Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas ketvirtadienį paragino NATO sąjungininkus paaiškinti, kaip jie ketina tenkinti JAV reikalavimus prisiimti atsakomybę už Europos gynybą, Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų buvimą šiame žemyne.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija pakurstė sąjungininkų baimę, kad liepą pradėjusi šešių mėnesių trukmės pajėgų dislokavimo peržiūrą ji gali sumažinti savo buvimą Europoje.
„Mūsų nusiteikimas, žinoma, yra susijęs su (...) konsultacijomis ir bendradarbiavimu. Norime išgirsti mūsų sąjungininkų nuomonę“, – lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje derybose sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge`as Colby.
Vašingtonas išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašoma parodyti, kaip jos daro pažangą siekdamos prisiimti pagrindinį vaidmenį ginant savo žemyną po to, kai buvo susitarta labai padidinti karinius biudžetus.
„Iš tikrųjų vedame dalykišką pokalbį apie tai, kaip kartu judėsime į priekį pasaulyje, kuriame Europa, akivaizdžiai labai turtingas žemynas, gali prisiimti ir prisiima pagrindinę atsakomybę už savo konvencinę gynybą“, – teigė E. Colby.
Jis nurodė, kad Vašingtonas siekia „paspartinti ir paskatinti tai, kas vyksta, o po to pažvelgti į JAV pajėgų Europoje strateginę padėtį aukštu lygiu“.
„Pasieksime tikslą“
Birželį Pentagono vadovas Pete`as Hegsethas paskelbė apie pajėgų peržiūrą, JAV piktinantis Europos šalių reakcija į Vašingtono karą su Iranu, įskaitant apribojimus Amerikos pajėgoms naudotis jų bazėmis konflikto pradžioje.
„Pažvelkime į kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, patekimą, bazavimąsi ir skrydžius virš teritorijos – čia yra daug gero, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos turime išspręsti, kad judant į priekį viskas turėtų prasmę“, – kalbėjo E. Colby.
NATO vadovas Markas Rutte tikino, kad Vašingtono sąjungininkai daro pažangą didindami išlaidas gynybai ir įsigydami svarbiausių pajėgumų.
„Tai vis dar tęsiasi. Vis dėlto reikia padaryti daug daugiau. Mes pasieksime tikslą“, – kreipdamasis į E. Colby sakė M. Rutte.
D. Trumpas jau seniai daro spaudimą Europai išleisti daugiau lėšų gynybai, Vašingtonui signalizuojant, kad jis nori atsitraukti nuo šio žemyno ir sutelkti dėmesį į kitus iššūkius, pavyzdžiui, Kiniją.
Pentagonas, Europoje dislokavęs apie 80 tūkst. karių, jau pranešė sąjungininkams, kad mažina NATO gynybos planams skiriamus pajėgumus.
Vašingtonas gegužę taip pat pareiškė, kad išves 5 tūkst. karių iš Vokietijos, tačiau vėliau D. Trumpas nurodė, kad tokį patį skaičių siunčia į kaimyninę Lenkiją.
Europos šalys labai didina karinius biudžetus – 2025 metais jos pritarė D. Trumpo reikalavimui iki 2035-ųjų saugumo išlaidoms skirti 5 proc. BVP.
