Per keletą metų įvykę Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) struktūriniai ir valdymo pokyčiai iš esmės patvirtino dar 2022 m. pirmoje analizės dalyje numatytą universalios organizacijos veiklos modelį taikos metu ir galimus integracinius procesus į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas (GP) karo metu. LŠS tampa pilietinės gynybos sistemos ašimi visuotinės gynybos kontekste. Organizacijos lankstumas, daugialypiškumas, inovatyvumas, reagavimo greitis turi didelę pridėtinę vertę valstybės ir visuomenės atsparumo formavimui.
LŠS kaitos dinamika
2023 m. kovo 11 d., neeilinio LŠS atstovų suvažiavimo metu, buvo pritarta naujojo LŠS vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio kandidatūrai. Jo vizija – pasirengimas krizei ar karui turi vykti iš anksto, nuosekliai ir užtikrinant kiekvieno asmens (piliečio) vietą bei vaidmenį valstybės gynybos sistemoje. Toks požiūris atliepia visuotinės gynybos modelių, įdiegtų tokiose šalyse kaip Izraelis, Suomija, Švedija ar Singapūras, esminius principus – visuotinis šaukimas, visų valstybės sektorių (vyriausybinio, privataus, nevyriausybinio) įsitraukimas į krizių valdymą, pilietinės, civilinės ir karinės gynybos formavimą.
Naujoji LŠS veiklos strategija (strateginis veiklos planas) iki 2035 m. apibrėžė tris esmines LŠS veiklos kryptis: 1) asociacijos stiprinimą ir plėtrą; 2) indėlį stiprinant valstybės gynybą, ekstremalių situacijų ir krizių valdymą, civilinę saugą (civilinę gynybą); 3) visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą. Dabartiniame dokumente numatytas konkretus ir ambicingas tikslas – sutelkti ne mažiau kaip 50 000 piliečių po LŠS vėliava, tapti jungiančiąja grandimi tarp Lietuvos kariuomenės (LK) ir visuomenės, būti integruota į valstybės gynybą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą.
2024 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Šaulių sąjungos įstatymo redakciją (įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d.), kurioje numatyti keli esminiai organizacijos konceptualiniai, struktūriniai ir valdymo pokyčiai.
Pirma, LŠS pristatoma kaip valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija. LŠS tampa pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektu bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų talkininke, o šaulio tarnyba įvardijama kaip būdas atlikti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę ginkluotos ar pilietinės gynybos atveju.
Antra, LŠS pavaldumas iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perėjo Vyriausybei, kuri ministro pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą. LŠS veiklos koordinavimui įkuriama Patariamoji taryba, kurią sudaro 11 nuolatinių narių, atstovaujančių leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms, jėgos struktūroms.
Trečia, LŠS struktūroje atsiranda nauji padaliniai – specializuoti vienetai, skirti logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitoms užduotims, susijusioms su LŠS priskirtų funkcijų vykdymu, atlikti. Mokymui ir kariniam rengimui stiprinti steigiamas Mokymo centras.
LŠS perėjus į Vyriausybės pavaldumą žymiai padidėjo finansavimas ir užduočių spektras, atsižvelgiant į išaugusias ambicijas. LŠS tapo perkančiąja organizacija. Per pastaruosius keletą metų buvo įsigyta X kiekis ekipuotės komplektų, amunicijos (šaudmenų), bepiločių orlaivių, radijo ryšio, transporto ir kitų priemonių. LŠS veiklą palengvino 2023 m. įsigalioję Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimai, leidę privatiems ginklų prekiautojams Lietuvoje prekiauti civilinėje apyvartoje leidžiamais A kategorijos ginklais.
Inovacijų diegimas ir vystymas
Vienas iš esminių kokybinių organizacijos pokyčių – gynybos inovacijų diegimas ir plėtra. 2022 m. pabaigoje buvo įkurtas Kibernetinio saugumo vienetas (Lizdeikos kuopa), kuris subūrė informacinių, ir kitų technologinių sričių ekspertus. Šio vieneto dėka nuo 2023 m. vyksta kibernetinio saugumo ir inovacijų hakatonai „Ugninis skydas“.
Beje, vienas iš hakatono laimėtojų, startuolis Broswarm, ne tik pritraukė šimtatūkstantines investicijas iš rizikos kapitalo ir investicijų fondo „ScaleWolf“, bet ir laimėjo 2024 m. NATO inovacijų iššūkio konkursą (angl. NATO Innovation Challenge).
Dabartinis LŠS statusas leidžia organizacijai greičiau adaptuotis prie naujų technologijų evoliucijos, lengviau pritraukti inžinerinį išsilavinimą turinčius asmenis ir diegti gynybos inovacijas.
Ne paslaptis, kad dalis asociacijos narių priklauso Lietuvos saugumo ir gynybos pramonės asociacijai. LŠS nariai (ne profesinės karo tarnybos kariai) turi mažiau teisinių apribojimų dėl savanoriško įsitraukimo į pagalbos teikimą Ukrainoje ar net dalyvavimo koviniuose veiksmuose, skirtingai nuo valstybės jėgos struktūrų atstovų, turinčių kario ar pareigūno statusą. Šiuo metu kiekvienoje LŠS rinktinėje yra įkurtos bepiločių orlaivių sistemų (BOS) simuliacinės klasės, o kai kur net ir dronų konstravimo ir remonto dirbtuvės. Organizuojami BOS operatorių kursai su ambicija kiekvienoje rinktinėje turėti po BOS kuopą, o kiekviename komendantiniame vienete – po BOS skyrių.
Siekiama tobulinti valdymo, kontrolės ir ryšių sistemą, integruojant palydovinio internetinio ryšio sistemą STARLINK su situacijos suvokimo programa ATAK. LŠS turi ambicijų tęsti prieškario tradicijas vystant mažąją fiksuoto sparno aviaciją, kuri, kaip rodo Ukrainos pavyzdys, gali būti sėkmingai panaudota prieš „Shahed“ tipo dronus.
Naujai sukurtas LŠS bepiločių orlaivių (BO) vienetas dalyvavo LK Karinių oro pajėgų (KOP) pratybose „Budrus sakalas 2024“, kurių metu imitavo BO atakas prieš KOP infrastruktūrą. LŠS lygmens komendantinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pratybose „Juodas vanagas 2024“ pirmą kartą buvo aktyvuotas mobilus dronų valdymo centras. LŠS specializuoti vienetai rėmė LK pratybas „Gintarinė migla 2024“ ir „Kibernetinė koalicija 2024“. Teigtina, kad LŠS struktūroje atsiradę specializuoti vienetai atliepia Ukrainos kare identifikuotas pamokas dėl technologijų vystymo ir ateities mūšio lauko robotizacijos.
Bendraveika ir integraciniai procesai į valstybės saugumo ir gynybos sistemą
Šiuo metu LŠS sudaro apie 17 000 šaulių, iš jų apie 600 kovinių, apie 3000 komendantinių ir apie 500 specializuotų šaulių. Likę – ginkluoto, neginkluoto pasipriešinimo ir jaunieji šauliai. LŠS savo misiją įgyvendina padėdama valstybės ir savivaldos institucijoms vykdyti taikos ir karo meto užduotis. Pabrėžtina, kad Lietuvos karinėje strategijoje (2016) LŠS nėra paminėta, o naujoje LK doktrinoje (2025) lakoniškai teigiama, kad pagrindinė LŠS užduotis yra organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, o karo metu teikti paramą GP ir kitiems valstybės gynybos subjektams, kaip numatyta valstybės gynybos planuose.
LŠS koviniai būriai (KB) yra priskirti prie tam tikrų LK manevrinių ir specialiųjų vienetų, nors jų deklaruojama pagrindinė užduotis karo metu – vykdyti teritorinę gynybą, t. y. remti Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Lietuvos gynybos politikos baltojoje knygoje (2017 m.) teigiama, kad KASP tenka svarbi teritorinės gynybos užduotis. KASP glaudžiai bendradarbiauja su LŠS, vietos bendruomenėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
Tuo tarpu komendantinių vienetų užduotis – remti karo komendanto instituciją ir civilinės saugos bei krizių valdymo sistemą, teikiant paramą valstybės ir savivaldos institucijoms, padėti užtikrinti kritinės infrastruktūros ir karinių objektų apsaugą, prireikus vykdyti rezistencinę veiklą. Šauliai aktyviai dalyvauja LK organizuojamose karinėse pratybose, tarp jų ir „Perkūno bastione“, kurios yra didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas‘‘ sudėtinė dalis.
2024 m. Seimo patvirtintoje Civilinės saugos stiprinimo ir saugos programoje (pradžioje vadintoje koncepcija) LŠS funkcinė sąsaja su civilinės saugos pajėgomis (CSP) numatyta per karo komendantūras, kurioms teks svarbus vaidmuo užtikrinant užnugario saugumą, viešosios tvarkos palaikymą, mobilizaciją ir kritinės infrastruktūros apsaugą. LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai turėtų koordinuoti mobilizaciją, rūpintis ginkluotųjų pajėgų veiklos užtikrinimu ir palaikyti viešąją tvarką karo metu. LŠS nuolat dalyvauja pratybose su valstybės ir savivaldos institucijomis atsakingomis už civilinę saugą, teikiant bendrą ir specializuotą paramą, pvz. pirmosios medicinos pagalbos srityje.
Šiuo metu yra svarstoma į GP sudėtį įtraukti ir komendantinius vienetus papildant Karo padėties įstatymo (KPĮ) nuostatas. Kitaip tariant, karo padėties metu civilinės gynybos užduočių šie vienetai greičiausiai nevykdys arba vykdys ribotu mastu, o CSP tiesiogiai paremti galės tik neginkluoto pasipriešinimo šauliai.
LŠS, kuri savo misija siekia tapti integralia krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos dalimi, nėra minima Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme. LŠS, skirtingai nuo Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VSAT ir VST), nėra priskiriama prie CSP. Nors pagal KPĮ nuostatas, tiek VSAT, tiek VST tampa GP dalimi, kaip ir dalis LŠS narių (koviniai šauliai). Nacionalinėse mobilizacinėse pratybose „Vyčio skliautas 2024“ šauliai dalyvavo, tačiau valstybės mobilizacijos operacijų centre jų atstovo nebuvo. Tai rodo, kad VRM jau dabar identifikuoja LŠS kaip LK sudėtinę dalį.
Galima daryti prielaidą, kad įsibėgėjant LK Pirmosios divizijos formavimui LŠS koviniai būriai vis labiau integruosis su KASP vienetais, sukurdami būsimų teritorinės gynybos pajėgų pagrindą. Tuo tarpu LŠS komendantiniai vienetai palaipsniui taps naujai įkurtos Karo komendantūrų valdybos regioninio tinklo integralia dalimi. Didžiųjų miestų komendantūrose mišriu principu bus formuojami LK komendantiniai batalionai, o mažesniuose – kuopos. Tokiu būdu bendrai taikos metu KASP ir LK komendantiniai vienetai sudarytų apie 11 000 kovotojų, o prie šių pajėgų karo metu priskyrus VSAT bei VST vienetus – ryškėtų naujų teritorinės gynybos pajėgų bruožai. Šios pajėgos turėtų būti aprūpintos modernia ginkluote, technika ir ekipuote, elektroninės kovos priemonėmis, bepiločių orlaivių ir antžeminėmis sistemomis atliepiančiomis šiuolaikinio karo realijas.
2021 m. Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje (LNSS) buvo deklaruota didinti LŠS integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą. Vis tik LŠS ar atskirų jos vienetų vieta nacionalinio saugumo architektūroje bei LK (GP) vadovavimo ir valdymo grandinėje kol kas lieka iki galo neapibrėžta. Šiuo metu, vykstant LNSS peržiūrai, laikas atnaujinti ir kitus aukščiau paminėtus dokumentus, t. y. Lietuvos gynybos politikos baltąją knygą, Lietuvos karinę (gynybos) strategiją, Karo padėties ir Civilinės saugos ir krizių valdymo įstatymus, siekiant išvengti teisinio ir funkcinio disonanso atėjus dienai X.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
