Suomių rašytojos Tove Jansson knygos apie išgalvotus, geraširdžius padarėlius Muminukus, neretai siejamos su migracijos ir prieglobsčio temomis. Pirmoji knyga „Troliai Mumiai. Mažieji Troliai ir didysis potvynis“ buvo išleista dar 1945 metais, Antrojo pasaulinio karo pabaigos fone. Ši knyga pasakoja istoriją apie tai, kaip Muminukas su mama ir draugais leidžiasi į rizikingą kelionę ieškoti pražuvusio tėčio ir atranda žymųjį trolių Mumių slėnį.
Lietuvoje taip pat gyvena vaikai, kurie, kaip šie Mumiai, ieško savojo slėnio – vietos, kur galėtų saugiai užaugti su savo tėvais. Girdint komentarus apie suvaldytą migracijos krizę, matant pasienyje išdygusią tvorą, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris į Lietuvą atvyko rizikuodamas savo gyvybe, neteisėtai kirsdamas sieną.
Tačiau realybė yra kitokia. Dalis žmonių, kurie taip patenka į Lietuvą, čia pasilieka. Net ir tais atvejais, kai yra atmetamas jų prieglobsčio prašymas ir priimamas sprendimas išsiųsti iš šalies. Praėjus metams nuo registracijos Migracijos departamento sistemoje, tokie žmonės įgyja teisę dirbti Lietuvoje. Nors neturi leidimo gyventi mūsų šalyje, šie žmonės be paso neturi ir teisės patys iš Lietuvos išvykti. Tačiau turi teisę čia dirbti iki tol, kol bus išsiųsti į kilmės valstybę.
Bet išsiuntimo procedūra gali gerokai užtrukti. Nebus įžeidimas tvirtinti, kad Lietuva nėra pajėgi išsiųsti asmenų į tokias kilmės šalis kaip Kuba, Jemenas, Sudanas, Beninas, Gana ar Kamerūnas. Natūralu, kad ilgainiui taip Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai sukuria tvarius socialinius, ekonominius ryšius, šeimose gimsta vaikai. Tačiau, kaip jums pabrėš Migracijos departamentas – įstatymai tiesiogiai nenumato, kad lietuvio vaiko tėtis ar mama, kuris į Lietuvą atvyko neteisėtai, turi teisę čia jį auginti.
Ar institucijos elgesys teisėtas?
Trumpas atsakymas – ne. Tačiau šis trumpas atsakymas reikalauja daug laiko ir pinigų. Kiekvieno individualaus Migracijos departamento sprendimo teisėtumas turi būti tikrinamas teisme.
Užsienietis, siekdamas likti Lietuvoje tam, kad galėtų gyventi su savo šeima, turi kreiptis į Migracijos departamentą ir prašyti persvarstyti sprendimą išsiųsti jį į kilmės valstybę. Jei Migracijos departamentas užsieniečio prašymą atmeta, jis turi kreiptis į teismą.
Nevyriausybinė organizacija „Sienos Grupė“ praėjusiais metais inicijavo 6 bylas, kuriose siekė padėti tokiose šeimose gimusiems vaikams augti Lietuvoje ir būti globojamiems abiejų tėvų.
Migracijos departamentas, vertindamas tokio pobūdžio prašymus, ne kartą yra nurodęs, kad tuo atveju, kai užsienietis sudarė šeimą su Lietuvos piliečiais, šie taip pat turėtų išvykti į užsieniečio kilmės valstybę: „Kilmės valstybės informacija patvirtina ir apie Jūsų sūnaus ir jo motinos galimybes vykti ir net gauti leidimus gyventi [Jūsų kilmės šalyje – aut. past.]. Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad būtent tėvai turi pareigą rūpintis vaiku ir spręsti dėl jo gerovės, t. y. vykti ar ne, būti visiems kartu ar ne ir t.t“.
Vertindamas argumentą, jog užsienietis išlaiko šeimą ir moka už vaiko privatų darželį, Migracijos departamentas nurodo: „Jūsų vaikas nors ir lanko privatų darželį, bet jo ugdymas priskirtas prie ikimokyklinio, t. y. toks ugdymas vyksta šeimoje ir tik tėvams pageidaujant pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Esant minėtai situacija daroma išvada, kad Jūsų vaiko ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas ir gali būti tęsiamas šeimoje.“
Toje pačioje byloje toliau teigiama: „Jūsų vaikas lanko privatų darželį, kas leidžia spręsti, kad vaiko ugdymu pasirūpinama darželyje, o Jūsų vaiko motina turi visas galimybes dirbti, kol vaikas būtų darželyje. Pažymėtina, kad apklausos metu Jūsų vaiko motina nurodžius, jog darželio darbo laikas nuo 7-18 val., o penktadienį iki 17 val. Tad žinodama darželio darbo laiką Jūsų vaiko motina visuomet gali derinti darbo valandas su darbdaviu.“
Kitoje byloje nurodoma: „vaiko motina šiuo metu yra motinystės atostogose ir gauna išmokas iš valstybės (...), šeimos gerove gali padėti pasirūpinti vaiko motinos giminaičiai, (...) Lietuvoje yra gerai išvystyta socialinė parama, dėl kurios gali kreiptis ir vaiko motina į valstybines institucijas ir/ar nevyriausybines organizacijas.“
Tiesa, viena įsimintina citata priklauso ir pirmos instancijos teismui. Spręsdamas dėl vaiko interesų, kai Migracijos departamento sprendimu yra išskiriama šeima, teismas pasisakė taip: „Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas su šeimos nariais negalėtų bendrauti nuotoliniu būdu ar kad jo šeimos nariams būtų užkirstas kelias jį aplankyti jo kilmės valstybėje ar kitoje trečiojoje šalyje“. Šis teismo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Teismai tokio pobūdžio bylose yra nuoseklūs – vaikai turi teisę augti globojami abiejų tėvų. Tai numato Vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame nurodoma, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Įstatymu taip pat numatyta, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju jei tai būtina vaikui apsaugoti.
Tačiau net teismui priėmus neigiamą sprendimą Migracijos departamento atžvilgiu, institucija tėra įpareigojama iš naujo persvarstyti užsieniečio prašymą. O persvarstęs prašymą iš naujo, Migracijos departamentas ir vėl pateikia neigiamą atsakymą. Ir taip be galo.
Patarimas, siekiantiems perimti institucijos vairą
Prieš kelias dienas Vidaus reikalų ministerija paskelbė ieškanti žmogaus, galinčio vadovauti Migracijos departamentui. Kaip nurodoma ministerijos pranešime, 5 metų kadencijai ieškoma kompetentingo, pokyčiams atviro ir migracijos procesus išmanančio lyderio, galinčio vadovauti daugiau nei 500 darbuotojų komandai.
Darbo skelbime taip pat teigiama, kad vienas iš šias pareigas užimsiančio žmogaus tikslų yra gerinti asmenų aptarnavimo ir teikiamų paslaugų kokybę. To rezultatas turėtų būti sumažėjęs pagrįstų skundų skaičius.
Administracinių teismų darbuotojai ir teisėjai neleis sumeluoti – Migracijos departamentas yra vienas iš didžiausių šių teismų darbdavių.
Nors ministerijos lūkestis žmogui, ateinančiam vadovauti institucijai suformuluotas gana abstrakčiai, reikia tikėtis, kad naujasis vadovas ar vadovė, savo darbe matys galimybę sumažinti pagrįstų skundų skaičių, atsižvelgiant į prioritetinį geriausią vaiko interesą.
Reikia tikėtis, kad institucijai ateis vadovauti žmogus išmanantis migracijos procesus, o gal net ir skaitęs Tove Jansson istorijas apie Muminukus.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
