Neseniai geras mano draugas išleido knygą apie apgaulę ir saviapgaulę, kurioje gvildenami įvairūs būdai, kuriais mes esame linkę apgauti save ar kitus. Perskaitęs knygą, pajutau norą labiau atšviežinti žinias šioje srityje ir, besigilindamas į įvairius mokslo straipsnius bei stebėdamas pastarųjų kelių metų įvykius, tiek globalius, tiek ir nacionalinius, taip pat ir politikų, žiniasklaidos, nuomonės formuotojų atsiliepimus apie juos, pajutau poreikį sudėti į žodžius tai, ką viešųjų ryšių specialistai veikiausiai žino intuityviai, bet nesigilinančiam asmeniui tai veikiausiai nėra akivaizdu ar netgi nėra priimtina tuo tikėti, nes tai griautų jų pasaulio suvokimą.
Egzistuoja specifinė žmonių grupė, pasižyminti aukštesniais nei vidutiniai intelektiniais gabumais. Tai mūsų gydytojai, valstybės tarnautojai, vidutinio lygio vadovai, inžinieriai, mokytojai, politikai, verslininkai, dėstytojai, mokslininkai ar kitokie visuomenėje gerbiami žmonės. Šiuos žmones esu linkęs vadinti nuviliančiai gabiais.
Nuviliančiai gabus, būdamas protingesnis nei vidutinis pilietis, jaučiasi gerokai protingesnis nei yra išties. Toks žmogus skaito daug protingų knygų ir iš ten semiasi išminties, vengiant kritinio vertinimo (jei knyga sutampa su skaitytojo požiūriu), nes kam būti kritiškam, jei autorius skaitytojui patinka. Kaip komikas Billy Connolly yra sakęs apie paviršutiniškai išsilavinusius žmones: jie knygos paraštėse rašo: „vaje, visiška tiesa, aš irgi taip galvoju.“
Nuviliančiai gabus žmogus visada labai greitai susigaudys, koks požiūris visuomenėje yra „teisingas“ ir jį priims kaip savą. Toks elgesys yra be galo natūralus ir naudingas žmogui, kuris nori gyvenimą gyventi be didesnių problemų ir aktyviai siekti statuso sistemoje, kuriai neprieštarauja.
Dažnai šie žmonės be jokio raginimo taps jiems pakilti padėjusios sistemos apologetais ir laikysis pozicijos, kad sistemos kritikai tiesiog yra kvaili, nemoralūs, neišsilavinę, neišmanantys. Ir jie beveik visada bus teisūs, kadangi nuviliančiai gabūs žmonės itin gerbia ir remiasi ekspertine nuomone, nuolankia nuomone, valties nesiūbuojančia nuomone, kuri devynis kartus iš dešimties atspindės tikrovę.
Deja, tokia meilė ekspertams priveda nuviliančiai gabų žmogų aklai pasitikėti dominuojančia pozicija bei ją skleidžiančiais ekspertais, netaikant kritinio mąstymo dėl negalėjimo patikėti, kad ekspertai gali būti šališki.
Nuviliančiai gabūs žmonės taip pat linkę gana paviršutiniškai suprasti diskusinius klausimus, atkartojant dominuojančias nuomones, galimai dėl gebėjimų stokos savarankiškai kritiškai įvertinti nagrinėjamą klausimą.
Ekspertinės nuomonės yra ir turi būti gerbiamos, kadangi niekas geriau už ekspertus konkretaus klausimo neišmano. Tačiau ekspertai yra žmonės su žmogiškais šališkumais ir asmeniniais interesais. Nuviliančiai gabiam žmogui sunku patikėti, kad ekspertai gali meluoti, klastoti duomenis, būti šališki politiškai, siekti pasipelnyti. Štai todėl nuviliančiai gabūs žmonės su dideliu entuziazmu kartoja visuotinai sutartas pozicijas, kadangi jos padeda jiems jaustis saugiai, jų gyvenimas dėl to tampa mažiau komplikuotas.
Tik pagalvokite, kaip sunku būtų gyventi, jei sudėtingus klausimus reikėtų savarankiškai įvertinti? Daug paprasčiau yra pasikliauti bendru sutarimu. Jei Jungtinės Tautos kažką sako – tai yra tiesa; jei Pasaulio Sveikatos Organizaciją kažką sako – tai yra tiesa; jei tradicinė žiniasklaida kažką sako – tai yra tiesa. Ir visos kitos nuomonės yra klaidingos ir blogos. Nes jei, neduokdie, visuotinai gerbiamos organizacijos ar ekspertai ar faktų tikrintojai klysta arba yra tendencingai šališki, tuomet visas pasaulis griūva ir kuo tuomet pasitikėti? Negi pačiam priimti sprendimus ir gilintis į klausimus? Baisu net pagalvoti.
Net kai akivaizdūs faktai spokso nuviliančiai gabiam žmogui į akis, toks žmogus bus labiau linkęs tikėti ekspertų ir autoritetų nuomone nei savo patirtimi ir tuo, ką jis mato prieš akis. Dėl to nuviliančiai gabiam žmogui joks kiekis asmeninės patirties ar kitų žmonių asmeninės patirties neatstos vieno oficialaus pranešimo spaudai ar vieno tyrimo, kad ir kaip oficialūs šaltiniai kirstųsi su akivaizdžiai matoma realybe.
Nuviliančiai gabus žmogus ignoruos tai, jog yra aibės atskleistų korupcijos atvejų gerbiamose tarptautinėse organizacijose, žiniasklaidos priemonėse, kad mokslas kenčia nuo replikavimo krizės bei išvešėjusio duomenų klastojimo (net ir gamtos moksluose!).
Vidutiniškai gabus ar netgi ne itin gabus žmogus, kita vertus, yra kitaip pasiduodantis įtakai. Toks žmogus tikės nuomonėmis, kurios skatina vengti žalos, arba dar paprasčiau – bet kuo, ką toks žmogus mato ar girdi čia ir dabar. Toks žmogus, jei jam tradicinė žiniasklaida sako, kad yra vienaip, bet jis savo akimis mato, kad yra visiškai kitaip, – pasitikės tuo, ką mato. Ir išskirtiniais atvejais toks požiūris bus teisus. Taip tarsi per matematikos egzaminą, taikant netinkamą formulę ir pridarant klaidų, prieinama teisingo atsakymo.
Tačiau tiek, kiek vidutinis ar mažiau gabus žmogus yra linkęs tikėti tuo, ką mato, nuviliančiai gabus žmogus tokią informaciją ignoruos, net jei ji yra skausmingai akivaizdi. Nes savo akimis pasitikėti tokiam žmogui neleidžia jo išsilavinimas ir statusas, jam reikia pasitikėti ekspertais. Kitaip tariant, jei autoritetai sako, kad 2+2=5, tuomet taip ir yra ir to ginčyti negalima. Belieka ilgai ilgai spoksoti į šią lygtį, kol išties tuo patikėsi ir tai matysi. Orveliškas scenarijus, bet pasikapstę savo įsitikinimuose ir nuoširdžiai ginamose pozicijose tikrai atrastume, kad esame tam pasidavę, ir ne vieną kartą.
Dėl savo pasikliovimo ekspertais ir status quo, nuviliančiai gabūs žmonės yra itin patraukli demografija sisteminei propagandai. Net ir būdami gabesni nei dauguma visuomenės, jie nekvestionuodami priima tai, ką jiems sako ekspertai ir sisteminiai žinių šaltiniai, tad tas, kas kontroliuoja ekspertus ir žiniasklaidą – kontroliuoja šių žmonių nuomonę. Tokie žmonės yra labai patraukli grupė kontrolei, kadangi nuviliančiai gabūs žmonės dažnai užima pareigas, kuriose galima daryti įtaką. Jie ne tik gyvena status quo įtakoje, bet ir aktyviai jį propaguoja, nes status quo padėjo jiems atsidurti ten, kur jie yra dabar. Tai panaikina bet kokį poreikį sistemingai organizuoti propagandą, kadangi nuviliančiai gabus asmuo yra asmeniškai suinteresuotas propaguoti ir gilinti status quo, tokiu būdu jie atlieka propagandos skleidimo funkciją be atskiro prašymo tai daryti.
Taip jau nutiko, kad dominuojantis mokslo bendruomenės bei oficialių Europos ir pasaulio autoritetingų institucijų požiūris yra šališkai kairysis (įdomu, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų gyvenantys žmonės yra linkę į kairiąją ideologiją), tad ir nuviliančiai gabūs žmonės bus linkę būti kairiaisiais. Todėl galime stebėti, kaip dešiniosios pozicijos neretai laikomos nemoraliomis, nejautriomis, klaidingomis ar tiesiog paprasčiausiai blogomis be didesnės argumentacijos ar pasigilinimo.
Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad dešinieji turi kokį nors unikalų imunitetą propagandai ir atsparumą nuo tikrovę neigiančio status quo propagavimo. Jei taip nutiktų, kad visi „autoritetai“ būtų dešinieji, tuomet nuviliančiai gabūs žmonės taip pat, kaip papūgos, kartotų dešiniąsias pozicijas.
Nuviliančiai gabių žmonių elgesys nėra politinis klausimas, tai yra socialinis klausimas, kurį reikia spręsti skatinant kritinį mąstymą ir užtikrinant žiniasklaidos bei autoritetų politinį neutralumą. Deja, labai sunku įsivaizduoti nešališką žiniasklaidą ar valstybines bei tarptautines organizacijas, kurios žinias pateiktų be politinės interpretacijos. Tad belieka tikėtis, kad nuviliančiai gabūs žmonės gilins kritinio mąstymo gebėjimus ir, net jei tai nėra labai malonu, pradės galvoti už save ir galiausiai pradės matyti realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų, be jokios politinės įtakos, ar ji ateitų iš kairės, ar dešinės. Ir nepulkime mažiau gabių žmonių už jų nuomones, nes jie neretai mato dalykus žymiai aiškiau nei nuviliančiai gabūs.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
