Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad būtina siekti ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose.
Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Izraelyje, kur susitiko su šios šalies diplomatijos vadovu Gideonu Saaru, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministrai aptarė saugumo situaciją regione. K. Budrys akcentavo, kad Lietuva remia Izraelio teisę gintis laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių principų. Aptariant Izraelio ir Palestinos konfliktą, ministras pabrėžė būtinybę siekti ilgalaikės taikos.
„Tik pilnas tarptautinių susitarimų įgyvendinimas ir kompleksinis Gazos ateities planas gali užtikrinti tvarią taiką. Būtina Gazos demilitarizacija ir „Hamas“ nusiginklavimas“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Budrys.
Vizito metu ministras pabrėžė strateginę dvišalių santykių svarbą.
„Lietuva Izraelį laiko svarbiu partneriu saugumo ir gynybos srityje. Net jei mūsų požiūriai kartais skiriasi, dvišalio bendradarbiavimo kryptis yra aiški – partnerystė, dialogas ir pagarba“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie ekonominį bendradarbiavimą, K. Budrys pabrėžė bendradarbiavimo su Izraeliu potencialą verslo ir inovacijų srityje.
Ministro teigimu, Izraelis Lietuvai yra patraukli inovacijų ir eksporto rinka ir esame suinteresuoti stiprinti bendradarbiavimą technologijų srityse, skatinti investicijas ir kurti naujas partnerystes.
K. Budrys taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Vakarų Krante. Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad blogėjanti situacija, smurto augimas ir gyvenviečių plėtra kelia papildomą įtampą ir apsunkina taikos perspektyvas.
Ministrai taip pat aptarė Rusijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą. K. Budrys paragino Izraelį aktyviau prisidėti remiant Ukrainą, ypatingai stiprinant priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.
Antradienį ministras Jeruzalės hebrajų universitete taip pat skaitė pranešimą apie globalius saugumo iššūkius, akcentuodamas glaudžius Europos ir Levanto regionų ryšius.
Savo kalboje ministras pabrėžė, kad, kalbant apie šių regionų saugumą, reikia jį vertinti iš trijų tarpusavyje susijusių perspektyvų: kaip nedalomą, vienas kitą papildantį ir grindžiamą praktiniu bendradarbiavimu.
„2022 m. antroje pusėje Iranui pradėjus tiekti Rusijai karinius dronus ir instruktorius, pasikeitė karo Ukrainoje dinamika. Šiandien Rusija tapo svarbiu Irano dronų gamybos centru. Lietuvos veiksmai stiprinant saugumą Europoje prisideda prie saugumo Levante, o Izraelio veiksmai Levante stiprina saugumą Europoje“, – išplatintame pranešime kalbėjo ministras.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad Rusija atsilygina Iranui, teikdama žvalgybos pagalbą, blokuodama bandymus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje spręsti jo branduolinės programos klausimą, keliantį grėsmę kitoms valstybėms ir visų pirma Izraeliui.
Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į Lietuvos pastangas Europos Sąjungoje, siekiant riboti Irano karinius pajėgumus, įskaitant iniciatyvas dėl sankcijų ir eksporto kontrolės. Kartu ministras akcentavo Izraelio indėlį mažinant Irano dronų pajėgumus bei Ukrainos sukauptą patirtį, kuria dalijamasi su Europos valstybėmis kovojant su Irano ir Rusijos bepiločiais.
„Nors mūsų regionų prioritetai ne visada sutampa, galime kurti tarpusavio supratimą, remdamiesi bendromis vertybėmis ir praktiniu bendradarbiavimu“, – kalbėjo ministras.
Be kita ko, ministras taip pat susitiko su universiteto vadovybe ir aptarė akademinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio aukštojo mokslo įstaigų.
URM anksčiau skelbė, kad dviejų dienų vizito metu K. Budrys taip pat susitiks su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu, Kneseto pirmininku Amiru Ohana.
K. Budrys taip pat aplankys „Jad Vašem“ memorialą Holokausto aukoms atminti, susitiks su litvakų bendruomene ir Izraelio verslo atstovais.
Ministras lankysis ir Palestinoje, kur susitiks su premjeru Mohammedu Mustafa, užsienio reikalų ir išeivių bei telekomunikacijų ir skaitmeninės ekonomikos ministrais.
Vizito Palestinoje metu K. Budrys pasirašys URM, Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi ministerijos bei Palestinos vietos valdžios ir įtraukaus valdymo ministerijos deklaraciją dėl stipresnio bendradarbiavimo siekiant šalyje remti skaitmeninę transformaciją.
Kaip rašė BNS, nepaisant pernai spalį pasiektų paliaubų, Gazos Ruožas tebėra apimtas smurto, nes Izraelio smūgiai tęsiasi, o kariuomenė ir palestiniečių grupuotė „Hamas“ viena kitą nuolat kaltina pažeidus paliaubas.
„Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais, nuo spalio 10-osios, kai įsigaliojo paliaubos, šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 986 palestiniečiai.
Izraelio kariuomenė per tą patį laikotarpį pranešė apie penkias savo karių žūtis.
