NATO rytinio sparno šalims įspėjant, kad Rusija rengia galimas provokacijas Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, Lietuvos ambasadorius NATO sako – galimi hibridinio karo elementai, ne karinis puolimas. Saugumo ekspertai iš Baltijos šalių į perspėjimus ragina reaguoti ramiai. Esą Rusijos grėsmė – sena, kaip ir grasinimai.
Tranšėjos, bunkeriai ir vadinamieji „drakonų dantys“, skirti tankams stabdyti, – tik toks vaizdas ne iš Ukrainos fronto. Tai nauja Estijos gynybinių įtvirtinimų linija prie sienos su Rusija.
„Kol kas viena kuopos tvirtovė – šiaurės rytų rajone, kita – pietryčių rajone, daugiausia tam, kad žmonėms parodytume, ką darome ir kodėl tai darome. Bet reikia nepamiršti, kad net ir šias pozicijas įrengėme pagal planą, jos nėra atsitiktinai išsibarsčiusios po teritoriją, yra čia tikslingai“, – sako Estijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Ainaras Afanasjevas.
Tokie įtvirtinimai driekiasi per miškus ir laukus. Beveik 300 kilometrų sieną su Rusija turinti Estija tikisi, kad tokios priemonės padės atgrasyti ar bent sulėtinti Rusijos puolimą.
Kad Rusija gali ryžtis išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį, kalbama jau ne vienus metus. Kai kurių šalių žvalgyba sako – agresijai prieš aljansą Kremlius bus pasiruošęs jau 2030-aisiais, kiti tikina – tai neįmanoma. Esą Rusija per daug išsekusi Ukrainoje. Bet galimi kiti veiksmai.
Praėjusią savaitę dvi NATO rytinio sparno šalys įspėjo – Rusija netolimoje ateityje planuoja provokacijas Baltijos valstybėse ar Lenkijoje.
„Konvencinių kažkokių grėsmių turbūt neturėtume tikėtis, turbūt pirmiausia galvočiau apie hibridinio karo elementus. Jie lengviausiai padaromi turbūt“, – kalba Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis.
Būtent apie galimus raketų ar dronų įskridimus kalba Latvijos žvalgyba. Tikslas esą perspėti Vakarus – nustokite remti Ukrainą arba turėsite problemų. Analitikas iš Estijos sako, jeigu Rusija išdrįstų, tai ne dėl paramos Ukrainai.
„Manau, kad taip būtų bandoma patikrinti patį NATO ir ypač Jungtinių Valstijų laikyseną pastarojo meto įvykių kontekste. Optimistiška būtų manyti, kad dar viena provokacija NATO šalyje galėtų nukreipti dėmesį nuo Ukrainos“, – teigia Talino Tarptautinio gynybos ir saugumo centro ekspertas Tony Lawrence`as.
Latvijos saugumo ekspertas Janis Karlsbergas sako, išlikti budriems reikia, bet perspėjimai dėl Rusijos – jokia naujiena.
„Tai vyksta daugelį metų. Pavyzdžiui, Latvijoje dešimtajame dešimtmetyje Rusijos Federacija rengė sprogdinimus šalia sinagogos, siekdama pavaizduoti Latviją kaip nacių fašistinę valstybę. Taigi kodėl dabar kalbame apie kitas priemones? Žinoma, viskas įmanoma, bet pasekmės jiems būtų gana baisios. Tai tikrai priartintų Rusiją prie savižudybės“, – komentuoja NATO Strateginės komunikacijos kompetencijų centro analitikas J. Karlsbergsas.
Saugumo ekspertai iš Baltijos šalių sako, keista, kad nuolat įspėjama apie grėsmes Baltijos šalims ar Lenkijai, kai būtent šios šalys geriausiai pažįsta Rusiją ir jų lengvai neįbauginsi.
„Manau, tos antraštės Vakarų žiniasklaidoje, akcentuojančios Baltijos valstybes ar atskirus regionus Baltijos šalyse, nėra tikslios. Mes kalbame apie grėsmę, kurią Rusija kelia NATO aljansui arba NATO aljansui jos nekelia“, – sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Bet į kampą užspeistas žvėris visada kelia grėsmę, – pabrėžia ekspertai. O būtent taip dabar jaučiasi Putinas ir jo režimas, karui pasiekus Maskvos ir Sankt Peterburgo dangų.
