Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) dabar turėtų ne diskutuoti, kas turėtų atstovauti Bendrijai derybose su Rusija, o spausti Kremlių ir įvesti naujas sankcijas.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį prieš Kipre vykstantį neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Dabar ne tas laikas, kai turėtume diskutuoti apie tai, kas dalyvaus derybose. Mes neaptarinėjame vardų, mes neaptarinėjame vietos prie stalo, bet turime aptarti tai, ką darome siekdami daryti papildomą spaudimą Rusijai ir taip pat suteikti daugiau paramos Ukrainai, kad ji galėtų atlaikyti šias atakas ir eiti pergalės link“, – žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, šiuo metu Bendrijos narės turi kalbėti apie tai, kaip atrodys 21-asis ES sankcijų paketas, į kurį Lietuva siūlo įtraukti „Rosatom“ ir „Lukoil“.
„Turime įvesti visišką jūrų paslaugų draudimą, taip pat turime užkirsti galimybę Rusijai eksportuoti kalio trąšas į Europą. Tai tikrai svarbu“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministro teigimu, ES šį birželį taip pat turi atverti visus skyrius derybose dėl Ukrainos narystės Bendrijoje.
„Neturime teisės ilgiau laukti. Taip pat turime susitarti, kaip elgsimės toliau dėl ilgalaikės finansinės paramos Ukrainai, ir taip pat labai svarbu vis labiau įtraukti Ukrainą į įvairius sprendimus, kaip stipriname savo atsparumą rytinėje fronto linijoje“, – dėstė K. Budrys.
Anot jo, Europa turi nusistatyti, kurios grėsmės šiuo metu jai yra egzistencinės, kurios – ne.
„Egzistencinės grėsmės dabar yra rytiniame flange, todėl turime nedelsdami imtis stiprinti jį, įdiegti papildomus instrumentus, kad per finansus suteiktume daugiau efektyvumo atsparumui rytiniame flange“, – kalbėjo ministras.
„Tai darydami turime suprasti, kad ateityje kursime Europos architektūrą, kuri bus pagrįsta Rusijos atgrasymo principu, o ne Rusijos įtraukimo į sistemą principu, nes turime stiprėti dabar, kol dar turime laiko, su Ukraina pačioje šios sistemos šerdyje“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, šią savaitę Lietuvoje viešėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri su Baltijos šalių lyderiais susitiko dažnėjant oro erdvės pažeidimų regione.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, EK vadovė pažymėjo, jog Komisija pasiryžusi greičiau įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip Europos dronų siena ar „Rytų flango sargybinis“ (angl. Eastern Flank Watch).
