Iranas trečiadienį susitiks su Kataro tarpininkais aptarti derybų su Jungtinėmis Valstijomis, Teheranui ir Vašingtonui susitarus dėl supratimo memorandumo, kuriuo siekiama sustabdyti karą Artimuosiuose Rytuose.
Irano pareigūnai vyks į Kataro sostinę Dohą, tačiau paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kad įvyks tiesioginės derybos.
Kataras taip pat pareiškė, kad jokių aukšto lygio susitikimų ar tiesioginių derybų tarp ilgalaikių priešininkų neplanuojama.
Toliau apžvelgiame, kas yra žinoma apie šias diskusijas.
Kas ir kada?
D. Trumpas pirmadienį savo socialiniame tinkle paskelbė, kad Iranas paprašė surengti naujas derybas Katare kitą dieną.
„JOS ĮVYKS RYTOJ DOHOJE!“ – rašė jis.
Po jo įrašo socialiniame tinkle jo atstovė spaudai televizijai „Fox News“ sakė, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir D. Trumpo patarėjas bei žentas Jaredas Kushneris „šią savaitę skris į Dohą aukšto lygio susitikimams“.
Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Majedas Al Ansari antradienį patvirtino, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris yra Dohoje, tačiau nurodė, kad „jie čia ne deryboms su iraniečiais“.
Jie atvyko „susitikti su tarpininkais, Kataro pareigūnais, o derybose bus aptariami visi regiono klausimai (...) įskaitant, žinoma, derybas su Iranu, taip pat ir Libaną“, pridūrė jis.
Irano delegacijai vadovauja užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi, nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei, patvirtinęs, kad pirmasis Irano susitikimas su tarpininkais įvyks trečiadienį.
Svarstomi klausimai
Svarbus JAV ir Irano susitarimo klausimas, kurį reikia išspręsti, yra Irano vykdoma strateginio Hormuzo sąsiaurio blokada, o susitarime numatytas jo atvėrimas.
Laivų eismas sąsiauryje sumažėjo savaitgalį, kai šeštadienį buvo užpultas per jį plaukęs laivas.
Vienas JAV pareigūnas teigė, kad derybas „planuojama tęsti visose supratimo memorandumo srityse“.
Iranas neseniai taip pat surengė derybas su Omanu dėl to, ką pavadino „būsimu laivų, plaukiančių per sąsiaurį, valdymu“.
Kitas svarbus klausimas Iranui yra jo lėšos, įšaldytos dėl JAV sankcijų.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, kad reikalingi žingsniai šioms lėšoms atšaukti jau yra vykdomi, ir nurodė, kad šaliai bus grąžinta pusė iš įšaldytų 12 mlrd. JAV dolerių.
E. Baqaei antradienį sakė, kad su Kataro puse bus kalbama apie „nuostatą dėl Irano ribojamo turto atlaisvinimo“.
Kovos rimsta
Nuo JAV ir Irano susitarimo pasirašymo abi pusės Persijos įlankoje apsikeitė pavieniais šūviais.
Teherano pretenzijos į Hormuzo sąsiaurį ne kartą sukėlė įtampą.
Vėliausias incidentas įvyko savaitgalį, kai JAV centrinė vadovybė pranešė, kad atakavo 10 Irano karinių taikinių dėl „besitęsiančios Irano agresijos prieš komercinę laivybą“.
Iranas pareiškė, kad atsakė smūgiais JAV bazėms Kuveite ir Bahreine, o abi šios šalys pasmerkė Teheraną.
Vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas antradienį per televiziją transliuotame interviu sakė, kad „kai tokio masto karas baigiasi (...), neišvengiamai kyla įgyvendinimo iššūkių, incidentų ir nuomonių skirtumų, ypač kai tai susiję su tokiomis šalimis kaip Izraelio režimas“.
Jis teigė, kad Irano delegacija sutelks dėmesį į punktų, susijusių su kovomis Libane ir Hormuzo sąsiauryje, įgyvendinimą.
„Natūralu, kad Islamo Respublika yra įsipareigojusi užtikrinti, kad susitarimas būtų įgyvendintas, o priešas – JAV ir jų sąjungininkas – taip pat privalo vykdyti savo įsipareigojimus“, – sakė iranietis.
Vis dėlto, likus kelioms dienoms iki derybų Katare, šie susirėmimai, atrodo, aprimo.
Libano fronte padėtis tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pastarosiomis dienomis taip pat buvo palyginti rami.
Teheranas reikalavo, kad į bet kokį susitarimą būtų įtraukta lygiagrečiai vykstančio konflikto pabaiga ir Izraelio karių išvedimas iš Pietų Libano, kurio dalį jie yra užėmę.
