gynybos pajėgoms, ypač specialiose srityse, kur jų unikalūs gebėjimai gali būti efektyviai panaudoti. Ukrainoje, JAV, Prancūzijoje, Indijoje vykdoma net keletas specializuotų programų, skirtų veteranų ir neįgalių asmenų dronų pilotovimo ir surinkimo mokymui ir integracijai į darbo rinką.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 000 darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis. Net atmetus asmenis su proto ar psichikos negalia, tokių žmonių skaičius galimai viršija Lietuvos krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičių. Tai milžiniškas potencialas, kuris galėtų būti puikiai išnaudotas nacionalinės gynybos kontekste, pvz., dronų operatorių, dronų remontininkų mechanikų ar net žvalgybos duomenų analizės srityje.
Neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurių veikla grindžiama keliais pagrindiniais teisės aktais: LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir LR asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Nė viename iš šių teisės aktų neminimas neįgaliųjų vaidmuo krizės ar karo atveju.
2023 m. pristatytame Valstybės gynybos plane visi šalies piliečiai buvo suskirstyti į 4 grupes pagal jų vietą karo atveju. Neįgalieji patenka į trečiąją grupę, t.y. tų asmenų, kurie nepriklauso nei ginkluotosioms pajėgoms (GP), nei civiliniam mobilizaciniam personalo rezervui (CMPR). Kadangi šių žmonių funkcija mažiausiai apibrėžta, a priori jie geriausiu atveju galėtų būti skiriami atlikti pagalbinius-būtinuosius darbus su jų sutikimu. Kitaip tariant, neįgaliųjų vaidmuo žvalgybos, kovinės paramos ar kovinio aprūpinimo funkcijų kontekste šiuo metu nenumatytas.
Asmenų su negalia įtraukimas į visuotinę gynybą per bepiločių sistemų (dronų) valdymo ir surinkimo mokymus galėtų tapti puikia iniciatyva, leidžiančia jiems tapti pilnaverčiais pilietinės gynybos dalyviais. Jei žmonės su mobilumo negalia – paraplegikai ar net tetraplegikai geba ir teisiškai gali vairuoti automobilį, kur iš esmės reikalingas rankų darbas – kodėl negalime įgalinti tokių žmonių pakilti į dangų su dronais ir taip prisidėti prie Lietuvos saugumo ir gynybos pramonės pajėgumo didinimo?
Praeitą savaitę pirmą kartą pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų pilotavimo kursą baigė Lietuvos sužeistų karių fondo nariai, kuriems iš karto buvo pasiūlytas darbas vienoje gynybos pramonės įmonių. Išėję mokymus, gavę atitinkamą kvalifikaciją bei išreiškę pageidavimą neįgalieji galėtų jungtis prie šiuo metu egzistuojančių sukarintų ir karinių struktūrų. Tam reikėtų pakeisti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Pirmiausia Karo prievolės, Krašto apsaugo organizavimo ir karo tarnybos įstatymus, neįgaliųjų tarnybą grindžiant savanoriškumo ir krašto apsaugos sistemos poreikiais. Reikėtų peržiūrėti tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus ir metodiką, numatant papildomas grupes neįgaliesiems.
Sėkmingai įgyvendinus šią iniciatyvą Lietuva taptų viena iš pirmųjų NATO ir ES šalių, sistemingai ir kryptingai integruojančių žmones su negalia į visuotinės gynybos, naudojant bepilotes technologijas, modelį. Turint valstybėje ribotus žmogiškuosius resursus ir priešiškai nusiteikusius kaimynus karinio konflikto atveju visos priemonės pateisina tikslą.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
