Apriboti miškų kirtimai, dirvožemio apsauga, oro ir vandens taršos suvaldymas, klimato krizės stabdymas, gamtos atkūrimas, perėjimas prie žiedinės ekonomikos – įdomu, kokiais aplinkosaugos pažadais rinkėjus maitina partijos. Ar įmanoma, kad su naujuoju Seimu sulauktume pokyčių, taip reikalingų stabdyti prastėjančią mūsų aplinkos būklę? Pažvelkime, kokį aplinkai draugiškos politikos meniu rinkėjams šį rinkimų sezoną žada partijos.
Aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos išnaršė partijų programas, peržiūrėjo atsakymus „Mano balsas“ ir „Žinau ką renku“ portaluose bei buvusius balsavimus Seime. Programose ieškojome pažadų klimatui, gamtai ir dėl taršos, taip pat kiek aplinkosauginiai ingredientai dera bendroje visų pažadų lėkštėje. Pagal tai partijoms parašėme aplinkosauginį pažymį.
Pilnavertis, tik nepatikrintas
Lietuvos žaliųjų partijos programinį patiekalą įvertinome kaip draugiškiausią aplinkai bei pilnavertiškiausią ir skyrėme dešimt balų iš dešimties. Jų programoje numatyta darni vystymosi kryptis, keliami ambicingi aplinkosaugos tikslai, taip pat siūlomos priemonės ir teisiniai bei mokestiniai pokyčiai, padėsiantys juos įgyvendinti.
Visgi radome trūkumą – partija neturi darbo Seime patirties, todėl nežinia, kiek pavyktų įgyvendinti tikslus, kai reikėtų juos derinti su kitomis frakcijomis ar koalicija. Tačiau tikrai galima tikėtis, kad ji siektų iškelti svarbias aplinkosaugos temas.
Norėtų pagaminti pilnavertį, bet trūksta ingredientų
Po šešis balus surinko Laisvės partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ programose siūlomi patiekalai. Juose aplinkosauga pripažįstama kaip svarbi, bet tiek viena, tiek kita partija neranda tinkamos skirtingų ingredientų proporcijos.
„Vardan Lietuvos“ programa nuosekliai integruoja aplinkosaugą į bendrą patiekalą, bet trūksta priemonių taršai suvaldyti ir gamtos apsaugai, ypač žemės ūkyje. Taip pat nelabai aišku, kaip partija dorosis su pažadų išpildymu, mat „Vardan Lietuvos“ narių atsakymai portaluose „Mano balsas“ ir ligšioliniai balsavimai Seime pernelyg skiriasi nuo programoje pateiktų pažadų.
Laisvės partija žada pasiekti reikalingų pokyčių tiek klimato, tiek gamtos, tiek taršos srityse. Tik šie pažadai gana sunkiai dera su itin liberalia šalies vystymo strategija, žadančia mažiau reguliavimo, mažiau mokesčių, tęsti valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves. Ar nebus taip, kad galiausiai ekonomikos ir verslo skatinimo ingredientai uždominuos.
Įprastas su žaliais užkandžiais
Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio patiekalus įvertinome ketvertuku. Skiriasi šių partijų programų stipriosios ir silpnosios pusės, tačiau jas vienija bendras bruožas – aplinkosauga pripažįstama, tačiau yra antraeilė, numatytose priemonėse patiekiama kaip papildomi užkandžiai prie bendro patiekalo.
Tėvynės sąjungos stiprūs pažadai dėl didesnės miškų apsaugos. Liberalų sąjūdis žada greitesnį neutralumą klimatui, tačiau priemonės daugiausia technologinės, pasitelkiant beveik tik verslą. Socialdemokratų programa išsiskiria taršos problemos pripažinimu.
Suvožtinis su salota
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Laisvė ir teisingumas“ savo programose turi žalumo užuomazgas. Deja, šios užuomazgos yra minimalios, kartais šabloninės ar išvis atsitiktinės, ir nerodo aiškaus nusiteikimo aplinkosaugą traktuoti kaip svarbų šalies vystymosi dėmenį. Tokia žalia salota bendrame suvožtinyje sveikatos mūsų aplinkai tikrai nepridės.
Tautos ir teisingumo sąjunga, „Nemuno aušra“, Nacionalinis susivienijimas ir Taikos koalicija įvardija atskiras aplinkosaugines problemas, bet iš esmės nepripažįsta ekologinių krizių ir prieštarauja Europos žaliajam kursui.
Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija ir Lietuvos rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nepateikė išplėstinių programų, neatsakė į „Mano balsas“ klausimus, o jų programų santraukos nemini aplinkosaugos temų.
Aplinkos būklei gerinti įprastų patiekalų neužteks
Partijų programose siūlomi patiekalai atspindi esamą Lietuvos aplinkos būklę. Nors kiekviena nueinanti Vyriausybė giriasi savo darbais, tačiau nuo jų patiekto įprasto meniu būklė tik prastėja. Oro tarša išlieka per didelė, paviršinių vandens telkinių būklė prastėja, Baltijos jūra toliau miršta, paukščių agrariniame kraštovaizdyje mažėja, krenta brandūs miestų medžiai, saugomų teritorijų miškai kertami plynai, o klimato kaita pasauliui tiekia stipresnes liūtis, audras ir sausras.
Pagrindinis realus pasiekimas per praėjusią Seimo kadenciją yra greita atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, ypač dėl poreikio stiprinti energetinę nepriklausomybę. Ši plėtra yra naudinga ir labai reikalinga. Gerai, kad ją išlaikyti žada beveik visos partijos. Tačiau kaip ir visa ūkinė veikla, ji kelia ir grėsmes, į kurias turėtų būti atsižvelgiama.
Todėl norint įvertinti, ar partijų aplinkosauginis meniu yra pilnavertis, reikia atsakingai patikrinti, ką partijos žada srityse, kur reikia riboti ūkines veiklas, pvz., reguliuojant taršą ar saugant gamtą.
Lietuvos politikai labai reikia pilnavertiškumo ir darnaus vystymosi, kai visos politikos sritys yra svarbios ir vystomos kartu. Aplinkosauga dažnai nuvertinama, tačiau tai gilina esamas problemas ir trukdo pasiekti geresnę aplinkos būklę, kas veikia kiekvieną iš mūsų asmeniškai, skurdina gamtą ir kliudo bendrai šalies gerovei. Deja, pokyčiui pasiekti tik žalių užkandžių neužteks.
Partijų aplinkosauginius vertinimus atliko Aplinkosaugos koalicija su narėmis, bendradarbiaudama su VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“. Komentarą rengiant prisidėjo „Klimato reporteriai“.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
