Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus, kad Lietuva jungtųsi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad konkretus Lietuvos indėlis šioje misijoje dar bus derinamas. Be to, A. Skaisgirytės teigimu, VGT sprendimas prisidėti prie misijos grindžiamas sąjungininkų saugumo poreikiais, o ne siekiu kam nors įtikti.
„Kaip konkrečiai, kokiu būdu Lietuva dalyvaus – dar turėtų padirbėti kariškiai ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ir žinoma, kad jeigu mes kalbame apie karių siuntimą į Hormuzo sąsiaurio regioną, dar turės būti Seimo pritarimas tam“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Mes tai darome ne todėl, kad norime kam nors įtikti, bet dėl to, kad esame atsakingi sąjungininkai, ir jeigu norime, kad, pavyzdžiui, amerikiečių kariai būtų Lietuvoje, to reikia mūsų saugumui ir taip pat manome, kad visiškai normalu pasiūlyti savo dalyvavimą, kai saugumo prašo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar kitų sąjungininkų vadovai“, – kalbėjo ji.
Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu.
Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjos, toks formatas pasirinktas dėl praktinių priežasčių.
„(…) VGT nebuvo sukviesta fiziniu būdu, buvo padaryta jos narių apklausta raštu ir visi jie patvirtino savo nuomonę būtent šituo klausimu. Taip buvo padaryta dėl to, kad kartais sunku būna surinkti visus vadovus, kad jie būtų Lietuvoje vieną dieną“, – aiškino prezidento vyriausioji patarėja.
Kaip nurodė prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Kaip Eltai pirmadienį nurodė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, Seimas priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas G. Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai plaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
Skaisgirytė: Lietuvai rūpi, kad JAV karių Europoje nemažėtų, o kurioje šalyje – mažiau svarbu
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė sako, jog Lietuvai svarbu, kad JAV karių Europoje nesumažėtų, o kurioje šalyje jie galiausiai bus dislokuoti, yra mažiau svarbu.
„Mūsų interesas yra, kad tie kariai liktų Europoje, o kurioje konkrečiai Europos šalyje, jau mažiau svarbu. Bet jeigu jie liks Europoje, tai yra geriausiai Lietuvos interesus atliepiantis variantas“, – sakė A. Skaisgirytė.
Taip ji kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbant apie ketinimus iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. JAV karių.
Žiniasklaida skelbė svarstymus, kad šie kariai galėtų būti perkelti į NATO rytinio sparno šalis, pavyzdžiui, į Lenkiją ar Rumuniją.
Lietuva anksčiau taip pat teigė esanti pasirengusi priimti daugiau JAV karių, nei šalyje yra dabar.
Anot A. Skaisgirytės, politiniu lygmeniu kol kas nėra konkrečiai kalbama, ar iš Vokietijos išvedami JAV kariai galėtų atsidurti Lietuvoje.
„Taip konkrečiai, žinoma, nėra kalbama. Pati idėja dar yra gana gyva“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Vokietijoje yra daugiau nei 35 tūkst. JAV karių, tad 5 tūkst. jų išvedimas nebūtų tiek reikšmingas, kaip gali atrodyti.
Be to, A. Skaisgirytė sakė, kad nepaisydamas Vašingtono planų Berlynas nekeičia įsipareigojimų iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje dislokuoti brigadą karių.
Patarėja taip pat atmetė kai kurių Vakarų apžvalgininkų siūlymus Europai pradėti galvoti apie savo aljansą, toliau aižėjant transatlantiniam ryšiui.
„Kad ir kokie aljansai teoriškai galėtų būti kuriami, saugumo prasme nė vienas demokratinių šalių aljansas be JAV nesugebės užtikrinti tokio atgraso, būtent branduolinio atgraso, tokio, koks dabar yra NATO“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
BNS rašė, kad naujausia JAV kritika NATO yra dėl dalies jos narių nenoro padėti Vašingtonui per konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Prezidento patarėja: šiuo metu nematau jokios prasmės atkurti dialogą su Rusija
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ragina atnaujinti Europos ir Rusijos bendradarbiavimą, prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė sako tam šiuo metu nematanti jokio pagrindo.
„Šiuo metu visiškai nematau jokios prasmės atkurti dialogą (su Rusija – ELTA). Atkurti dialogą būtų galima tada, kai Rusija kažką padaro, kad tas dialogas būtų atkurtas, pavyzdžiui, nutraukia karą Ukrainoje, išeina iš Ukrainos teritorijos, baigia šitą karinę avantiūrą“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Taip, tada galime kalbėtis. O dabar apie ką kalbėtis? Nematau apie ką“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, Slovakijos premjeras šeštadienį gynė savo dalyvavimą Antrojo pasaulinio karo minėjimuose Maskvoje ir ragino atnaujinti Europos bei Rusijos bendradarbiavimą.
Jis teigė, kad jis ir jo vadovaujama Vyriausybė yra „suinteresuoti normaliais, draugiškais ir abipusiai naudingais santykiais“ su didžiąja valstybe Rusija, taip pat su visomis kitomis šalimis, kurios yra tuo suinteresuotos.
Savo ruožtu Lietuvoje pirmadienį viešėjęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Kyryla Budanovas teigė, kad jeigu Rusija ryžtųsi rimtam tarpvalstybiniam dialogui, Ukraina būtų tam pasiruošusi.
