Briuselyje sekmadienio vakarą – pompastiškas Jungtinių Valstijų nepriklausomybės 250-ųjų metinių minėjimas. Uždaras vakaras, beveik 10 tūkst. kviestinių svečių. Bet dar prieš renginį netrūko kritikos, ar tikrai Europai reikia švęsti, kai Amerika vis labiau tolsta. Pirmiausia – saugumo srityje. Tačiau Europos gynybos pramonė tikina galinti kompensuoti Jungtinių Valstijų pajėgumus žemyne, tik reikia laiko, kurio nėra.
Viena lankomiausių Briuselio vietų – Penkiasdešimtmečio parkas – uždarytas nuo penktadienio vakaro. Aplink tvoros ir daugybė pareigūnų. Numatytas uždaras vakaras beveik 10 tūkstančių svečių.
Čia bus minimos 250-osios Amerikos nepriklausomybės metinės. Jungtinių Valstijų ambasada Belgijoje 3 milijonus eurų kainuosiantį renginį anonsavo kaip milžinišką ir nepaprastą, kurį prisimins ateities kartos.
Bet kol vieni laukia eilėse patekti į grandiozinį renginį, kiti priešingoje parko pusėje renkasi į protestą. Pareigūnai juos atskiria spygliuotais užkardais.
Protestuotojų grupelė sako, kad leidimas Jungtinėms Valstijoms rengti tokio masto renginį reiškia aktyvų pritarimą prezidento Donaldo Trumpo politikai ir jo primetamam pasauliui.
„Nematome to kaip visų šventės. Tai šventė elitui, dėl kurio uždaroma vieša erdvė. Ten nesirenka visuomenė, ten renkasi Trumpo gerbėjai, sąjungininkai ir ekonominiai rėmėjai“, – teigia protestuotojas.
„Protestuojame prieš tai, kaip veikia Trumpo administracija. Tai yra mafija, vadovaujama diktatoriaus“, – sako kitas vyras.
Įtampos nemažina ir tai, kad Europoje Jungtinių Valstijų nepriklausomybė iškilmingai minima kaip tik tada, kai Valstijos nuo Europos vis labiau tolsta. Pirmiausia – saugumo srityje. Pentagonas jau mažina karinius pajėgumus Europoje ir žada per artimiausią pusmetį iš naujo peržiūrėti čia esančias bazes ir karinius dalinius.
Todėl Briuselyje saugumo politikos formuotojai ir gynybos pramonė ieško sprendimų, kaip kuo greičiau atsverti Amerikos praradimus.
„Reikės sunkaus darbo ir gerų sprendimų, kad pasiektume tai, ko mums reikia: geriau integruotą ekosistemą, geresnį bendradarbiavimą, net bendrą grėsmių suvokimą ir bendras doktrinas, leidžiančias reaguoti į grėsmes“, – nurodo koncerno „INDRA“ vadovas Briuselyje Davidas Luengo.
Bendras suvokimas yra, sako gynybos pramonės atstovas, bet trūksta laiko.
„Mums reikia atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti su mūsų amerikiečių sąjungininkais, kad pasakytume, kokių pajėgumų mums prireiks. Juos įgyti mums užtruks šiek tiek ilgiau“, – pažymi Europos saugumo ir gynybos industrijos asociacijos vadovas Camille Grandas.
Kita problema, sako ekspertai, kad ne viską Europa galės tiesiog įsigyti. Dalį ginkluotės reikės pradėti gaminti patiems.
„Šiandien beveik pusė Europos gynybos pirkimų atkeliauja iš už Atlanto. Tai programos ir produktai, naudojami ilgą laiką – kartais 10 ar 20 metų. Todėl negalima tiesiog pereiti nuo dabartinės sistemos prie naujos, kurioje pirmenybė būtų teikiama Europos gamintojams“, – teigia J. Delorso instituto patarėjas gynybos ir ginkluotės klausimais Bertrandas de Cordoue.
Ir šiuo klausimu, sako jis, Jungtinės Valstijos turės būti nuoseklios.
„Jei nori, kad europiečiai būtų atsakingesni ir patys rūpintųsi savo gynyba, Amerika turi pripažinti, kad Europos gynybos pramonė taps pagrindine ginklų tiekėja Europos kariuomenėms“, – akcentuoja B. de Cordoue.
Bet jau penktus metus žinoma problema – valdžios ir privataus sektoriaus nesusikalbėjimas – atrodo, vis dar neišspręsta. Vyriausybės sako, kad pinigų yra, tegu pramonė gamina. Bet pramonės atstovams trukdo biurokratizmas.
„Negali būti taip, kad iš pramonės reikalaujama didinti gamybos pajėgumus, bet gamybos įrenginių plėtra užtrunka dvejus metus. Tai nepriimtina“, – komentuoja Europos saugumo ir gynybos industrijos asociacijos vadovas.
Be to, sako C. Grandas, pramonei reikia ilgalaikių ir, svarbiausia, poreikius tenkinančių sutarčių.
„Juk nėra prasmės kaupti milijono dronų atsargų, kurie po metų bus pasenę“, – priduria jis.
Amerika nusigręžia, bet politikai ir pramonės atstovai kalbėti apie jos nepatikimumą nenori. Geriau, esą, situaciją vertinti kaip galimybę Europai.
„Mano patirtis rodo: kai amerikiečiams ko nors reikia, jie gali būti patikimi“, – sako koncerno „INDRA“ vadovas Briuselyje.
Taigi Europai lieka viltis, kad Amerikai jos reikia.
