Lazdijuose, prie Šv. Onos bažnyčios, netoli Motiejaus Gustaičio gimnazijos, radus kelių dešimčių žmonių palaikus, sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai, jie nebus atnaujinti, kol archeologai galutinai neištirs teritorijos.
„Kol galutinai ta vieta nebus ištirta, tai darbai stovės. Ten buvo numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, bet kadangi tų palaikų kilmė nėra aiški, tai yra antrinis palaidojimas ir tas palaidojimas yra labai keistas, nes viskas suversta į didelę krūvą palaikų“, – BNS šią savaitę sakė Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas Alius Baranauskas.
Savo ruožtu archeologės Ingridos Čičiurkaitės teigimu, aptiktų palaikų skaičius gali viršyti ir pusšimtį.
„Antropologiniai tyrimai pasakys tikslų minimalų individų skaičių, bet aš taip įtariu, kad mes viršysime ir 50 palaikų“, – BNS sakė archeologė.
Pasak jos, palaikai bus išgabenti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą antropologiniams tyrimams. Jų metu bus nustatytas minimalus individų skaičius, lytis, amžius, rekonstruotas ūgis, įvertintos traumos, patologijos ir dantų būklė.
Archeologė aiškino, kad palaikai buvo užkasti antrą kartą, veikiausiai 1988–1989 metais tiesiant šiluminę trasą į mokyklą. Tuomet statybų metu suardžius pirmines palaidojimo vietas, išjudinti kaulai buvo suversti į šalia tranšėjos iškastą duobę.
„Kai kurie yra sveiki kaulai, kai kurie fragmentuoti, bet skeletų nėra anatominėje padėtyje, viskas yra permaišyta“, – teigė I. Čičiurkaitė.
Anot jos, iš pradžių svarstytos dvi palaikų kilmės versijos – kad jie galėtų būti iš senųjų Lazdijų kapinių arba priklausyti sovietų represijų aukoms, mat netoliese veikė NKVD būstinė.
Vis dėlto, ištyrus dalį palaikų, archeologai labiau linksta prie versijos, kad jie yra iš senųjų miesto kapinių.
„Dabar jau iškėlus nemažai palaikų, prie jų nerandame nei daiktų, bet taip pat šautinės ar smurtinės mirties kažkokių įrodymų. Ir pagal palaikų kiekį labiau linkstama į tai, kad tai turėtų būti senosios kapinės“, – sakė archeologė.
„Kadangi neturime daiktų ir viskas yra suardyta, tai tikslesnio laikotarpio, kokiu metu buvo laidota, negalime kol kas pasakyti“, – pridūrė ji.
I. Čičiurkaitės teigimu, palaikai aptikti maždaug aštuonių metrų atstumu nuo bažnyčios šventoriaus tvoros. Anot jos, fragmentiški istoriniai šaltiniai rodo, kad pirmoji bažnyčia šioje vietovėje XVI amžiaus antroje pusėje buvo pastatyta jau buvusių kapinių vietoje.
Pasak archeologės, vietos gyventojai pasakoja prisimenantys, kad tiesiant šiluminę trasą 1988–1989 metais taip pat buvo aptikta daug žmonių kaulų. Jų esą rasta ir statant daugiabutį toliau nuo bažnyčios, miesto centro link.
„Kai buvo įrenginėjama šiluminė trasa į mokyklą, prieš tai uždarius katilinę, vietiniai pamena, kad buvo daug kaulų toje tranšėjoje ir kad ten dar vaikai nešdavosi juos į mokyklą“, – sakė ji.
Archeologai šiuo metu tęsia darbus, o po žiemos taip pat ketina grįžti į statybvietę. Pavasarį numatoma tęsti archeologinius žvalgymus, patikrinti aikštelės dugną ir ieškoti pirminių palaidojimo vietų.
