Baltarusijos pareigūnai siekia priimti įstatymą, įpareigosiantį piliečius pateikti valstybei DNR mėginius, tačiau, kaip sužinojo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Baltarusijos tarnyba, šios griežtai kontroliuojamos šalies valdžios institucijos jau seniai kaupia valstybei įtarimą keliančių asmenų DNR duomenis.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Už šalies ribų veikiančioje nepriklausomoje Baltarusijos žiniasklaidos priemonėje dirbantis žurnalistas Mikalajus, kurio tikrasis vardas ir pavardė saugumo sumetimais neatskleidžiami, pasakojo, kad prieš dvejus metus buvo paimti tėvynėje likusių jo tėvų DNR mėginiai. Kai jam už akių buvo iškelta, jo žodžiais tariant, „politiškai motyvuota“ baudžiamoji byla, milicija pirmiausia iškvietė jo motiną pateikti DNR mėginį, o vėliau atvyko ir į jos namus kaime.
„Tyrimų komiteto pareigūnai atvyko į jos kaimą ir vietoje paėmė seilių mėginį, – pasakojo Mikalajus. – Jie davė suprasti, kad jei jos sūnui kas nors atsitiks, tai padės lengviau jį atpažinti.“
„Nesilaikoma jokių teisinių nuostatų“
Teisininko ir Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininko pavaduotojo Aleho Ahejevo teigimu, panašių atvejų pastaruoju metu pasitaiko dažnai.
„DNR mėginius priversti duoti politiniai kaliniai ir iš Baltarusijos išvykusių žmonių giminaičiai“, – sakė A. Ahejevas ir pridūrė, kad mėginiai imami „nesilaikant jokių teisinių nuostatų“.
Yra daugybė atvejų, „kai apgaulės, melo ar grasinimų būdu paimami žmonių DNR mėginiai ir kaupiami duomenų bazėse, kurios iš esmės yra neteisėtos“.
„Siūlomu įstatymu bandoma įteisinti jau egzistuojančią praktiką“, – sakė jis.
Baltarusijos valstybinis teismo medicinos ekspertizės komitetas pateikė įstatymo projektą, pagal kurį visiems baltarusiams būtų privaloma pateikti DNR mėginius, rugpjūčio 20 d. paskelbtame interviu teigė komiteto pirmininkas Aleksejus Volkavas.
„Mes nesakome, kad iš karto surinksime visų šalies gyventojų DNR mėginius, – aiškino jis. – Pirmiausia manome, kad šis darbas turėtų vykti per tam tikrą laikotarpį: galbūt per vienerius, dvejus, trejus ar ketverius metus, priklausomai nuo atitinkamų kategorijų. Kai kurioms kategorijoms bus suteikta pirmenybė, o kitoms galbūt nustatysime vėlesnį terminą.“
A. Volkavas užsiminė, kad teisės aktas yra dar pradinėje rengimo stadijoje, tačiau pridūrė, kad „mes aktyviai dirbame šiuo klausimu ir sulaukiame paramos iš savo kolegų teisėsaugos institucijose bei kitose valstybinėse įstaigose“.
DNR – tai unikalus biologinis požymis, randamas beveik kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje. DNR mėginiai paprastai imami iš seilių.
Vakarų šalyse nėra bendro reikalavimo
Kai kuriose Vakarų šalyse galioja įstatymai, suteikiantys policijai teisę paimti asmenų, nuteistų už sunkius nusikaltimus, DNR mėginius, tačiau nė vienoje iš jų nėra visuotinio reikalavimo piliečiams pateikti mėginius.
A. Ahejevo teigimu, vis dar nėra aišku, kokiais tikslais Baltarusijos valdžia ir nuo 1994 m. šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka galėtų panaudoti šiuos DNR mėginius.
Šalyje sistemingai slopinama opozicija, tačiau aukščiausią tašką represijos pasiekė 2020 m., kai smurtu buvo reaguota į masinius protestus, kilusius A. Lukašenkai pasiskelbus dar vienų prezidento rinkimų nugalėtoju, – daugelis šalies piliečių teigia, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Tuo metu nemažai Vyriausybės oponentų, žurnalistų ir kitų asmenų buvo priversti palikti šalį.
„Kai nėra teisinio reguliavimo, jie patys sprendžia, kaip šie duomenys bus naudojami, – sakė A. Ahejevas. – Kitose šalyse tokia praktika taip pat egzistuoja, tačiau ten yra teisinis reguliavimas ir atsakingos institucijos. Tuo tarpu Baltarusijoje saugumo pajėgos gali naudoti duomenis kaip tinkamos.“
Pasak buvusių Baltarusijos saugumo tarnybų pareigūnų asociacijos „BelPol“ atstovo Uladzimero Žiharo, kai kurių Baltarusijos gyventojų DNR mėginiai buvo imami dar prieš 2020 m. protestus. Jo teigimu, ši praktika padėjo išaiškinti keletą tikrų nusikaltimų.
„Aš pats buvau liudininkas, kai buvo išaiškinta viena tokia nusikalstama veika. Tai buvo 20 metų senumo žmogžudystės byla. Byloje buvo išsaugota cigarečių nuorūka. Ji buvo nusiųsta tolesnei analizei, buvo nustatytas su ja susijęs asmuo ir galiausiai žmogžudystė buvo išaiškinta“, – sakė U. Žiharas.
Jis abejojo, ar visuotinė DNR duomenų bazė, jei tokia būtų sukurta Baltarusijoje, pasitarnautų politiniams persekiojimams.
„Politiniais motyvais grindžiamose bylose dažnai nereikia jokių įrodymų, nes visi kaltinimai imami iš oro. Todėl sudėtingos priemonės, pavyzdžiui, DNR duomenų bazė, yra tiesiog nereikalingos“, – sakė U. Žiharas.
Jei bus priimtas įstatymas, paklojantis pamatus visuotinei Baltarusijos piliečių DNR duomenų bazei, matysime proceso, prasidėjusio 2004 m. įsigaliojus įstatymui dėl pirštų atspaudų registravimo, tęsinį. Pagal šį įstatymą beveik visi suaugę Baltarusijos piliečiai vyrai buvo įpareigoti pateikti savo pirštų atspaudus.
Privalomo pirštų atspaudų ėmimo kampanija Baltarusijoje prasidėjo 2008 m., po to, kai liepos 4 d. per Baltarusijos Nepriklausomybės minėjimui skirtą koncertą buvo detonuotas sprogstamasis užtaisas.
